Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-09-20 · Administracinė byla Nr. eI3-154-595/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-20
Bylos Nr.
eI3-154-595/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03278-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai Įmonių bankroto administravimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-154-595/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03278-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos:14.6; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams O. G., R. Z.,atsakovo atstovei R. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vainekta“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 55 (toliau – ir Sprendimas) bei priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 3 d. gavo Departamento Sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti 2018 m. birželio 28 d. patvirtinimo aktą Nr, VR-17.7-63 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame nurodyta, kad pareiškėja turi mokestinę prievolę sumokėti 129 840,34 Eur mokesčio per 2013 ir 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis.

Paaiškina, jog Patikrinimo akte konstatuota, kad pareiškėjos iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau - ir PTO) gauti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą 2013, 2015 metais nuo 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus sprendimo Nr. VR-17.5-82 (toliau – ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas) priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2015 metus (toliau – Deklaracijos). Todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipnsio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K- 230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, mokesčio per 2013- 2015 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 129 840,34 Eur.

Pažymi, jog atsakovas Sprendimu pareiškėjai nurodė ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos susimokėti 129 840,34 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Pareiškėjos manymu, Sprendimas ir jo pagrindu pateiktas nurodymas susimokėti mokestį yra nepagrįstas, neteisėtas ir todėl yra naikintinas.

Teigia, jog PTO yra apskundusi „Metrail“ pažymų panaikinimo faktą ir kol nėra teismo sprendimo, negalima sutikti, kad pareiškėja apskųsto 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrindu turi pareigą deklaruoti ir mokėti mokestį. Pareiškėjos manymu, tiek PTO, tiek trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti kiti gamintojai ir importuotojai teigia, kad priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą buvo nepagrįstai panaikinti PTO išduoti patvirtinimai, todėl pareiškėjai buvo nepagrįstai panaikinta lengvata ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas nesant pareiškėjos kaltės. Pažymi, jog nepaisant to, kad dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumo, kurio pagrindu panaikinti metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą gauti patvirtinimai, vyko teisminiai ginčai, atsakovas vis tiek pradėjo pareiškėjos patikrinimą bei surašė Patikrinimo aktą, bei jo pagrindu priimtą skundžiamą Sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendime ir Patikrinimo akte nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja privalėjo patikslinti Deklaracijas už 2013 ir 2015 metus, kadangi PTO išduoti patvirtinimai laikomi netekę galios priėmus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Anot pareiškėjos, faktas, kad „Metrail“ išduotos pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančios pažymos buvo panaikintos, savaime nereiškia, kad pareiškėja turi pareigą deklaruoti mokesčius.

Pažymi, jog esminį poveikį pareiškėjos ūkinei veiklai darančios priemonės pritaikytos nesant įstatyminio pagrindo. Paaiškina, jog Sprendimas yra poveikio priemonė, daranti esminį poveikį ūkio subjektams, kuri gali būti taikoma tik esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Iš Sprendimo turinio pareiškėjai aišku, kad Patvirtinimų pripažinimas negaliojančiais sąlygoja mokestinės prievolės atsiradimą ir sudaro pagrindą teigti, jog gamintojas – importuotojas pažeidė savo įstatyminę pareigą sutvarkyti pakuočių atliekas, kad būtų įvykdyta Vyriausybės nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. Pažymi, jog mokestinė prievolė, kuri atsiranda dėl Patvirtinimų panaikinimo, atitinka ekonominės sankcijos požymius, nes mokestis už aplinkos taršą pakuočių atliekomis yra dešimtimis kartų didesnis nei faktiniai metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo kaštai, o gamintojas – importuotojas jau yra sumokėjęs organizacijai, o organizacija – atliekų tvarkytojui už pakuočių atliekų tvarkymą. Tvirtina, jog tai, kad Patvirtinimų panaikinimas yra esminį poveikį ūkio subjektams daranti priemonė, pagrindžia ir tai, kad Patvirtinimai pagal savo paskirtį ir esmę yra tapatūs pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantiems dokumentams, kuriuos gamintojų ir importuotojų licencijuotoms organizacijoms bei gamintojams ir importuotojams, kai šie organizuoja savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, išduoda atliekų tvarkytojai. Anot pareiškėjos, Sprendimas, kurio pagrindu ji turės sumokėti 129 840,34 Eur mokesčius sukuria reikšmingas neigiamas pasekmes. Pažymi, jog dideli finansiniai nuostoliai, kuriuos ji turės padengti apsunkins pareiškėjos veiklą, ji nebegalės toliau vykdyti savo veiklos, negalės pakeisti vykdytos veiklos, turės atleisti daug darbuotojų, negalės atsiskaityti su kreditoriais ir tikėtina, kad grės bankrotas arba atsiras kitokios sunkios pasekmės. Pareiškėjos teigimu, tiek 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, tiek skundžiamo Sprendimo priėmimas sietinas su PTO, o ne pareiškėjos teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų netinkamu vykdymu, todėl toks jos teisių ir laisvių (apskaičiuoto mokesčio sumokėjimas) suvaržymas yra neproporcingas ir prieštarauja pagrindiniams teisės principams.

Skunde teigia, kad Sprendime ir Patikrinimo akte neatsižvelgta, jog Departamentas 2017 m. gruodžio 18 d. priimdamas sprendimą viršijo savo kompetenciją, kadangi iki 2016 m. vasario 4 d. teisės aktai nenumatė galimybės panaikinti PTO išduotų patvirtinimų. Pareiškėjos manymu, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas remiantis galimai neteisėtu Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. D1-359, kuriuo patvirtintas „Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatų pakeitimu ir taikymu. Paaiškina, jog Tvarkos aprašo 53 ir 54 punkto nuostatos įsigaliojo tik 2017 m. vasario 15 d., tad iki nurodytos datos regionų aplinkos apsaugos departamentams nebuvo suteikta teisė pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduotus patvirtinimus pripažinti negaliojančiais. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu panaikinti pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduoti patvirtinimai už 2013 ir 2015 m., t. y. už tą laikotarpį, kurio metu Departamentui nebuvo suteikta teisė atlikti tokius veiksmus – pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų išduotus patvirtinimus pripažinti negaliojančiais. Pažymi, jog 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodoma Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo Tvarkos aprašo 55 punkto redakcija, pagal kurią atsakovas galėjo panaikinti Patvirtinimus, atsirado praėjus keliems metams po Patvirtinimų išdavimo, t. y. 2017 m. vasario 15 d., kai įsigaliojo aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. D1-736 ir Tvarkos apraše buvo įtvirtinta nuostata dėl pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų panaikinimo. O iki 2017 m. vasario 15 d., t. y. tuo laikotarpiu, kai Patvirtinimai buvo ir galėjo būti išduoti pagal Tvarkos aprašą dėl įrodančių dokumentų ir gamintojai bei importuotojai gautais Patvirtinimais pasinaudojo, pateikdami mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas, anot pateiškėjos, nei vienas teisės aktas nenumatė teisės ar galimybės Departamentui ar kitoms valstybės institucijoms panaikinti gamintojų ir importuotojų organizacijų gamintojams ir importuotojams išduotus pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjos manymu, toks teisės nuostatų taikymas yra nesuderinamas su konstituciniais teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais, todėl priimti 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir Sprendimas negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Skunde teigia, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir Sprendimas priimti remiantis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punkto nuostatomis, kurios neturi įstatyminio pagrindo. Tvirtina, jog nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nesuteikia teisės aplinkos ministrui savo nuožiūra nustatyti nei mokesčio už aplinkos teršimą prievolės atsiradimo pagrindų, jo lengvatų taikymo sąlygų, kaip ir šios prievolės subjekto, jos atsiradimo momento ar vykdymo sąlygų. Paaiškina, jog 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu buvo pradėtas patikrinimas bei surašytas Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, buvo priimti nesivadovaujant gero administravimo principais, taip pat asmens teisės į gynybą principu, kadangi, anot pareiškėjos, atsakovas privalėjo, net ir nesant atitinkamo teisinio reguliavimo, užtikrinti pareiškėjos teises 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo proceso metu – informuoti apie vykstantį patikrinimą ir 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo procesą, taip pat suteikti galimybę būti išklausytiems ir kt., tačiau to nepadarė. Pažymi, jog priimant 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą buvo atlikti formalūs veiksmai bei pažeistos pareiškėjos esminės konstitucinės teisės, todėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir ginčijamas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu.

Pareiškėjos manymu, ji tinkamai vykdė visus atliekų tvarkymą reguliuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl jai nepagrįstai atgaline data (už 2013 m. ir 2015 m.) panaikinta mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis lengvata. Paaiškina, jog 2012 m. sausio 4 d. pareiškėja su PTO sudarė sutartį Nr. PTO/13/052 dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo (toliau – Sutartis). Šia Sutartimi PTO įsipareigojo teikti paslaugas, t. y. organizuoti pareiškėjos užsakymuose nurodytos pakuotės atliekų rūšies ir kiekio sutvarkymą, pateikti patvirtinančius dokumentus apie pareiškėjos naudai sutvarkytas atitinkamos rūšies pakuotės atliekas ir kt., o pareiškėja - padengti šios veiklos kaštus (apmokėti už suteiktas paslaugas). Tvirtina, jog Sutarties galiojimo metu pareiškėja tinkamai vykdė tiek savo įsipareigojimus mokėti Sutartimi sulygtą mokestį, tiek teisės aktų įpareigojimus nustatyta tvarka įgaliotai valstybės institucijai teikti atitinkamus dokumentus, patvirtinančius pakuotės atliekų perdirbtą kiekį bei jokiais savo veiksmais nepažeidė teisės aktų ar Sutarties nuostatų, susijusių su pakuočių atliekų tvarkymu. Pareiškėja daro išvadą, kad ji įvykdė visus jai įstatymo keliamus reikalavimus, elgėsi sąžiningai, pakuočių atliekų tvarkymą perdavė licencijuojamai ir Aplinkos apsaugos ministerijos kontroliuojamai organizacijai bei pateikė valstybei sąžiningai gautus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą. Anot pareiškėjos, šiuo atveju įstatymuose įtvirtintas principas „teršėjas moka“ yra įgyvendintas, kadangi ji savo pareigą įvykdė – už pakuočių atliekų tvarkymą sumokėjo PTO.

Nurodo, jog iš 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo matyti, kad Patvirtinimai, kuriuos išdavė PTO, yra panaikinti dėl to, kad PTO šiuos dokumentus išdavė remiantis atliekų tvarkytojo (UAB „Metrail“) išrašytais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, o šie UAB „Metrail“ išduoti dokumentai Vilniaus RAAD sprendimais yra pripažinti negaliojančiais. Pažymi, jog Departamentas, atlikęs PTO patikrinimą, nenustatė PTO ar jos Pavedimo davėjų, tarp jų ir pareiškėjos, veikloje jokių pažeidimų. Tvirtina, jog ji nėra padariusi nei vieno teisės akto pažeidimo, susijusio su pakuočių atliekų tvarkymo organizavimu ir savo, kaip gamintojo-importuotojo pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau ir PPATĮ) ir kituose pakuočių atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose vykdė ir tebevykdo nepažeisdama įstatymų nuostatų bei nustatytos tvarkos.

Skunde teigia, kad atsakovas Sprendimu patvirtindamas mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis atliko neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningai įmonei už su ja jokiais teisiniais ryšiais nesusijusių asmenų nusikalstamą veiką. Pareiškėjos manymu, išlaidas, kurios susijusios su su žalos aplinkai atitaisymui, turi kompensuoti tas, kuris yra tiesiogiai įpareigotas ar atsakingas už jų nevykdymą. Mano, kad nuostolių atsiradimo pagrindinė priežastis buvo ne jos veiksmai ar neveikimas, todėl ir atsakomybė turėtų kilti tam asmeniui, kuris galimai atsakingas už nuostolių atsiradimą, t. y. UAB „Metrail“. Priduria, jog Sprendime nebuvo įvertinta, kad pareiškėja pareigą saugoti aplinką įvykdė, todėl pareiškėjai akivaizdu, kad Patikrinimo aktas priimtas neatsižvelgiant, kad atsakomybė tretiesiems asmenims negali būti taikoma visiškai nevertinant ir neatsižvelgiant dėl kokių priežasčių buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, kad jie ginčijami teisme, todėl ir anksčiau suteikta mokestinė lengvata buvo visiškai nepagrįstai panaikinta.

Pareiškėjos įsitikinimu, Patikrinimo akte apskaičiuotą ir Sprendimu patvirtintą mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis turi sumokėti galimai nusikalstamas veikas atlikę ar aplaidžiai veikę asmenys ir ši pareiga negali būti perkelta sąžiningai veikusiems subjektams. Tvirtina, jog kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino efektyvios UAB „Metrail“ kontrolės ir jos vykdomos veiklos atitikties įstatymų normų reikalavimams ir todėl dėl tokių aplaidžių veiksmų ir netinkamo funkcijų vykdymo, PTO išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai buvo panaikinti. Pamini ir tai, jog dėl UAB „Metrail“ galimai nusikalstamos veiklos į teismus buvo kreiptasi dar 2015 m., tačiau nei valstybė, nei atitinkamos institucijos nesiėmė reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžiningai veikiančių juridinių asmenų teisių apsauga.

Skunde akcentuoja, kad ji nebuvo informuota apie jos teises ir pareigas tiesiogiai įtakojančius tyrimus, o 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kuriuo remiantis buvo panaikinti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai ir atliktas patikrinimas bei surašyti Patikrinimo aktas ir Sprendimas, yra nemotyvuotas. Paaiškina, jog Departamento kontrolės ir analizės skyriui vykdant neplaninį teminį patikrinimą dėl PTO išrašytų patvirtinimų gamintojams ir (ar) importuotojams, kurio pagrindu buvo priimtas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, o pareiškėja apie atliekamus valstybės įgaliotos institucijos veiksmus informuota nebuvo, todėl ji neturėjo galimybės gauti informaciją, susipažinti su 2017 m. lapkričio 8 d. Patikrinimo aktu Nr. VR-19.2-54, teikti paaiškinimus bei kitokiais būdais pasisakyti ir būti išklausytai prieš Departamento direktoriui priimant 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Pažymi, jog dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo priėmimo buvo panaikinti PTO Pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko Departamentas, kurio teisių perėmėjas yra atsakovas, panaikino Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatytą mokesčio lengvatą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 129 840,34 Eur priskaitytą mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Tvirtina, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime yra tik formaliai nurodyti Tvarkos aprašo punktai, tačiau nėra nurodoma, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus UAB „Metrail“ įvykdė, kokius konkrečius teisės aktų pažeidimus įvykdė skirtingais laikotarpiais, kokiu būdu šio asmens įvykdyti teisės aktų pažeidimai sąlygojo, kad buvo panaikinti UAB „Metrail“ išduoti dokumentai, o 2017 m. gruodžio 18 d. sprendime taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kad konkretūs UAB „Metrail“ veiksmai, neatitinkantys teisės normų, yra susiję būtent su konkrečiu PTO pareiškėjai išduotu dokumentu, todėl pareiškėjos manymu, laikytina, kad ir Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo (toliau – VAĮ) reikalavimų ir pažeidžia gero administravimo principą, kadangi nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos, o taip pat atsakovui nepateikus nurodytų duomenų, negalima konstatuoti, kad panaikinti būtent tie patvirtinimai, kurie PTO buvo išduoti pareiškėjai, kadangi nėra pagrindo preziumuoti, kad būtent jos atliekos buvo tvarkomos pažeidžiant teisės aktus.

Teigia, kad ji tikėjosi, kad sistema, kurios priežiūros pareiga tenka valstybei, veiks tinkamai, bei leis pasinaudoti suteiktomis mokestinėmis lengvatomis. Pažymi, jog pareigą dėl aktyvios atitinkamų organizacijų veiklos priežiūros patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimo aprašo 11 punktas, nustatantis Departamentui pareigą iki kiekvienų metų liepos 1 d. patikrinti pažymas išrašančius atliekų tvarkytojus bei organizacijas. Pažymi, kad analogiška pareiga yra numatyta ir šio aprašo 52 punkte. Pareišėkėjai akivaizdu, kad valstybės nustatytas reguliavimas suponavo jos lūkesčius dėl pateiktų UAB „Metrail“ pažymų atitikimo teisės aktų reikalavimams.

Mano, kad jos atsakomybė už pakuočių atliekas turėtų būti laikoma pasibaigusia jų sutvarkymo organizavimą perdavus gamintojų ir importuotojų organizacijai, kadangi valstybė prisiėmė pareigą kontroliuoti į atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklą. Nurodo, kad atsižvelgiant į nacionalinius teisės aktuose nustatytą teisių ir pareigų pasiskirstymą, organizuojant pakuočių atliekų tvarkymą bei įgyvendinant gamintojo atsakomybės principą, Lietuvos Respublikoje gamintojų/importuotojų atsakomybė už pakuočių atliekas turėtų būti laikoma pasibaigusia jų sutvarkymo organizavimą perdavus gamintojų ir importuotojų organizacijai, o šiai, atitinkamai, jų sutvarkymą perdavus atliekų tvarkytojui, įrašytam į Atliekų tvarkytojų sąrašą, kadangi valstybė prisiėmė pareigą ne tik į šį sąrašą įrašyti tik tuos atliekų tvarkytojus, kurių veikla atitinka įstatymų reikalavimus, bet ir kontroliuoti į šį sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklą.

Pareiškėjos įsitikinimu, 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas ir atitinkamai jo pagrindu priimtas Sprendimas prieštarauja Europos Sąjungos teisei, nes Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad valstybė negali įgyti naudos dėl to, kad ji pati netinkamai (ar nevisiškai) įgyvendina Europos Sąjungos teisę. Pareiškėjai akivaizdu, kad 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas, kurio pagrindu ir surašytas Patikrinimo aktas ir vėliau Sprendimas, ir Tvarkos aprašo 55-56 punktai, prieštarauja Tarybos direktyvos nuostatoms ir ESTT praktikai, nes šie Tvarkos aprašo punktai leidžia gamintojams ir importuotojams taikyti neigiamas pasekmes, nors gamintojų ir importuotojų atsakomybė, turėtų būti laikoma pasibaigusia įstatymų nustatytų tvarka atliekų sutvarkymą perleidus organizacijai ir konkrečiam atliekų tvarkytojui, kuri yra įsipareigojusi kontroliuoti ir prižiūrėti valstybė.

Pareiškėjos įsitikinimu, apskųstas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas prieštarauja Tarybos direktyvos nuostatoms ir bendriesiems ES teisės principams taip pat dėl to, kad šie teisės aktai yra pagrindas valstybei įpareigoti gamintojus ir importuotojus mokėti didžiulius mokesčius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nors nei aplinkos teršimo faktas, nei mastas, nėra nustatytas apskritai, o toks įpareigojimas šiuo atveju, anot pareiškėjos, reiškia, kad valstybė siekia įgyti naudą dėt to, jog pati nesilaikė Tarybos direktyvos nuostatų ir nesukūrė atgrasančio mechanizmo, leidžiančio taikyti adekvačias sankcijas. Pareškėjos manymu, vykęs patikrinimas, Patikrinimo akto ir Sprendimo surašymas turi būti pripažintas piktnaudžiavimu teise, trukdymu verslui ir prieštaraujantis pamatiniams teisinės valstybės principams.

Šalies argumentai

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė teismui atsileipimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skundo teiginiais dėl patikrinimo pagrindų, pareiškėjo teisių užtikrinimo ir Sprendimo priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo. Paaiškina, jog Aplinkos ministerija 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. (9-l)-D8(E)-62 pavedė regionų aplinkos apsaugos departamentams organizuoti mokestinius patikrinimus tų regionuose esančių gamintojų ir (ar) importuotojų, kuriems skirti patvirtinimai apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Departamento sprendimu. Pažymi, jog pirmiausiai buvo nurodyta tikrinti deklaracijų po Departamento pranešime nurodyto termino pabaigos nepakoregavusius bei didžiausią metalinės pakuotės kiekį 2013-2015 metais patiekusius gamintojus ir (ar) importuotojus 2018 m. kovo 14 d. raštu Nr. (50-l)-D8-1553 Aplinkos ministerija rekomendavo mokestinius patikrinimus planuoti nuo 2018 m. balandžio 20 d. Departamentas atliko VšĮ PTO patikrinimą ir priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio pasėkoje VšĮ PTO išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą neteko galios. Atkreipia dėmesį į tai, kad šis Departamento sprendimas galiojo skundžiamo Sprendimo priėmimo metu, todėl juo vadovaujamasi kaip galiojančiu kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.

Pažymi, jog į 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 ir 2015 m. mokestinius laikotarpius. Departamentas 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-9547 informavo pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

Pažymi, jog pareiškėja, pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos duomenis iki 2018 m. balandžio 20 d. Departamento 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013 – 2015 m. pati nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio, remiantis faktiniu užduoties įvykdymu.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja pasirinko pakuočių GI nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ PTO. Tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, ji žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, kaip GI, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei Vyriausybės nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Pabrėžia, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, mokesčio lengvata pareiškėjui netaikytina.

Nurodo, kad dėl Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr.06-1-00069-13 ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. birželio 22 d. buvo gautas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 1-2341-1053/2018 UAB „Metrail“ atžvilgiu, o VšĮ PTO išrašyti patvirtinimai pripažinti netekę galios Departamento 2017 m. gruodžio 18 sprendimu. Akcentuoja, jog nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Teigia, jog per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pareiškėja pateikė rašytines pastabas, nurodydama, kad nesutinka su 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo akto Nr. VR-17.7-63 išvadomis. Įmonė raštu išdėstė situaciją dėl susiklosčiusių nenumatytų ir nepalankių aplinkybių bei teisminių procesų, pripažinus negaliojančiais pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius patvirtinimus bei pateikė prieštaringą nuostatą PPATĮ apibrėžtoms ir įteisintoms gamintojų ir importuotojų teisėms ir pareigoms dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo, finansavimo bei atsakomybės už prisiimtus sprendimus. Atsakovas pastebi, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos, tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė, o taip pat nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis, todėl atsakovo manymu, pareiškėjai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 129 840,34 Eur už 2013 ir 2015 metus.

Akcentuoja, kad atliekant pareiškėjos veiklos patikrinimą įvykdyti visi teisės aktų, reglamentuojančių ūkio subjektų patikrinimų atlikimo tvarką, reikalavimai, 2018 m. birželio 28 d. patikrinimas atliktas esant įstatyminiams pagrindams, o jo metu vadovautasi tik galiojančiais oficialiais dokumentais, aplinkosauginių informacinių sistemų duomenimis bei tuo metu galiojusiais teisės norminiais aktais.

Tvirtina, kad Sprendimą priėmė laikydamasis Mokesčių administravimo įstatymo nustatytų terminų ir tvarkos, Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas teisės normomis, faktiniais duomenimis bei atitinka VAĮ keliamus pagrindinius reikalavimus.

2023-02-21 atsakovas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodo, kad remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartimi, kuria panaikino 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu, buvo perskaičiuoti patvirtinimai, kurie PTO buvo išrašyti gamintojams ir importuotojams UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 (iš viso 7 vnt.) pagrindu. Pažymi, jog tarp jų ir pareiškėjai PTO išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7615 dėl 30,780 t atliekų kiekio. Atsakovas atsižvegdamas į tai, kad atliktas 2013 metų mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis perskaičiavimas, o 2015 metų mokestinio laikotarpio mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma paskaičiuota 2018 m. birželio 27 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7- 61 ir patvirtinta 2018 m rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. 55 nesikeičia, tvirtina, jog pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 127 388 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą per 2013 ir 2015 metų mokestinius laikotarpius.

2023-03-10 pareiškėja pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad šioje administracinėje byloje ginčas vyksta ne dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo, o dėl Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pažymi, jog abu sprendimai yra neabejotinai susiję, kadangi Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra priimtas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pasėkoje. Anot pareiškėjos, Departamento Patikrinimo aktas ir jame pateiktos išvados, taip pat LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties išvados patvirtina faktą, kad pareiškėjos šioje byloje ginčijamas Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, priimtas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo pagrindu, neatitinka objektyvių duomenų ir faktų.

Pažymi, jog ji palaiko savo pozicija, kad iš jos nepagrįstai šioje administracinėje byloje skundžiamu Sprendimu pareikalauta susimokėti papildomus mokesčius už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013 ir 2015 m, ir taip pat buvo neteisingai apskaičiuota pareiškėjos mokėtina suma už 2013 metus.

Akcentuoja, kad tik iš atsakovo rašytinių paaiškinimų, pateiktų į bylą, ir kartu pateiktos 2023 m. vasario 20 d. išvados jai tapo aišku, kad Sprendimu patvirtinta 129 840,34 Eur mokesčio suma šiemet pareiškėjai perskaičiuota į 127 388 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 ir 2015 metų mokestinius laikotarpius.

Pareiškėjos nuomone, šioje byloje turėtų turėtų būti atsižvelgta į LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 128 punkte pateiktą išaiškinimą dėl PTO ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kelto klausimo dėl jų kaltės nebuvimo ir ginčijamu Sprendimu taikytos priemonės (patvirtinimų panaikinimo) proporcingumo, kadangi minėti patvirtinimai yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata.

Pažymi, jog LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš dalies panaikinus atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. Sprendimą, kurio pagrindu pareiškėjai surašytas ginčijamas Sprendimas, turėtų būti pripažintas kaip neatitinkantis proporcingumo principo.

Pastebi, kad atsakovas 2018-2019 metais pastebėjęs savo klaidą galėjo patikslinti šioje byloje skundžiamą Sprendimą, priimtą pareiškėjos atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Tvirtina, jog aplinkybė, kad atsakovas 2023 metais apskaičiavo pareiškėjos mokėtiną mokestį už 2013 ir 2015, nesant jokių faktinių įrodymų apie esamą realiai nesutvarkytą atliekų kiekį ir taip pat nesant pareiškėjos kaltės, neatitinka proporcingumo, teisingumo ir teisėtų lūkesčių principų. Taip pat pažymi, jog sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą, atsakovas šioje byloje turėtų pateikti įrodymus, kad atitinkamas atliekų kiekis, už kurį pareiškėjai panaikinta mokesčio lengvata, yra realiai (faktiškai) nesutvarkytas.

Akcentuoja, kad vien dokumentų (patvirtinimų) neteisingas surašymas neturėtų lemti pareiškėjai prievolės mokėti padidintą mokestį, jei nėra faktinių įrodymų apie nesutvarkytus atliekų kiekius, t.y. atsakovas nepateikė pareiškėjai informacijos kur yra tos nesutvarkytos atliekos, koks jų kiekis, kas jas saugo ir pan. Pareiškėja yra įpareigota sumokėti taip vadinamą „mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis". Taigi pats mokesčio pavadinimas suponuoja, kad mokestis turi būti mokamas už teršimą, o ne už dokumentų (patvirtinimų) neteisingą surašymą.

Pažymi, jog svarbu atsižvelgti, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, atsakovas kaip kontroliuojanti institucija turėjo konkrečią pareigą atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų, t.y. tikrinti Organizacijas ir Atliekų tvarkytojus kasmet, tačiau šių pareigų tinkamai neatliko.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iš 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartyje pateiktų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad kompetentingos valstybės institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė savo pareigas, neužtikrino efektyvios UAB „Metrail“ kontrolės ir jos vykdomos veiklos atitikties įstatymų normų reikalavimams ir dėl šių subjektų aplaidžių veiksmų ir netinkamo funkcijų vykdymo, PTO išduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai buvo panaikinti.

Pareiškėjai akivaizdu, kad remiantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, buvo nustatytos konkrečios pareigos kontroliuojančiai institucijai atlikti tam tikrus atliekų tvarkymo priežiūros ir kontrolės veiksmus, taigi, patikrinimai turėjo būti atliekami kasmet. Pareiškėjos manymu, turi būti pripažinta, kad Patvirtinimų už 2013-2015 metus panaikinimas tik 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ir vėliau priimtu ginčijamu Sprendimu, neatitinka teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų, pažeidžia pareiškėjos teises ir jų teisėtus lūkesčius bei teisinio stabilumo principą.

Pažymi, jog vertinant Sprendimo pasekmes pareiškėjai akivaizdu, kad įpareigojimas sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pažeidžia ne tik verslo interesus ir kelia grėsmę dėl pareiškėjos veiklos tęstinumo, bet ir pažeidžia teisinės valstybės pagrindinius principus, kadangi atsakomybė perkeliama jokių teisės aktų pažeidimų nepadariusiems asmenims. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad vykęs pareiškėjos patikrinimas ir Patikrinimo akto surašymas bei vėlesnis jo patvirtinimas skundžiamu sprendimu turi būti pripažintas piktnaudžiavimu teise, trukdymu verslui ir prieštaraujantis pamatiniams teisinės valstybės principams.

Pareiškėjos įsitikinimu, paskirta 127 388 Eur bauda, kuri perskaičiuota 2023 metais nėra proporcinga nurodomiems pažeidimams, todėl turėtų būti panaikinta arba sumažinta.

Pažymi, kad pareiškėjai mokėtinas mokestis buvo paskaičiuotas taikant metalinės pakuotės tarifą - 753 Eur/t, tačiau nuo 2019 metų šis mokestis yra sumažintas daugiau kaip keturis kartus, t.y. iki 186 Eur/t. Nurodo, kad valstybė pati vėlesniais teisės aktais pripažino, kad 2013-2015 metais nustatytas taršos mokestis metalinės pakuotės atliekomis neproporcingas palyginus su metalinės pakuotės atliekų tvarkymo įkainiais ir į tai sprendžiant šį ginčą turėtų būti atsižvelgta.

Šalies argumentai

2023-03-21 pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujama UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai palaikė skundą jame ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti.

Šalies argumentai

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu sutiko iš dalies, kitoje dalyje prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 55 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, ad pareiškėja UAB „Vainekta“ teikė Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoja (importuotoja), kuriai kyla pareiga apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas.

Vykdydama Atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir ATĮ), Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – ir PPATĮ) ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO) vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo (2012 m. sausio 4 d. sutartis Nr. PTO/13/052).

2013 m., 2015 m. mokestiniais laikotarpiais, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą: 2013 m. patvirtinimas Nr. 1314VI0001-5513-7615, metalinės pakuotės kiekis 30,78 t, 2015 m. patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7615, metalinės pakuotės kiekis 34,558. Remdamasi šiais Patvirtinimais pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013 m., 2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.

Vilniaus RAAD 2017-12-19 raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo pareiškėją, kad 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 buvo panaikinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Vainekta“ išrašyti Patvirtinimai apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą 2013 m., 2015 m. ir nurodė, kad pareiškėja turi patikslinti 2013 m., 2015 m. deklaracijas ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2015 metus iki 2018-02-15.

Departamento 2018-04-20 pranešimu Nr. (38-12)-VR-1.7-3145 įmonė buvo informuota apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2015 m. mokestinius laikotarpius.

2018-06-28 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. VR-17.7-63, kuriame konstatuota, kad UAB „Vainekta“ iki patikrinimo pradžios nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 m., 2015 metus, nors VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu, pareiškėjai apskaičiavo 129 840,34 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2015 metus.

Departamentas 2018-08-29 Sprendimu Nr. 55 patvirtino 2018-06-28 Patikrinimo aktą Nr. VR-17.7-63.

Pareiškėja nesutinka su Departamento Sprendimu, pateikė skundą teismui. Pareiškėja teigia, kad nesant įstatyminio pagrindo jai Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė, Vilniaus RAAD priimdamas 2017-12-18 sprendimą viršijo savo kompetenciją, teigia, kad ji tinkamai įvykdė visus atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, todėl nepagrįstai panaikinta atgaline data mokesčio lengvata, atsakovas atliko neteisėtą atsakomybės perkėlimą ir valstybės sankciją sąžiningai įmonei, Sprendimu patvirtintą mokestį turi sumokėti galimai neteisėtas veikas atlikę asmenys, tikėjosi, kad sistema, kurios priežiūros parega tenka valstybei, veiks tinkamai, nrodo, kad ji nebuvo informuota apie tyrimus, Sprendimas, Patikrinimo aktas yra nemotyvuoti, 2017-12-18 sprendimas prieštarauja ES teisei.

Atsakovė 2023-02-21 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad atsižvelgiant į 2022-11-23 LVAT sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 argumentus, ji iš dalies sutinka su skundu, kadangi LVAT nutartimi panaikino 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu. Todėl vadovaujantis LVAT 2022-11-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamentas atliko perskaičiavimus dėl UAB „Vainekta“ sutvarkytų pakuočių kiekių ir 2023-02-20 išvadoje Nr. BDR-605 „Dėl UAB „Vainekta“ apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, konstatavo, kad UAB „Vainekta“ 2018-08-29 sprendimu Nr. 55 patvirtinta bendra 129,840,34 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma perskaičiuotina į mokėtiną 127 388 Eur mokesčio už 2013 m., 2015 metų mokestinius laikotarpius sumą.

Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2019-06-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017-01-30 įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Kaip matyti, 2022-11-23 LVAT nutartimi panaikinta Vilniaus RAAD 2017-12-18 PTO atžvilgiu priimto sprendimo dalis dėl pareiškėjai išduoto patvirtinimo Nr. 1514VI0001-5513-7615 dėl 30,780 t atliekų kiekio, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Vainekta“ išrašė UAB „Metrail“ 2013-10-05 išduotų įrodančių dokumentų Nr. 1514V10001-7615, Nr. 13I4VI0005-4994-5513 pagrindu.

2023-02-20 Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-605 dėl UAB „Vainekta“ 2018-08-29 sprendimu Nr. 55 paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį (toliau – ir Išvada), kurioje, vadovaujantis 2022-11-23 LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu pareiškėjai paskaičiuotos 129 840,34 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013 m, 2015 m. mokestinius laikotarpius – 127 388 Eur.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (toliau – ir MUATĮ), Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 str. 2 d.). Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 str. 1 ir 2 d.). Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjos argumentai, jog ji neturėjo pareigos nagrinėjamu atveju tikslinti deklaracijų yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Remiantis ATĮ 32 str. 1 d. ir 38 d., PPATĮ 7 str. 1 d. 4 p., 3 d., MUATĮ 4 str. 3 d., gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.

Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 1 d. 1 p. nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.

PPATĮ 7 str. 5 d. numato, jog gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais).

PPATĮ 7 str. 3 d. nustato, jog gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-11-24 nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.

ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-05-20 įsakymu Nr. Dl-35956 (toliau – Dokumentų aprašas) 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima Regiono aplinkos apsaugos departamentas.

LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas atsakovo 2017-12-18 sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima Regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).

LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013-10-05. Nuo 2013-06-01 įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017-02-15 įsigaliojant Tvarkos aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022-11-23 nutarties 114 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2022-11-23 nutartyje nurodė, kad VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019-04-03 sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.

Bankrutuojanti PTO taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad faktiškai buvo sutvarkytos visos pareiškėjos priduotos 2013 m., 2015 metais pakuotės.

Pareiškėja dar akcentuoja, kad atsakovas nevykdė pareigos užkirsti kelią pažeidimams, laiku nenustatė UAB „Metrail“ ir (ar) PTO pažeidimų, nesiėmė reikiamų priemonių ir pan. Šie pareiškėjos teiginiai labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš atsakovo visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams, todėl teismas nenustatė jokio netinkamo atsakovo elgesio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji elgėsi sąžiningai, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.

Teismas pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame sprendime apskaičiuotas pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT 2023-03-01 sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl VAAT 2019-04-19 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Karbonas“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad ,,Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.)“.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog PTO pareiškėjai išrašytas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-5513-7615 dėl 30,780 t atliekų kiekio, kurį VŠĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ UAB „Vainekta“ išrašė UAB „Metrail“ 2013-10-05 išduotų įrodančių dokumentų Nr. 1514V10001-7615, Nr. 13I4VI0005-4994-5513 pagrindu paliekamas galioti. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai (importuotojai) privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai atsakovas atliko Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimą ir nustatė, kad pareiškėja turi mokėti 127 388 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Mokestis už 2013 m., 2015 m. apskaičiuotas remiantis pareiškėjos deklaruotu per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiektos gaminių pripildytos produkcijos pakuotės kiekiu, taikomu šiam mokestiniam laikotarpiui mokesčio už pakuotė tarifu, nurodytu MUATĮ 4 priedėlyje (2600 Lt/753 Eur), mokestinio laikotarpio indeksavimo koeficientu (1,438, 1,434, 1,433). Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio.

Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi atsakovas apskaičiuodamas pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.

Teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis) už 2013 m., 2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti patvirtinimai už 2013 m., 2015 m. yra negaliojantys, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013 m., 2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti kiti neaptarti argumentai įvertinus nustatytas faktines aplinkybes aktualaus teisinio reglamentavimo kontekse bei atsižvelgiant į bylai aktualią LVAT teismų praktiką, yra visiškai neįtakojantys Sprendimo pagrįstumo.

Pareiškėja teigia, kad pareiškėjos mokestinės lengvatos paneigimas po keleto metų nesiderina su pareiškėjos teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos tinkamai nevykdė į Atliekų tvarkytojų sąrašą įrašytų atliekų tvarkytojų veiklos priežiūros ir kontrolės, tokiu būdu pareiškėjai negali būti perkelta atsakomybė dėl valstybinių institucijų neveikimo. Teigia, kad atitinkamai, net jeigu būtų pripažinta, kad Patikrinimo aktu mokestis pareiškėjai buvo priskaičiuotas teisėtai, papildomai priskaičiuotas mokestis turėtų būtų mažinamas tarp valstybės ir mokesčių mokėtojo padalinant valstybės institucijų padarytų klaidų mokestines pasekmes.

Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos išsakytais argumentais nesutinka. Visų pirma, minėta, tai nėra sankcija, o yra mokestis. Antra, kaip matyti iš LVAT 2022-11-23 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022, teismas pasisakė dėl 2013 metais išduotų įrodančių dokumentų. O šioje byloje yra aktualūs ne 2013 m., o 2015 m. išduoti atitinkami dokumentai. Tad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad, vadovaujantis minėta LVAT nutartimi, pareiškėjai atitinkamai turėtų būti sumažintas priskaičiuotas mokestis. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra aktuali pareiškėjos cituojama ESTT praktika.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2015 metus patvirtinta 129 840,34 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 127 388 Eur. Kita pareiškėjos skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vainekta“ skundą dėl sprendimo panaikinimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-08-29 sprendimo Nr. 55 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį ir už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 m., 2015 metus patvirtintą 129 840,34 Eur mokesčio sumą sumažinti iki 127 388 Eur.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Diana ButrimienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė