- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-20
- Bylos Nr.
- 2K-194/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Benediktas Stakauskas (pran.), Albinas Sirvydis
- Nuteistasis
- E. M., D. S.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2001 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2003 m. liepos 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi sumažintos neatliktos bausmės dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą ketveriems metams penkiems mėnesiams.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria atmesti nuteistųjų E. M. ir D. S. apeliaciniai skundai.
Minėtu nuosprendžiu taip pat nuteistas D. S., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinis skundas nėra paduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. nuteistas už tai, kad veikdamas grupe su D. S., 2005 m. sausio 11 d., apie 19.30 val., prie prekybos centro “Hyper Maxima“, esančio Kaune, Savanorių pr. 225, D. S. įrėmus nukentėjusiajam G. V. į šoną peilį, prievarta įsodino pastarąjį į taksi automobilį, nugabeno į A. V. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten jį prievarta laikė iki 21.30 val., mušdami (D. S. sudavė per galvą ąsočiu, buteliu, bei smūgiavo rankomis ir kojomis, E. M. sudavė keletą smūgių) ir be teisėto pagrindo reikalaudami duoti 400 Lt. Tęsdami veiką bendrininkai automobiliu nukentėjusįjį G. V. nugabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur prieš jo valią laikė, vartojo fizinį smurtą (D. S. suduodant daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas ir pjaustant, duriant peiliu rankas, kojas), už tariamai padarytą vagystę reikalavo perduoti pinigus, vertė nukentėjusįjį skambinti tėvui V. V., kad šis atvežtų reikalaujamą pinigų sumą, o V. V. ją atvežus sekančią dieną, apie 0.30 val., prie naktinio klubo “Laukinis arklys“, esančio Kaune, Savanorių pr. 206, paėmė iš jo 300 Lt, prieš tai perdavę sužalotą sūnų G. V.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 12 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 7 d. nutartį, jį išteisinti. Nurodo, kad nukentėjusiojo G. V. parodymai yra nenuoseklūs, neatitinkantys tikrovės, jų nepatvirtino kiti bylos faktiniai duomenys, o visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistųjų naudai. Kasatorius teigia, kad teismas neatsižvelgė į Valstybinio psichikos sveikatos centro pažymą, kurioje nurodyta G. V. diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai ir priklausomybės sindromas opiatams, neatliko ekspertizės tam, kad nustatytų, ar nukentėjusysis gali duoti parodymus. Bylos medžiaga patvirtina, kad G. V. vartojo narkotines medžiagas iki sužalojimo 2005 m. sausio 11 d., todėl, būdamas apsvaigęs, negalėjo suvokti įvykių ir be pagrindo apkaltino kasatorių. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylos medžiagos dingimo fakto, netyrė kasatoriaus pateiktos nusikaltimo versijos, neapklausė liudytojų L. S., L. N., A. D., E. Č., O. G., O Č. Nuteistasis mano, kad dėl prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų grubių pažeidimų (laiku neišreikalautos faktinės bylos medžiagos) yra nepagrįstai nuteistas. Jis įsitikinęs, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai buvo šališki, nes rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais. Kadangi byloje nėra ikiteisminio tyrimo dokumentų, kasatorius mano, jog buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus teismų procesinius sprendimus, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato. Kasacinis teismas taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų, išskyrus tuos atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti tiriant bylą ar ją nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus E. M. argumentai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, paliekami nenagrinėti. Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), ar nepadarė kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
Dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atliko išsamų bylos aplinkybių tyrimą, detaliai sulygino ikiteisminio bylos tyrimo duomenis su duomenimis, išnagrinėtais teismo posėdyje. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad nuosprendis negalėjo būti grindžiamas nukentėjusiojo G. V. parodymais, kadangi jis priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Argumentai dėl nukentėjusiojo psichinės būklės stabilumo buvo išanalizuoti, pašalinant abejones dėl G. V. sugebėjimo duoti objektyvius parodymus. Apelianto D. S. pateiktoje psichikos sveikatos centro pažymoje (T. 4, b. l. 206) yra tik bendro pobūdžio teiginiai apie asmens priklausomybės opiatams sindromą, nepasisakant apie G. V. psichinės sveikatos būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje pažymoje yra akcentuota, jog priklausomas nuo opioidų žmogus paprastai suvokia savo veiksmų esmę. Teismas išsiaiškino kai kurių nukentėjusiojo G. V. parodymų pasikeitimų priežastis ir rėmėsi tik tais bylos duomenimis, kuriuos patvirtino kita bylos medžiaga: įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada (T. 1, b. l. 6-11, 18-20), kuriuose atsispindi duomenys apie J. K. bute rastus kraujo pėdsakus, atitinkančius G. V. kraujo grupę, nukentėjusiojo V. V., liudytojų R. K., E. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada apie G. V. sužalojimą. Šie juridiškai reikšmingi bylos duomenys iš esmės sutampa, jų visuma sudaro nuoseklią loginę įrodymų grandinę. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Bylos įrodymų patikimumas patikrintas BPK numatytomis priemonėmis (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad nebuvo skirtas dėmesys jo ir bendrininko pateiktai gynybinei versijai. Teismas ištyrė kaltinamųjų gynybinę versiją ir motyvuotai ją atmetė, remdamasis proceso metu ištirtų įrodymų duomenimis.
Dėl apeliacinio proceso
Pažymėtina, kad dauguma kasacinio skundo argumentų jau buvo nurodyti apeliaciniame skunde, kuris išnagrinėtas, laikantis baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo buvo išanalizuotos, dėl esminių skundo argumentų, taip pat ir dėl kai kurių bylos dokumentų dingimo bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo trūkumų, pasisakyta, įvertinant minėtų aplinkybių reikšmę kasatoriaus teisės į gynybą aspektu. Nutartyje pateikti išsamūs argumentai dėl kai kurių baudžiamosios bylos lapų sunaikinimo aplinkybių, konstatuojant, kad jų pasigesta po nuteistojo D. S. susipažinimo su bylos medžiaga, ir pabrėžiant, kad minėta bylos medžiaga buvo ištirta ir įvertinta pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus.
Apeliacinės instancijos teismas atliko papildomą įrodymų tyrimą. Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis E. M. ir jo gynėja nepateikė prašymo apklausti bylos liudytojus, išskyrus liudytoją A. V. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas, nes neapklausė liudytojų L. S., L. N., A. D., E. Č., O. G. ir O. Č., nėra pagrindo.
Kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso reikalavimų pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ir sutrukdę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį, padaryta nebuvo.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems teismų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o procesiniai sprendimai skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo E. M. kasacinį skundą atmesti.