Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės V. M. , jo gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, nukentėjusiajai ir civilinei iškovei A. S. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. , vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl neatsargaus nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. Nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 39 str., dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281 str. 1 d., kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t.y. 2008-06-16, apie 15.20 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 5, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi 100 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią A. S. , tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (galiojusių iki 2008-09-01) 75 p. reikalavimus, ko pasėkoje, nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusioji A. S. savo apeliaciniu skundu prašė V. M. atžvilgiu priimtą nuosprendį pakeisti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nors pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. M. kaltė įrodyta, tačiau, nukentėjusiosios nuomone, nepagrįstai pritaikė BK 39 str. Nukentėjusioji savo skunde nurodė, kad teismas, taikydamas atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis teikė nukentėjusiajai pagalbą įvykio vietoje, domėjosi jos sveikata gydymo įstaigoje. Šios aplinkybės nėra patvirtintos nei kaltinamojo parodymais, nei faktine bylos medžiaga. Nukentėjusiosios teigimu, V. M. nei jai teikė pagalbą, nei laikė už rankos, nei kvietė medicininę pagalbą ar policiją. Medicininę pagalbą ir policiją iškvietė kiti įvykį matę žmonės. Nukentėjusioji neneigia, kad V. M. kelis kartus buvo atvykęs į ligoninę, tačiau lankymosi motyvai nežinomi, nes nesiteiravo nei apie jos sveikatą, pasveikimo galimybes, reabilitaciją, nei siūlė atlyginti padarytą žalą. Tai pripažinti antrąją lengvinančia aplinkybe nėra jokio pagrindo. Todėl, esant tik vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, BK 39 str. negali būti taikomas. V. M. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiąją, prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, V. M. ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. M. nusikalstamą veiką, tačiau netinkamai pritaikė BK 39 str. ir nepagrįstai atleido V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, bei nutraukė baudžiamąją bylą. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nukentėjusioji A. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių ir pareikšto civilinio ieškinio išsprendimo klausimo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su vienos apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimu ir BK 39 str. taikymu, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Sutinkamai su BK 39 str. dispozicija, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką iryra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, irnėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. M. neatsargų nusikaltimą padarė pirmą kartą ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, kas atitinka BK 39 str. 1d. 1 ir 3 p. išdėstytas sąlygas. Teismas taip pat nustatė V. M. dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra, kad jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir teikė nukentėjusiajai pagalbą įvykio vietoje, domėjosi jos sveikata gydymo įstaigoje, tačiau nenurodė, kokius BK 59 str. dispozicijoje išdėstytas įstatymo formuluotes minėtos nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės atitinka. Iš teismo nuosprendyje išdėstytos formuluotės seka, jog nustatyta V. M. atsakomybę lengvinantį aplinkybė, jog jis prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atitinka BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde neginčija. Tuo tarpu, nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismo pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog teikė nukentėjusiajai pagalbą įvykio vietoje, domėjosi jos sveikata gydymo įstaigoje, atitiktų BK 59 str. 1 d. 1 p. nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje, laikoma, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų seka, kad po autoįvykio įvykio, sužalotai nukentėjusiajai greitąją med. pagalbą iškvietė ir policijos pareigūnams apie autoįvykį pranešė ne V. M. , o kitas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nepaneigtas nuteistojo tvirtinimas, jog po autoįvykio, jis laikė gulinčią ir sąmonę praradusią nukentėjusiąją už rankos, bei kelis kartus ją aplankė ligoninėje. Tačiau, apeliantės tvirtinimu, nors kaltininkas ir aplankė ją ligoninėje, tačiau nesidomėjo jos sveikata, pasveikimo galimybėmis, o kadangi yra neįgali ir vieniša, nesuteikė jai jokios pagalbos. Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegijos nuomonę, laikymas nukentėjusiosios po autoįvykio už rankos ir pasyvus jos lankymas ligoninėje, negali būti vertinami kaltininkas aktyviais veiksmais, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų, todėl nelaikytina, jog nuteistojo veiksmuose yra jo atsakomybę lengvinanti atsakomybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 1 p., tačiau teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta atsakomybė lengvinanti aplinkybė, jog teikė nukentėjusiajai pagalbą įvykio vietoje, domėjosi jos sveikata gydymo įstaigoje, iš nuosprendžio nešalintina, nes, sutinkamai su BK 59 str. 2 d., teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Dėl paminėto, esant nustatytai tik vienai, BK 59 str. 1 d. nurodytai V. M. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant antros ( BK 59 str. 1 d. 2 p.), apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. M. , vadovaujantis BK 39 str., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. atleistas ir baudžiamoji byla nutraukta naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V. M. pripažintinas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir jam skirtina viena iš sankcijoje numatytų bausmių. Kadangi nukentėjusioji apylinkės teismo nuosprendžio dalies dėl jos pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu neskundžia, todėl šio klausimo teisėjų kolegija nesvarsto.

Apeliantė savo skunde nenurodo, kokia bausmės rūšis ir jos dydis turėtų būti paskirtas V. M. , pripažinus jį kaltu pagal BK 281 str. 1 d., todėl skiriant bausmę V. M. , teisėjų kolegija atsižvelgia į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį- nusikalstama veika priskirta neatsargių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę- teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, dirba, iš darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pasekmes, todėl jam skirtina bausmės rūšis-bauda, kurios dydis nustatomas, atsižvelgiant į jo finansinę padėtį, tai yra, jog jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) dirbusio sargo gaunamas mėnesinis uždarbis buvo vos didesnis kaip 600 litų, o esant ekonominiam sunkmečiui, jo iš viso, daugiau kaip pusę metų, negavo, nuo 2009 m. balandžio mėn. registruotas darbo biržoje, pajamas sudaro tik bedarbio pašalpa, slaugo 90 metų amžiaus uošvienę, todėl jam skirtina bauda, artima sankcijoje numatytam minimumui (BK 47 str. 2 d., 3 d. 1 p.).

Dėl paminėto, apeliacinis skundas tenkintinas ir apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.4 d., 329 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-02-20 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nubausti 3 (trijų) MGL, tai yra 390 litų dydžio bauda.

Sutinkamai su LR BVK 22 str. 1 d., V. M. įpareigoti sumokėti paskirtą baudą per 4 mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį palikti nenegrinėtu.