Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1451-153/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-09
Bylos Nr.
2A-1451-153/2015
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-04151-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Mindaugas Šimonis, Galina Blaževič
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
Alytaus rajono Miroslavo gimnazijai
Kategorijos
  • 11.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 18.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1451-153/2015;Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04151-2014-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9.4; 11.10; 18.2.2; 99.5; 114.11; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės ir Mindaugo Šimonio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-194-652/2015 pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovei Alytaus rajono Miroslavo gimnazijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. P-49 „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“, priimto vadovaujantis LR DK 129 str. 2 d., 130 str. 5 d., 140 str. 1 d. 6 p., 2 d., teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 17 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovės D. B. ieškinį, nusprendė pakeisti Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos direktoriaus 2014-07-11 įsakymą Nr. P-49 „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“, pakeisdamas atleidimo iš darbo datą, t. y. nukėlė atleidimo iš darbo datą 49,863 kalendorinėmis dienomis, t. y. nesuteiktų kasmetinių atostogų dienų skaičiumi. Teismas taip pat nutarė priteisti iš atsakovės ieškovei 29 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovei – 232 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovė D. B. dirbo atsakovės įstaigos pradinių klasių mokytoja. Atsakovė priėmė 2014 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. P-49 „Dėl D. B. atleidimo iš darbo“, kuriuo, vadovaudamasi LR DK 129 str. 2 d., 130 str. 5 d., 140 str. 1 d. 6 p., 2 d., nepasibaigus įspėjimo terminui atleido ieškovę iš užimamų mokytojos pareigų 2014-07-11, o atleidimo iš darbo datą perkėlė į 2014-07-15. Iš ieškovei įteikto 2013 m. rugsėjo 6 d. įspėjimo teismas nustatė, kad darbdavys ieškovės atleidimo iš darbo priežastį įvardijo sumažėjusį pradinių klasių komplektų skaičių, nurodęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, didžiausias mokinių skaičius pradinio ugdymo programos klasėje – 24, o į 4 klasę atvyko 22 mokiniai.

Teismas nustatė, jog Miroslavo gimnazijos pradinių klasių skaičiaus optimizavimas dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus buvo svarbi priežastis darbdaviui sumažinti klasių skaičių. Teismas nutarė, kad ieškovės kvalifikacija buvo žemesnės nei kitų keturių pradinių klasių mokytojų Miroslavo gimnazijoje, o atleidimo iš darbo dieną ji jau buvo asmuo, gaunantis senatvės pensiją. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad T. pradinio ugdymo skyriuje dirba mokytoja D. D., turinti žemesnę kvalifikaciją, todėl ji turėjo būti atleista iš darbo, ir sutiko su atsakovės atstovo argumentais, t. y. kad mokytojos D. D. darbo vieta darbo sutartyje yra nurodyta T. pradinio ugdymo skyriuje, o ieškovės – Miroslavo gimnazijoje, kur ir buvo panaikinta viena klasė. Teismas sprendė, kad net ir neatsižvelgus į šią aplinkybę, būtų svarbios ir kitos aplinkybės, t. y. kad mokytoja D. augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, ji turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir daugiau nei 10 metų pedagoginio darbo stažą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė tinkamai vadovavosi DK 135 str. 1 d. reikalavimais.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą skundžia ieškovė D. B..

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą, ieškinį patenkinti. Priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškinio reikalavimų atmetimo ir mano, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš dalies neteisingą bei nepagrįstą sprendimą.

Ieškovė mano, kad atsakovės sprendimas atleisti ieškovę iš darbo dėl sumažėjusių mokinių, taigi ir dėl sumažėjusių klasių komplektų skaičiaus, buvo aiškiai nepagrįstas. Šios aplinkybės ginčo byloje absoliučiai neanalizavo ir pirmosios instancijos teismas, nors ją ieškovė įvardijo jau pateiktame ieškinyje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 25.7 p. numatyta, kad klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės, sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Taisyklių 1 ir 2 prieduose nustatytas didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais. Todėl darbdavio nurodyti atleidimo būtinybę pateisinantys argumentai yra nepagrįsti.

Taip pat skunde nurodoma, kad minėtų Taisyklių nuostatose yra įtvirtintas didžiausias galimas mokinių pradinio ugdymo programos klasėje skaičius, todėl darbdaviui nebuvo jokios būtinybės, esant šiam skaičiui mažesniam, mažinti klasių komplektų skaičių.

Be to, Taisyklių 1 priede buvo numatyta, kad vienas mokinys, dėl įgytų ar įgimtų sutrikimų turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atsakovės direktorius neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad tiek ieškovės mokytoje klasėje, tiek kitoje 4 klasėje buvo didelių ir / arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turėjusių mokinių.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kad atsakovės įstaigoje buvo sumažintas pradinių klasių komplektų skaičius, ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta ir pradinių klasių mokytojų etatų skaičius iki pat ieškovės atleidimo iš darbo nebuvo sumažintas, t. y. ieškovė iki pat jos atleidimo iš darbo nebuvo informuota apie pradinių klasių mokytojų etatų skaičiaus mažinimą.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbdavys, nuspręsdamas atleisti iš darbo ieškovę, tinkamai taikė LR DK 135 str. nuostatas ir nutarė, kad T. pradinių ugdymo skyriuje dirbančios mokytojos atleidimo klausimas neturėjo būti svarstomas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams dokumentams, nes jos ir mokytojos D. D. darbo sutartyje įvardinta darbo vieta yra – Alytaus rajono Miroslavo gimnazija. Todėl naikinant pradinių klasių mokytojos etatą, šis etatas panaikinamas darbdavio įstaigoje – Alytaus rajono Miroslavo gimnazijoje, o ne atskirame padalinyje. Atsakovė turėjo svarstyti jos įstaigoje dirbančių pradinių klasių mokytojų atleidimo klausimą, analizuodama ir kitų mokytojų (tarp jų ir mokytojų D. D. ir L. K.) atleidimo iš darbo galimybę, o atsakovės vadovas pasirinko ieškovę atleisti selektyviai, net nesvarstydamas kitų galimybių.

Nelaikytinas pagrįstu bei pateisinančiu atsakovės veiksmus atleidžiant ieškovę iš darbo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, kad ieškovė atleidimo dieną jau buvo gaunantis senatvės pensiją asmuo, nes teisės aktai draudžia asmens diskriminaciją dėl jo amžiaus, todėl ir ieškovės amžius negali būti motyvas ją atleisti iš darbo.

Atsiliepimas

Atsiliepimą į apeliacinį skundą surašė atsakovės Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos direktorius. Atsakovės atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo 2015-02-17 sprendimą, kuris yra pagrįstas, teisėtas, priimtas, atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą bei šalių paaiškinimus, taip pat priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

Darbdavio teisė – atsižvelgiant į visas aplinkybes, nuspręsti, su kuriuo darbuotoju reikia nutraukti darbo sutartį. Šią analizę darbdavys atliko atsižvelgdamas į visas aplinkybes, ir buvo nuspręsta nutraukti darbo sutartį su ieškove.

Ieškovės pareigos darbo sutartyje – pradinių klasių mokytoja Miroslavo vidurinėje mokykloje. Sujungus dvi klases, įspėjimo dieną buvo dvi mokytojos, kurios pretendavo mokyti vaikus toliau. Viena iš mokytojų turėjo metodininkės kategoriją, o ieškovė – tik vyresniosios mokytojos. Taigi palikta mokytoja turėjo aukštesnę kvalifikaciją. Atleidimo iš darbo dieną ieškovė buvo pensininkė, t. y. turėjo pragyvenimo šaltinį.

Ieškovės reikalavimas, kad būtų atleista D. D., neturėjo jokio pagrindo. D. D. darbo sutartis buvo sudaryta dėl darbo Miroslavo vidurinės mokyklos T. pradinio ugdymo skyriuje. T.pradinio ugdymo skyrius nebuvo naikinamas. Įspėjimo laiku ieškovė nepareiškė noro dirbti kitame mokyklos padalinyje, ir tik pateikusi ieškinį ji argumentavo, kad nori ir gali dirbti T. pradinio ugdymo skyriuje.

Ieškovei nebuvo taikomos DK 129 str. 4 d. nuostatos, nes ji jau buvo sulaukusi pensinio amžiaus. O D. D. ši įstatymo dalis yra taikoma, nes ji augino tris vaikus, kurie dar nėra sulaukę keturiolikos metų amžiaus. Be to, darbdavys, analizuodamas, su kuria darbuotoja nutraukti darbo sutartį, vadovavosi ir DK 135 str. 1 dalies 2 punkte numatytais apribojimais nutraukiant darbo sutartį. Teismui buvo pateikti duomenys, kad G. D. (gimusi 2006-10-13) turi visišką negalią, o D. D. vyro J. D. darbingumas tesiekia 50 procentų, taigi D. D. turėjo pirmumo teisę likti darbe.

Ieškovė neskundžia viso teismo sprendimo, o tik ieškinio dalį, kuria jos reikalavimai buvo atmesti. Tai, atsakovės nuomone, reiškia, kad ieškovė sutinka su teismo sprendimu perkelti atleidimo datą nesuteiktų atostogų dienų skaičiumi. Sutikdama su šia teismo sprendimo dalimi, taip pat sutinka su darbo sutarties nutraukimo perkėlimu vėlesniam laikui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos veiksmų pagrįstumo mažinant mokytojų skaičių, gimnazijos klasių sujungimo ir ieškovės atleidimo iš darbo teisėtumo.

Bylos duomenimis, ieškovė D. B. Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos direktoriaus 2014-07-11 įsakymu buvo atleista iš užimamų mokytojos pareigų, atleidimo datą perkeliant į 2014-07-15, pavedant išmokėti vidutinį darbo užmokestį iki 2014-07-15, piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2013-08-25 iki 2014-07-15, šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri bus pradėta mokėti praėjus mėnesiui nuo atleidimo dienos ir mokama lygiomis dalimis kas mėnesį.

Ieškovė 2013-09-06 buvo įspėta apie atleidimą iš darbo ir jai paskelbta prastova iki 2014-01-07 (1 t., b. l. 79–80). Iš Miroslavo gimnazijos 2014-11-13 pažymos matyti, kad 2013-09-01 ketvirtoje klasėje (1 t., b. l. 18) pageidavo mokytis 22 mokiniai (iš jų 2 mokiniai, turintys didelių specialiųjų ugdymosi poreikių), o ne keturi mokiniai (turintys didelių ir / arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių), kaip tikina apeliantė. Todėl atsakovės direktoriaus motyvas, kad iš atvykusių mokytis į ketvirtą klasę mokinių galėjo būti suformuota viena ketvirta klasė, kurios nebuvo būtina skaldyti į dvi klases, ir tai buvo pagrindas sumažinti gimnazijoje vieną mokytojos etatą, šiuo atveju atleisti ieškovę iš darbo ginčo 2014-07-11 įsakyme Nr. P-49 nurodytu pagrindu, prieš tai įspėjus ieškovę dėl atleidimo iš darbo (DK 129 str. 2 d., 130 str.), yra teisingas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nenuginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad 2013 metų rudenį, sumažėjus ketvirtos klasės mokinių skaičiui (iki 22 asmenų), atsirado būtinybė sumažinti vienos pradinių klasių mokytojos etatą Miroslavo gimnazijoje, kad įvertinus 2 mokinių sveikatos būklę (turinčių didelių specialiųjų ugdymosi poreikių) ketvirtoje klasėje buvo laikoma, kad mokosi 24 mokiniai, nors faktinis besimokančių ketvirtoje klasėje mokinių skaičius buvo 22 mokiniai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Miroslavo mokyklos pradinių klasių skaičiaus optimizavimas dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus yra svarbi priežastis darbdaviui sumažinti darbuotojų skaičių. Nors apeliantė teigia, kad ieškovės etatas išliko, pradinių klasių mokytojų skaičius nebuvo sumažintas, tačiau su tuo sutikti negalima. Priešingai, nei teigia ieškovė, atsakovės pateikti byloje įsakymai patvirtina, kad mokykloje etatai yra nustatomi tiems mokyklos darbuotojams, kurie tiesiogiai nevykdo vaikų mokymo, mokytojams nėra nustatyti etatai, jų atlyginimas priklauso nuo klasių komplektų ir mokymo valandų skaičiaus. Sujungus dvi klases, nuo sujungimo dienos viena pradinių klasių mokytojos pareigybė išnyko (nuo 9,7 iki 8,7), todėl ieškovė nuo pat pirmos įspėjimo dienos turėjo prastovą, ir tik susirgus kitoms pradinių klasių mokytojoms, ji šias mokytojas pavaduodavo. Tai patvirtina pateikti byloje atsakovės direktoriaus įsakymai „Dėl Alytaus rajono Miroslavo vidurinės mokyklos pareigybių pokyčių“, kurie byloje nenuginčyti (2 t., b. l. 2–11, 1 t., b. l. 80–106).

Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl T. pagrindinio ugdymo skyriaus mokytojos (1 t., b. l. 125) ir ieškovės, dirbančios Miroslavo vidurinėje mokykloje, darbo vietų išsaugojimo, ketvirtų klasių mokinių skaičiaus nustatymo paliekant dvi ketvirtas klases, taip pažeistas skunde LR Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“. Ieškovės apeliaciniame skunde paminėtas LR Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovės direktorius, nustatęs, jog atsakovės mokykloje ketvirtoje klasėje mokysis 22 mokiniai, pasielgė neteisėtai, kad gimnazijos vadovo priimtas sprendimas dėl vienos ketvirtos klasės sudarymo, nepaliekant dviejų ketvirtų klasių, atsakovės mokykloje neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-06-29 nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 25.7 punkto reikalavimų, kur numatoma, kad klasės, tam tikrais atvejais jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede, ir klasių, jungtinių klasių bendrojo ugdymo mokyklose specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus, nurodytus Taisyklių 2 priede. Kaip teisingai nurodė atsakovė, mokyklos direktorius įsakymu nepanaikino Miroslavo vidurinės mokyklos T. pagrindinio ugdymo skyriaus dėl sumažėjusių pradinių klasių komplekto skaičiaus, atsakovės vadovas nutarė panaikinti ketvirtą klasę Miroslavo vidurinėje mokykloje ir atleisti ten dirbusią ieškovę iš darbo, nes sumažėjo ketvirtos klasės mokinių skaičius. Toks atsakovės direktoriaus sprendimas, priskirtas mokyklos vadovo diskrecijai, atitiko faktinę situaciją, nes byloje nenuginčyta aplinkybė, kad mokytis į atsakovės mokyklos ketvirtą klasę atėjo tik 22 mokiniai. Taigi atsakovės vadovas ginčo situacijoje savo nuožiūra suformavo vieną ketvirtą klasę Miroslavo vidurinės mokyklos T. pagrindiniame ugdymo skyriuje, nes tokia teisė atsakovės direktoriui suteikta įstatymu (LR Švietimo įst. 59 str.5d.). Dėl to apeliantės argumentas dėl tariamai, jos manymu, neteisingo sprendimo panaikinti ketvirtą klasę Miroslavo vidurinėje mokykloje, atmestinas, nes tam nėra jokių objektyvių prielaidų.

Kasacinio teismo išaiškinimu, darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą objektyviai sąlygota kito atitinkamo darbo buvimu ir darbuotojo sutikimu būti perkeltam į kitą darbą. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė nurodytos DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimus, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo (LAT 2015-04-17 nutartis,3k-3-224/2015). Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė galėjo ieškovę perkelti į kitą darbą ir kad atsakovė tokią galimybę turėjo. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė pretendavo dirbti Miroslavo vidurinės mokyklos T. pagrindinio ugdymo skyriuje, bylos duomenimis, ieškovė pageidavo mokyti ketvirtos klasės mokinius Miroslavo vidurinėje mokykloje, savo nesutikimą su atsakovės direktoriaus įsakymu ieškovė argumentavo direktoriaus atsisakymu skaidyti ketvirtos klasės mokinių skaičių dviem ketvirtos klasės mokytojoms – ieškovei, dirbusiai Miroslavo vidurinėje mokykloje, ir Miroslavo vidurinės mokyklos T. pagrindinio ugdymo skyriuje dirbančiai mokytojai. Taigi atsakovės vadovas neturėjo pagrindo perkelti ieškovę į mokytojos D. D. darbo vietą ar kitą mokytojos darbą dirbančią mokytoją kitoje mokyklos ar skyriaus klasėje, nes tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad į ieškovės vietą buvo priimta dirbti kita mokytoja, t. y. ieškovės darbo vieta nebuvo atkurta. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teisę į darbą.

Reikšminga yra ir tai, kad ieškovė atleidimo iš darbo momentu buvo pensinio amžiaus, tad ieškovė pirmenybės likti darbe prieš kitą nepensinio amžiaus darbuotoją neturėjo. Apeliantės argumentas, jog ji tariamai buvo diskriminuojama dėl pensinio amžiaus, vertinant jos reikalavimą dėl teisės pasilikti dirbti mokykloje, yra visiškai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą skundžiamame sprendime kartu su kitais įrodymais įvertinti ieškovės amžių ir socialinę padėtį ir padaryti išvadas apie darbuotojos pirmenybės teisę būti paliktai dirbti.

Negalima sutikti su apeliantės argumentu, kad ieškovė nebuvo įspėta apie mokinių komplekto, klasių skaičiaus sumažėjimą, nes ieškovė pati ieškinio pareiškime pripažino, kad 2013 m. rugsėjo 6 d. gavo įspėjimą dėl atleidimo iš darbo (1 t., b. l. 7.), kuriame buvo išdėstyta atleidimo iš darbo priežastis (1 t., b. l. 12), išaiškinta teisė gauti darbo užmokesčio dalį už prastovą. Iš byloje esančio dokumento matyti, kad darbdavys 2013-09-06 įspėjime dėl ieškovės atleidimo iš darbo išdėstė pagrindinius argumentus, nurodė ketvirtos klasės mokinių skaičių ir poįstatyminio akto nuostatas, leidžiančias atsakovei priimti sprendimą mažinti klasių dėl moksleivių skaičiaus sumažėjimo, taip pat dėl ieškovės teisių į darbo užmokesčio išmokas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesuprato įspėjimo dėl jos atleidimo iš darbo ir galimybės taikyti jai pasekmes, susijusias su jos atleidimu iš darbo. Bylos duomenimis, ieškovė ilgą laiką po 2013-09-06 surašyto įspėjimo dėl atleidimo iš darbo dirbo atsakovės mokykloje (iki 2014-07-15), pavadavo sergančias mokytojas jų nedarbingumo laikotarpiu, todėl labiau tikėtina, kad ieškovei buvo suprantama jos atleidimo iš darbo priežastis – jog atleidžiama iš darbo dėl Miroslavų vidurinėje mokykloje nesuformuotų dviejų ketvirtų klasių sumažėjus mokinių skaičiui (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės direktorius priėmė įsakymą mažinti darbuotojų skaičių, ir įvertinęs faktinius bylos duomenis padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatytas faktinis pagrindas taikyti ieškovei DK 135 straipsnį, o teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Kasacinis teismas išaiškino, kad DK 135 straipsnis reglamentuoja jame numatytų darbuotojų pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti tais atvejais, kai dėl ekonominių, technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų darbo vietų sumažėjo, tačiau tokių darbo vietų išliko ir jose likti dirbti pretenduoja du ar daugiau tą darbą dirbančių tos pačios specialybės arba tas pačias pareigas einančių darbuotojų. Sąvoka ,,specialybė“ DK 135 straipsnio 2 dalies prasme apima ir sąvoką „pareigos“, t. y. pagal DK 135 straipsnio 2 dalį, pirmenybė taikoma ne tik tos pačios specialybės, bet ir tas pačias pareigas einantiems darbuotojams. Ieškovė ginčija atleidimo pagrįstumą, motyvuodama tuo, kad ji turėjo aukštesnę kvalifikaciją nei Ta. pradinio ugdymo skyriuje dirbanti mokytoja D. D.. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovei D. B. 1998-06-23 buvo suteiktas pradinių klasių vyresniosios mokytojos kvalifikacijos kategorija (1 t., b. l. 41). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pritaria atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad palyginus ieškovės ir mokytojos D. D. aplinkybes, nulėmusias ieškovės atleidimą iš darbo, matyti, kad D. D. į darbą O. pradinėje mokykloje buvo priimta 2002 metais pagal Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus rekomendaciją, turėdama 11 metų pedagoginio darbo stažą, nuo 2005 metų po reorganizacijos darbo santykiai tęsėsi Miroslavo gimnazijoje O. skyriuje, o nuo 2009-09-01 – T. pradinio ugdymo skyriuje (1 t., b. l. 109, 125). Ji turi pradinių klasių mokytojo kvalifikacinę kategoriją (1 t., b. l. 148). D. D. augina tris vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus, teismui buvo pateikti duomenys, kad G. D. (gimusi 206-10-13) turi visišką negalią. D. D. vaikai dar nėra sulaukę keturiolikos metų amžiaus. D. D. sutuoktinis J. D. – darbingas 50 procentų (1 t., b. l. 126, 134, 138, 149–150, 152). Įvertinus šių įrodymų visumą sprendžiama, kad atsakovės vadovas, spręsdamas, su kuria darbuotoja nutraukti darbo sutartį, nepažeidė įstatymo nuostatų, pagrįstai vadovavosi DK 135 str. numatytais apribojimais dėl D. D. teisės pasilikti darbo vietoje, nutraukdamas darbo sutartį su ieškove atsakovės direktorius sprendė, kad ieškovė pirmenybės pasilikti prieš kitas mokytojas neturi (DK 135 str. 1 d. 3 p.). Teismas teisingai taikė šiame įstatymo 1 dalies 2 punkte nurodytą reikalavimą, kad pirmenybę likti darbe turi asmenys, kurie augina ir prižiūri neįgalius asmenis. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ginčo situacijoje turėjo pirmenybę prieš kitus mokyklos mokytojus dirbti Miroslavo vidurinės mokyklos pradinių klasių mokytoja (CPK 12, 178 str.). Todėl apeliantės motyvas dėl neteisingai taikytų DK nuostatų ir išaiškintų byloje aplinkybių dėl D. D. teisės dirbti atsakovės mokyklos skyriuje (CPK 185 str.) atmestinas.

Teisėjų kolegija nekartoja skundžiamo teismo sprendimo motyvų ir visiškai jiems pritaria.

Kiti apeliacinio skundo motyvai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų plačiau teisėjų kolegijos nutartyje nepasisako.

LR CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies advokato pagalbos ruošiant procesinius dokumentus išlaidas.

Remiantis 2015-05-04 teisinių paslaugų sutartimi, atsakovei byloje atstovavo advokatas V. P. (2 t., b. l. 52). Advokatas atsakovės direktoriaus vardu surašė atsiliepimą į ieškovės D. B. apeliacinį skundą. Už suteiktas teisines paslaugas atsakovės atstovas, remiantis 2015-05-06 pavedimu, advokatui sumokėjo 200 Eur (2 t., b. l. 53). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės atstovas prašo advokatų teisinių paslaugų išlaidas priteisti iš ieškovės (2 t., b. l. 51). Teisėjų kolegija, priteisdama atsakovei bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, vadovaujasi patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ,,Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) ministro rekomendacijų nustatytais 8.11, 8.20 punktuose rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydžiais už teisinių paslaugų suteikimą. Teisėjų kolegija atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus pripažino teisingais ir vadovavosi jais procesiniame dokumente, įvertinusi užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (699,80 Eur) dydį, bylos sudėtingumą (byloje nagrinėjamas darbo ginčas), surašyto procesinio dokumento apimtį (atsakovės procesinis dokumentas yra trijų puslapių), taip pat tai, kad advokatas V. P. atstovavo atsakovės interesams civilinėje byloje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (1 t., b. l. 22), taigi teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga, sąžininga ir reikalinga iš ieškovės priteistinų atsakovei bylinėjimosi išlaidų suma yra 200 Eur (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei Alytaus Miroslavo gimnazijai (į. k. 290245670, Alytaus rajonas, Miroslavas, Vienuolyno g. 16) 200 (dviejų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas Kauno apygardos teisme dėl advokato teisinių paslaugų suteikimo, iš ieškovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Alytaus rajonas, (duomenys neskelbtini).).

Teisėjai Galina BlaževičAlbina RimdeikaitėMindaugas Šimonis