Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 273 str. 2 d., 271 str. 1 d. – 3 metų laisvės atėmimo bausme ir 1250 Lt bauda su turto už 200 Lt konfiskavimu;

2) 2003-06-24 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi veiksmus perkvalifikavus iš BK 273 str. 2 d. ir 271 str. 1 d. (1961-06-26 redakcija) atitinkamai į BK 181 str. 2 d. ir 178 str. 1 d. (2000-09-26 redakcija) ir palikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2003-10-23 nutartimi minėta nutartis buvo pakeista, veiksmus perkvalifikavus iš BK 271 str. 1 d. (1961-06-26 redakcija) į BK 178 str. 4 d. (2000-09-26 redakcija) paskirta bausmė - 40 parų arešto. BK 63 str. pagrindu bausmę subendrinus su 2001-06-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;

3) 2008-05-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – 3 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant visuomenės labui neatlygtinai dirbti 30 valandų per mėnesį;

4) 2010-04-09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 75 str.), tačiau Vilnius apygardos teismo 2010-07-16 nuosprendžiu (pakeitus minėtą nuosprendį) pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2010-04-09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – 1 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 75 str.), tačiau Vilnius apygardos teismo 2010-10-13 nuosprendžiu, pakeitus minėtą nuosprendį, pagal BK 178 str. 2 d. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

6) 2011-01-18 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2010-04-09, 2010-04-09 (Vilniaus apygardos teismo 2010-07-16 ir 2010-10-13 nuosprendžiais pakeistais bei 2010-12-10 nutartimi subendrintais) paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

7) 2011-06-15 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėn. 2014-05-23 paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nužudė kitą žmogų, o būtent: 2014-09-27 apie 21 val., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su J. K. (J. K.) metu, tyčia rankų kumščiais sudavė pastarajam ne mažiau kaip 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame antakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokų srityse, kraujosruvą liežuvyje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva kairėje plaštakoje-sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, poodinę ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvą veido kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kūno lūžį kairiojo kampo srityje-sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi veido kairės pusės, burnos dugno, gerklų ir kaklo kairės pusės minkštųjų audinių pūlingu uždegimu su nekrozės židiniais, sepsiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu, dėl ko, nepaisant intensyvaus gydymo, nukentėjusysis J. K. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė. Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) pas močiutę M. K.. Tame pačiame bute gyveno ir jo dėdė J. K.. Su močiute santykiai visada buvo labai geri. Jis močiutei padėdavo buityje ir pinigais, rūpinosi ja. Su dėde J. blogai sutarė, nes šis vedė amoralų gyvenimo būdą, dėdė praktiškai visada būdavo girtas, nesiprausdavo, net parnešdavo namo blusų, blogai elgėsi su močiute, ją užgauliodavo, žemindavo. 2014-09-27 dėdė, kaip visada, vartojo alkoholį. Namo sugrįžo girtas, tačiau sveikas, ant jo kūno jokių sumušimo žymių nematė. Apie 21 val. dėdė J., kaip dažnai būdavo, nei iš šio nei iš to, pradėjo rėkti, užgaulioti močiutę. Dėl ko dėdė rėkė, iš pradžių R. K. nesuprato, nes tuo metu buvo su ausinėmis. Kai nusiėmė ausines, dėdė pradėjo užgaulioti ir jį necenzūriniais žodžiais. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas ir jis tuos užgauliojimus ir patyčias kentėjo kelis mėnesius, R. K. atsistojo, priėjo prie gulinčio dėdės ir kumščiais sudavė jam 5-6 smūgius į veidą. Tuo metu jam atrodė, kad smūgiavo nestipriai. Sudavus smūgius, dėdė liko gulėti ant sofos. Jis sąmonės neprarado. Kraujo ant jo veido nematė. Po to, kai sudavė smūgius dėdei, R. K. neilgam išėjo iš namų. Grįžo namo 2014-09-28 apie 02 val. Dėdė gulėjo savo lovoje ir jam atėjus į kambarį, toliau pradėjo rėkti ant jo, užgaulioti jį. Jis nekreipė dėmesio, atsigulė į lovą ir užmigo. Ryte apie 9 val. pabudo ir pamatęs dėdės veidą, patyrė šoką. Veido kairė pusė buvo ištinusi. Ant veido matėsi mėlynės. R. K. dėdei pasiūlė kviesti greitąją, tačiau šis atsisakė. Jis dėdės paklausė, ar jis žino už ką gavo lupti. Dėdė pasakė, kad supranta, bet jo neatsiprašė. Tą dieną dėdė prabuvo namuose, niekur nebuvo išėjęs, tačiau 2014-09-29 jau pradėjo išeidinėti iš namų: į parduotuvę tai alaus, tai degtinės. 2014-09-30 nežino ką dėdė veikė, tačiau močiutė sakė, kad jam pablogėjo vakare dėl ko buvo iškviesta greitoji pagalba. Labai gailisi, kad dėdei sudavė smūgius. Nenorėjo jo mirties, siekė, kad dėdė truputį aprimtų ir nustotų jį įžeidinėjęs. Tikrai nenorėjo jo nužudyti.

Iš esmės tokius pat parodymus kaltinamasis buvo davęs ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l.122-123, 125-126, 130-133, 1 t.).

Savo parodymus R. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis parodė, kaip ir į kurias kūno vietas sudavė J. K. (b.135-137 l. t.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta ir byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad jos sūnus J. K. gyveno jos bute, nuolat gerdavo, niekur nedirbo, visada iš jos reikalaudavo pinigų alkoholiui. Prisigėręs būdavo agresyvus, daužydavo namuose daiktus, laužydavo duris, mėtydavo kėdes. Anūką R. ji augino nuo 7 metų, nes pastarojo tėvai yra mirę. Anūkas R., kito sūnaus sūnus, buvo geras, paslaugus, padėdavo buityje. 2014-09-27 vakare, apie 21 val., girtas namo grįžo J. Kiek pagulėjęs ėmė rėkauti, ją vadinti necenzūriniais žodžiais, taip pat „ožiu" išvadino R. Iš pradžių R. K. nereagavo į įžeidinėjimus, tačiau vėliau, ji būdama kitame kambaryje išgirdo smūgį. Po ko R. nuėjo į virtuvę, ten rūkė, o J. vis dar gulėjo lovoje, kažką dar sakė „na ir gavau". J. buvo sąmoningas. Ji matė, kad jam nubrozdintas žandas dešinėje pusėje ir matė po kaire akimi mėlynę. 2014-10-01 vakare J. pasakė, kad valydamas žaizdą burnoje užkliudė kažką lyg gendančio. Ji iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai J. išsivežė. Velionį savo sūnų J. K. palaidojo ji pati. Žala jai dėl to nepadaryta. Ji anūkui R. K. jokių pretenzijų neturi. R. sudavė smūgius J., nes šis išvadino jį ožiu. Anūkas labai dėl to įsižeidė, nes jis yra „sėdėjęs“ ir „ožio“ pavadinimas jį visuomet labai žeidė ir žemino. Paties muštynių fakto ji nematė, nes tuo metu buvo kitame kambaryje, tačiau niekas kitas sumušti J. negalėjo, nes namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo.

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. K. iš esmės kaltu prisipažino, neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, teigė sudavęs nukentėjusiajam 5 smūgius į veidą, tačiau nurodė, kad, jei medikai nustatė, kad buvo 6 smūgiai, jis visus smūgius pripažįsta, nurodydamas, kad muštynių išvakarėse J. K. sumuštas nebuvo, kad niekas kitas J. sumušti negalėjo. Neneigė, jog koks smūgis galėjo „nuslinkti“ ir ant krūtinės, nors tyčia jis smūgių į krūtinę nesudavė.

Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, jog J. K. R. K. buvo sumuštas 2014 09 27 d. apie 21 val., J. K. 2014 10 01 buvo pristatytas į gydymo įstaigą, jo mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini).

Tai, kad J. K. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina specialisto išvada Nr. M 1306/14(01), iš kurios matyti, jog J. K. mirties priežastimi buvo veido kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kūno lūžiu kairiojo kampo srityje. Tai komplikavosi veido kairės pusės, burnos dugno, gerklų ir kaklo kairės pusės minkštųjų audinių pūlingu uždegimu su nekrozės židiniais, sepsiniu šoku, dauginiu organų disfunkcijos sindromu, ūmiu širdies veiklos ir kvėpavimo nepakankamumu.

3.1 poodinė ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruva veido kairėje pusėje, apatinio žandikaulio kūno lūžis kairiojo kampo srityje padaryti kieto, buko daikto poveikyje ir galėjo atsirasti nuo tiesioginio trauminio poveikio į veido kairę pusę. Sužalojimai galėjo būti padaryti 4-6 parų laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimu makroskopinis ir mikroskopinis vaizdas. Šie sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi šiuo atveju apatinio žandikaulio kūno lūžis sukėlė gyvybei pavojingas komplikacijas (SSMNT punktas 6.6.15), kurios buvo mirties priežastimi.

3.2 odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokų srityse, kraujosruva liežuvyje, poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai su poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje, pagal jų makro ir mikromorfologinį, galėjo būti padaryti 4-6 parų laikotarpyje iki mirties, galimai paveikus kietu, buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3.3 pjautinės žaizdos kakle, žymės po defibriliacijos krūtinės priekiniame ir šoniniame paviršiuje, IV, V, VI šonkaulių lūžiai kairėje ir III, IV, V šonkaulių lūžiai dešinėje, durtinės žaizdelės su aplinkinėm kraujosruvom abiejų alkūnių duobėse, kairėje plaštakoje, padaryti 1 paros laikotarpyje iki mirties, atliekant medicinines manipuliacijas (operacija, lašinės infuzijos, taikant gaivinimo priemones), todėl kaip sužalojimai nevertinami.

Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietą, buką paviršių.

Išvados 3.1 punkte išvardintas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Išvados 3.2 punkte išvardinti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais.

Sužalojimai, išvardinti išvados 3.1 ir 3.2 punktuose, yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti neužilgo vienas po kito, traumuojant veido, krūtinės ląstos sritis ir kairę plaštaką, 4-6 parų laikotarpyje iki mirties. J. K. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta (b.l. 40-50 1 t.).

Iš įvykio registracijos lapų, tarnybinių pranešimų (b.l. 4-8, 18 1 t.) matyti, jog Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini) mirė J. K., kuris 2014 10 01 apie 18 val. iš namų GMP brigados dėl žandikaulio lūžio, aukštos temperatūros buvo atvežtas į Žalgirio klinikas, kur diagnozuotas kairės pusės žandikaulio lūžis ir pūlinys burnos dugne, dėl pūlinio operuotas. Vėliau prasidėjus traukuliams, įtarus galvos traumą (duomenys neskelbtini) pervežtas į RVU ligoninę, kur (duomenys neskelbtini) mirė.

Iš 2014 10 02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėjus butą (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog kambarių bendra tvarka nepažeista, apžiūros metu iš įvykio vietos nieko nepaimta (b.l. 19-28 1 t.).

Kaltinamasis nurodė, jog po sumušimo, nukentėjusysis kelias dienas buvo gyvas, buvo atsigavęs, vaikščiojo, ėjo į parduotuvę ir t.t., 2014 09 28 ryte kaltinamasis siūlėsi iškviesti greitąją pagalbą, tačiau nukentėjusysis pasiūlytos med. pagalbos iškvietimo atsisakė. Specialisto išvada taip pat patvirtina, jog nukentėjusysis buvo sužalotas 4-6 paros iki mirties.

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės ( b.l. 94-95 1 t.) matyti, jog medicininė pagalba J. K. buvo iškviesta 2014 10 01 16.19 val. ir jis buvo pristatytas į specializuotą gydymo įstaigą.

Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų matyti, kad tarp kaltinamojo R. K. ir nukentėjusiojo J. K. kilo buitinis konfliktas, kurį išprovokavo pats J. K., reikšdamas pretenzijas R. K., jį užgauliodamas ir įžeidinėdamas. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad J. K. taip elgėsi nuolat, paprastai kaltinamasis elgėsi ramiai, nekreipė dėmesio į priekaištus, ignoruodavo J. netinkamą elgesį tiek savo, tiek močiutės atžvilgiu. Kaltinamojo parodymus apie kilusią konfliktinę situaciją tarp jo ir J. patvirtina nukentėjusioji M. K. ir, nors ji pati tiesiogiai J. mušimo fakto nematė, tačiau nurodė, jog girdėjo smūgius, kitų asmenų, išskyrus R. ir J. namuose daugiau nebuvo. Netrukus po girdėtų smūgių ji matė, jog J. veidas nubrozdintas, matė mėlynę.

Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau 6 smūgiai. R. K. pripažino, sudavęs smūgius nukentėjusiajam ranka/kumščiu į pavojingą gyvybei vietą – veidą – galvą. Aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, jog būtent kaltinamasis sumušė nukentėjusįjį ir dėl šio sumušimo, nukentėjusysis po kelių dienų ligoninėje mirė. J. K. mirties priežastimi buvo kaltinamojo nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - apatinis žandikaulio kūno lūžis, kuris sukėlė gyvybei pavojingas komplikacijas (SSMNT punktas 6.6.15), kurios buvo mirties priežastimi. Dėl specialisto nustatytų, kaltinamojo neginčijamų, nukentėjusiajam padarytų ne mažiau 6 trauminių poveikių (smūgių) skaičiaus atmestina bet kokia neatsargaus ar vieno spontaniško smūgio sudavimo versija. Iš nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekio (ne mažiau 6 trauminių poveikių) darytina išvada, jog nukentėjusysis buvo mušamas tyčia. Esant aukščiau aptartiems įrodymams, laikytina, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių pastarasis mirė, o tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Trauminių poveikių kiekis ir jų lokalizacija (veido, galvos) leidžia teismui padaryti išvadą, kad J. K. buvo sužalotas tyčia, o ne dėl neatsargumo.

Suduodamas daugybinius smūgius į veidą, galvą, R. K. negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, tokiu būdu jis veikė netiesiogine tyčia.

Teismas negali įvertinti kokią reikšmę nukentėjusiojo sveikatos būklei ir sumušimo pasekmių – mirties kilimui būtų turėję medicininos pagalbos iškvietimas tuoj po įvykio, kokios komplikacijos būtų įvykusios ar neįvykusios tinkamai ir laiku suteikus pagalbą ir pan., tačiau, kaltinamasis, būdamas atsakingu už nukentėjusiojo būklę, kurią jis pats sukėlė, tinkama medicinine pagalba nukentėjusiajam nepasirūpino. Tarp J. K. mirties ir R. K. veiksmų (smūgių sudavimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl teismas laiko įrodytu, kad R. K. tyčia nužudė J. K. ir todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d., pagal pasekmes.

Bausmės skyrimas

Teismas laiko, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes jis nuo pat pradžių pripažino savo nusikalstamus veiksmus, jo parodymai apie įvykio aplinkybes nuoseklūs, savo elgesį vertina neigiamai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, jog byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. pakankamai jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) – b.l. 156 1 t.)), teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b.l. 160-195 1 t.; b.l. 1-35 2 t.), Vilniaus priklausomybės ligų centre, Vilniaus psichikos sveikatos centre ir Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b.l.37-41 2 t.), kaimynų apibūdinamas teigiamai (b.l. 66-67 1 t.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad R. K. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nors 7 kartus teistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žalodamas nukentėjusįjį nenaudojo jokių grėsmingų įrankių, pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, savo elgesiu provokavo konfliktą, kaltinamasis kaimynų charakterizuojamas teigiamai (b.l. 66 1t.), teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina ir vykdytinas nuosprendis. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas nuo 2014 10 02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l. 114-115, 154-155 1 t.).

Civiliniai ieškiniai, daiktai ir kt.

Nukentėjusioji M. K. byloje civilinio ieškinio nereiškė.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 1339,75 Lt sumai (b.l. 103-109 1 t.). Ši suma atitinka 388,01 EUR. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje.

J. K. daiktai: mobiliojo ryšio telefonas "Nokia", kepurė su snapeliu, peiliukas, prožektorius, cigarečių pakelis, vaistai „Kaptopril“, „Co-Aniressa“, akiniai nuo saulės, saugomi Vilniaus aps. VPK pagal 2015 01 28 kvitą Nr.LS000753 ir 0,30 Lt (0,09 EUR) saugomi į Vilniaus aps. VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal 2015 01 30 kvitą Nr.002950 (b.l. 57-59 1 t.), nukentėjusiosios M. K. prašymu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis LR BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę - suėmimą palikti iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendį.

Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo sulaikymo dienos – 2014 10 02.

J. K. daiktus: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kepurę su snapeliu, peiliuką, prožektorių, cigarečių pakelį, vaistus „Kaptopril“, „Co-Aniressa“, akinius nuo saulės, saugomus Vilniaus aps. VPK pagal 2015 01 28 kvitą Nr.LS000753, ir 0,30 Lt (0,09 EUR) saugomus Vilniaus aps. VPK Finansų skyriaus depozitinėje sąskaitoje pagal 2015 01 30 kvitą Nr.002950 (b.l. 57-59 1 t.), nukentėjusiosios M. K. prašymu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Priteisti iš R. K. 388,01 EUR (kas atitinka 1339,75 Lt) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai J. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.