- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-28
- Bylos Nr.
- eI3-632-426/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00352-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- Z. K.-P.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant ZOOM programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K.-P. (Z. K.-P.) skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Z. K.-P., (duomenys neskelbtini) specialistas (toliau – ir pareigūnas), prašo panaikinti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvo Vilniaus pataisos namai) direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 4-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Z. K.-P.” (toliau – Įsakymas) ir priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog nesutinka su jam skirta tarnybine nuobauda papeikimu. Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytus procedūrinius reikalavimus, o nuobauda skirta netinkamai ištyrus tarnybinio patikrinimo medžiagą ir nepagrįstai jo veiksmuose konstatavus tarnybinio nusižengimo sudėties požymius. Be to, skirta nuobauda, pareiškėjo manymu, yra visiškai neproporcinga ir neatitinka tarnybinių nuobaudų skyrimo tikslų.
Pareiškėjas paaiškina, kad su atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. Įsakymu supažindintas 2021 m. gruodžio 20 d.
Tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 20 d. įpareigojimu Nr. 81-4284 (toliau – Įpareigojimas) keturiems pareigūnams buvo pavesta 2021 m. spalio 21 d. nuo 4 iki 6 val. atlikti 1-ojo ir 2-ojo saugumo valdymo skyrių budinčios pamainos netikėtą patikrinimą (toliau – netikėtas patikrinimas), pareigūnams nustatant užduotis.
Atlikus patikrinimą, Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale tuometinių (duomenys neskelbtini) l. e. vyresniojo specialisto pareigas M. R. (M. R.) (toliau – specialistas M. R.) ir vyresnysis specialistas G. M. (toliau – vyresnysis specialistas G. M.) įrašė, kad: „2021-12-21 5:15 val. atliktas netikėtas patikrinimas <...>. Patikrinimo metu pastabų nebuvo“, pareigūnai šį įrašą patvirtino parašais.
Vėliau specialistas M. R. Tarnybos direktoriui 2021 m. spalio 21 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl netikėto patikrinimo rezultatų Nr. 81-4302(2) (toliau – Tarnybinis pranešimas (1)), kuriame nurodė, jog „(duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso patalpų patikrinimą, <...> pareigūnams skirtoje virtuvėlėje <...> buvo pastebėti gulintys (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) Z. K.-P. (gulėjo ant sofos ir kėdžių). Pamatęs mane, Z. K.-P. pakėlė galvą ir paklausė kiek valandų <...>.“
Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir vyresniojo specialisto G. M. 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Tarnybos direktoriui dėl netikėto patikrinimo rezultatų Nr. 81-4303(2) (toliau – Tarnybinis pranešimas (2)). Taip pat buvo nurodyta, kad patikrinimo rezultatus surašė po vaizdo registratoriaus Nr. T 35 įrašo peržiūros.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai 2021 m. spalio 21 d. papildomai atliko vaizdo registratoriaus Nr. T 35 (toliau – Registratorius) ir vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) korpuso 3-jame aukšte (toliau – Stebėjimo kamera), vaizdo įrašų peržiūrą ir parengė Vaizdo įrašų peržiūros aktą Nr. 81-4304 (toliau – Peržiūros aktas).
Tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. rezoliucijos ant Tarnybinio pranešimo pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, o 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3-205 sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti.
Per vidinę dokumentų valdymo sistemą DocLogix 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjui buvo pateiktas tos pačios dienos Tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 64-3026 (toliau – Pranešimas), pareikalauta pasiaiškinti dėl įtariamų pažeidus Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.1 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareikalauta pasiaiškinti tik dėl netikėto patikrinimo metu Registratoriaus įraše užfiksuotų galimai tarnybinį nusižengimą sudarančių jo veiksmų.
Paaiškinime 2021 m. lapkričio 1 d. pareigūnas detaliai aprašė visas su Registratoriaus įrašu susijusias aplinkybes, akcentavo, kad apie planuojamą laiką pertraukai pailsėti nuo 4.40 val. iki 5.15 val. buvo įrašęs Saugumo valdymo skyriaus budinčiųjų pamainų pareigūnų pertraukų pailsėti ir pavalgyti žurnale.
Tiesioginis pareigūno vadovas (duomenys neskelbtini) valdymo skyriaus viršininkas R. R. J. 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė Charakteristiką Nr. 14-3794 (toliau – charakteristika). Aptariamame dokumente akcentuota, kad už nepriekaištingai atliekamą tarnybą ir gerus darbo rezultatus pareigūnas tarnyboje buvo skatintas 12 kartų, 2019 m. rugsėjo 27 d. skirta vardinė Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro dovana, už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, puikius veiklos rezultatus 2021 m. vasario 10 d. apdovanotas III laipsnio garbės ženklu „Už pavyzdingą tarnybą“.
2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-3740 (toliau – Išvada) rezoliucinės dalies 2 punkte siūloma pripažinti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Instrukcijos 82.1 punktą, taip pat (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 5.1 punktą ir 5.4 punktą bei Etikos kodekso 6.1 punktą, ir už tai jam skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdyba Vilniaus PN direktoriui 2021 m. gruodžio 17 d. atsiuntė raštą Nr. 1S-4228 dėl pareigūnų, kuriame už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą užkardant nemažo kiekio nuteistiesiems draudžiamųjų daiktų perdavimą į pataisos įstaigą iš laisvės, direktoriaus prašė paskatinti penkis pareigūnus, taip pat ir pareiškėją.
Skunde pareiškėjas aiškina, kad jam pateiktame Pranešime nebuvo nurodyta faktinių aplinkybių, užfiksuotų stebėjimo kamera darytu vaizdo įrašu ir neprašyta pasiaiškinti dėl Saugumo valdymo skyriaus (SVS) patalpoje praleisto laiko trukmės ar kitų vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Todėl, atliekant tarnybinį patikrinimą, faktinės aplinkybės ir pareiškėjo veiksmų teisėtumas buvo nepagrįstai ir neteisėtai analizuojami bei vertinami vadovaujantis ne tik netikėto patikrinimo metu registratoriumi, bet ir stebėjimo kamera darytu vaizdo įrašu.
Pranešime buvo nurodyti konkretūs pareigūno veiksmai, kurie turėjo būti vertinami tarnybinio patikrinimo metu sprendžiant dėl Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, Instrukcijos 82.1. punkte ir Etikos kodekso 6.1 punkte nustatytų pareigų pažeidimo ir tarnybinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas akcentuoja, kad tokioje apimtyje ir buvo prašoma pasiaiškinti. Vėliau tokių tarnybinio patikrinimo objekto ribų nepaisyta, nes papildomai buvo vertinama ir konstatuota, kad, be nurodytų Pranešime, pareigūnas papildomai pažeidė ir Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.4 punktuose nustatytas pareigas, nors šių pažeidimu pareiškėjas iš viso nebuvo kaltintas.
Pareiškėjas aiškina, kad Išvadoje pateikiami ne tik įrodymais nepagrįsti, bet jiems prieštaraujantys teiginiai. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant tarnybinę nuobaudą, pasak pareiškėjo, neatsižvelgta į daugiau kaip 23 metų jo nepriekaištingą tarnybą ir puikius darbo rezultatus. Mano, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas ir jos pasekmės yra neproporcingos ir neatitinka ne tik bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindų, bet teisingumo ir protingumo kriterijų.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir jo pasiaiškinti prašyta išimtinai tik dėl netikėto patikrinimo metu Registratoriaus įraše užfiksuotų galimai netinkamų pareigų vykdymo. Pranešimu buvo informuotas tik apie tai, kad bus tiriama ir vertinama, ar veiksmai, kuomet buvo pastebėtas Saugumo valdymo skyriaus (SVS) patalpoje, kurioje buvo išjungta šviesa, gulintis ant sofos ir kėdžių, laikytini sudarančiais Instrukcijos 82.1 punkte nustatyto pažeidimo sudėtį.
Pareiškėjo manymu, norėdama išplėsti Pranešime nurodyto tarnybinio patikrinimo apimtį ir pradėti papildomą tyrimą dėl jo veiksmų, užfiksuotų stebėjimo kameros įraše, teisėtumo, komisija, vadovaujantis Aprašo 21 punkto 2 pastraipoje įtvirtinta imperatyvia nuostata, privalėjo surašyti ir pateikti papildomą pranešimą, kokių dar tarnybinių pareigų pažeidimu jis įtariamas, suteikti teisę pateikti paaiškinimą. Šiuo atveju jis nebuvo informuotas, nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Akcentuoja, kad jis nežinojo, jog tyrimo metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas Stebėjimo kameros vaizdo įraše užfiksuotų veiksmų vertinimui, tiriant, kada ir dėl kokių priežasčių pareigūnas atėjo į Saugumo valdymo skyriaus (SVS) patalpą ir ką ten veikė. Tuo pačiu nebuvo pranešta, kad jis įtariamas ir atitinkamai jo veiksmai bus vertinami tiriant galimą Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.4 punktuose nustatytų pareigų pažeidimą. Nurodytos aplinkybės, pareiškėjo nuomone, patvirtina, kad Išvadoje buvo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai vertinti tie jo veiksmai, apie kurių tyrimą nebuvo pranešta ir apie juos sužinojo tik susipažinęs su Išvados turiniu.
Pareiškėjas aiškina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir rengiant Išvadą, nepagrįstai ir neteisėtai išplėsta pareikštų įtarimų apimtis ir tirti tie veiksmai, apie kurių neteisėtumo vertinimą bei kvalifikavimą jis sužinojo tik po skundžiamo Įsakymo priėmimo. Dėl to daro išvadą, kad skundžiamas Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant teisę į gynybą ir imperatyvų reikalavimą išsamiai ir nešališkai ištirti tarnybinio nusižengimo aplinkybes.
Skunde pažymi, kad visi byloje surinkti tiesioginiai įrodymai patvirtina, jog netikėto patikrinimo metu jis nemiegojo, buvo budrus ir pasiruošęs reaguoti. Tiek su Tarnybiniu pranešimu pateiktas vaizdo įrašo stopkadras, tiek ir pats vaizdo įrašas patvirtina, jog tik pravėrus duris, pareiškėjas iš karto atsisuko į įėjusį specialistą M. R. ir tada atsisėdo. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad pareiškėjas buvo su batais, šalia jo ant stalo buvo padėta tarnybinė racija.
Skunde akcentuoja, jog specialistas M. R. netikėtą patikrinimą Saugumo valdymo skyriaus (SVS) patalpoje vykdė pareiškėjo poilsio metu, nes jis buvo nurodęs numatomos pertraukos laiką nuo 4.40 val. iki 5.15 val.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, kad Tarnyboje nenustatyta tvarka, kaip budinčios pamainos pareigūnas gali pasinaudoti jam priklausančia pertrauka, kaip pareigūnai turi elgtis poilsio metu.
Pareigūnas akcentuoja, kad nuo jam nustatytos tvarkos modelio nenukrypo, tarnybos metu nemiegojo, buvo budrus, pasiruošęs reaguoti, turėjo ryšio priemones, buvo informavęs ir budinčios pamainos rezervinės grupės jaunesnieji pareigūnai žinojo, kad nurodytu metu turi pertrauką ir yra SVS patalpoje. Vien tai, kad pertraukos metu buvo išsitiesęs, savaime nesudaro jokio pagrindo teigti, jog miegojo.
Pareiškėjui neaišku, kuo remiantis Išvadoje laikomasi kategoriškos pozicijos, esą tarnybos metu jis miegojo. Pareigūno nuomone, konkretus tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis buvo įtariamas, faktas, kaip esminis objektyviosios pusės elementas, nebuvo nustatytas. Mano, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą, jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėtį konstatavo nepagrįstai.
Vertinant atsakovės veiksmų skiriant tarnybinę nuobaudą neteisėtumą, pareiškėjo nuomone, būtina taip pat atsižvelgti ir į beatodairišką siekį jį griežtai nubausti. Atkreipia dėmesį, kad jo veiksmai, net jei jie būtų vertinami kaip neteisėti, jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Tą Išvadoje patvirtina pačios komisijos pateiktas vertinimas. Atsakovas pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą laiko formaliu ir nesukeliančiu realių neigiamų padarinių, kas suponuoja išvadą, jog inkriminuotą pažeidimą laikė mažareikšmiu.
Skunde pareiškėjas akcentuoja, jog Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tarnauja daugiau nei 23 metus. Per šį laiką buvo skatintas, tarnybinių nuobaudų neturi, pareigas ir tarnybą gerbia, tiesioginio vadovo charakterizuojamas kaip ypatingai pareigingas, atsakingas, iniciatyvus ir sąžiningas pareigūnas.
Šiuo atveju, pareiškėjo manymu, atsakovė galėjo taikyti švelnesnę tarnybinę nuobaudą – pastabą, arba jo veiksmų atitiktį perduodant nagrinėti Etikos komisijai. Tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta nevertinant jo veiklos iki nusižengimo padarymo, laikytina neproporcinga ir neatitinkančia ne tik nuobaudų skyrimo, bet ir teisingumo ir protingumo principų turinio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimą, prašė patenkinti. Akcentavo, kad pareigūnas buvo budrus, jis tik gulėjo, nemiegojo. Atsakovė netyrė kaltės, neanalizavo įrodymų.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba su skundu nesutinka.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas prideda skundžiamo Įsakymo nuorašą su jo ranka padaryta atžyma: „Susipažinau su įsakymu. (duomenys neskelbtini) specialistas Z. K.-P. 2021 12 20“, tačiau iš elektroninės dokumentų valdymo sistemos „Doc Logix“ (toliau – DVS) išrašo matyti, jog su skundžiamu Įsakymu buvo susipažindintas DVS priemonėmis 2021 m. gruodžio 19 d. Atsakovė daro išvada, kad ši data laikytina termino skundui dėl nurodyto įsakymo pateikti pradžios data. Tokiu būdu, paskutinė termino skundui paduoti diena – 2022 m. sausio 19 d. Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad jo skunde nurodyta surašymo data – 2022 m. sausio 20 d., skundas teismui pateiktas 2022 m. sausio 21 d. Atsakovė daro išvadą, kad pareiškėjas praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir neprašo atnaujinti. Atsižvelgiant į tai, prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas eina Tarnybos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigas. Tarnybinė nuobauda paskirta atsižvelgus į 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 64-3740.
Atsiliepime paaiškina, kad 2021 m. spalio 21 d., vadovaujantis 2021 m. spalio 20 d. Tarnybos direktoriaus Įpareigojimu atlikti netikėtą patikrinimą Nr. 81-4284, įgalioti pareigūnai nuo 4 iki 6 val. atliko (duomenys neskelbtini) budinčiųjų pamainų netikėtą patikrinimą. Tarnybos direktorius 2021 m. spalio 21 d. gavo (duomenys neskelbtini) specialisto, l. e. vyresniojo specialisto pareigas, M. R. tarnybinį pranešimą Nr. 81-4302(2), kuriame informavo, jog atliekant (duomenys neskelbtini) korpuso patalpų patikrinimą, šio korpuso 3-ame aukšte esančios pareigūnams skirtos virtuvės patalpoje, kurioje buvo išjungta šviesa, buvo pastebėti gulintys (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) Z. K.-P. (gulėjo ant sofos ir kėdžių) ir (duomenys neskelbtini) specialistas (budinčiajai pamainai) V. J. (J.) (gulėjo ant kėdžių). M. R. nurodo, jog pamatęs jį, Z. K.-P. pakėlė galvą ir paklausė, kiek valandų, tuo metu V. J. gulėjo, o išgirdęs pokalbį, vėliau atsikėlė. Prie tarnybinio pranešimo pridedama sustabdyto vaizdo įrašo nuotrauka. Analogiško turinio informaciją 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Nr. 81-4303 (2) pateikė (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialistas G. M.
Kartu su tarnybiniais pranešimais direktoriui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto G. M. ir specialisto A. L. pasirašytas Vaizdo įrašų peržiūros aktas Nr. 81-4304, kuriame pareigūnai informuoja, jog atlikus tarnybinio vaizdo registratoriaus Nr. T 35 2021 m. spalio 21 d. vaizdo įrašų peržiūrą, nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. apie 5.07 val., atliekant (duomenys neskelbtini) korpuso patalpų patikrinimą, šio korpuso 3-ame aukšte esančios pareigūnams skirtos virtuvės patalpoje, kurioje buvo išjungta šviesa, vaizdo įraše buvo užfiksuoti gulintys (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) Z. K.-P. (gulėjo ant sofos ir kėdžių) ir (duomenys neskelbtini) specialistas (budinčiajai pamainai) V. J. (gulėjo ant kėdžių). Pamatęs įėjusį į patalpą M. R., Z. K.-P. pakėlė galvą ir paklausė, kiek valandų, tuo metu V. J. gulėjo, o išgirdęs pokalbį, vėliau atsikėlė.
Toliau Akte informuojama, jog peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kameros, stebinčios priėjimą prie (duomenys neskelbtini) korpuso 3-ame aukšte esančios pareigūnams skirtos virtuvės, nustatyta, kad 2021 m. spalio 21 d. iki 23.44 val. buvo atjungta šviesa koridoriuje, kuriame yra minėta virtuvė; 2021 m. spalio 20 d. 23.45 val. į virtuvės patalpas užeina galimai (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) Z. K.-P., po šio įrašo į virtuvę niekas neįeina ir neišeina iki 2021 m. spalio 21 d. 02.12 val., kai į virtuvę užeina galimai (duomenys neskelbtini) specialistas (budinčiajai pamainai) V. J., iš virtuvės niekas neišeina iki tada, kai 5.07 val. patikrinimo metu įeina, (duomenys neskelbtini) l. e. vyresniojo specialisto pareigas, M. R.
Atsakovė pažymi, kad pagal Statuto 39 straipsnio 9¹ punktą, pareigūnas turėjo teisę jo prašymu susipažinti su statutinės įstaigos turimais neįslaptintais duomenimis apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis, tačiau šia teisę nepasinaudojo.
Atsakovė akcentuoja, jog pareiškėjui įteiktame Pranešime apie galimą tarnybinį nusižengimą buvo išvardinti konkretūs jo veiksmai, dėl kurių buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra. Pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais pažeidė Instrukcijos 82.1. punkte įtvirtintą imperatyvų draudimą tarnybos metu budinčiosios pamainos pataisos pareigūnams draudžiama miegoti poste bei atlikti kitus veiksmus, kurie trukdytų vykdyti tarnybines pareigas, jo veiksmai atitinkamai suponavo ir nurodytų Pareigybės aprašymo nuostatų pažeidimą, tai ir buvo konstatuota Išvadoje.
Tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija nustatė privalomuosius tarnybinio nusižengimo elementus, tai konstatavo Išvadoje. Nustatė, kad tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia veiksmais, kurie trukdo vykdyti tarnybines pareigas (t. y., miegojimu tarnybos metu, paliekant be kontrolės pavaldžių pareigūnų darbą). Tarnybinio nusižengimo objektą sudaro teisės aktų nustatyta nuteistųjų apsaugos ir priežiūros tvarka, pavaldžių pareigūnų tarnybos organizavimo ir kontrolės tvarka bei vidaus tarnybos sąžiningo atlikimo principas.
Atsakovė aiškina, jog pradėdamas tarnybą, pareigūnas prisiekė gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, visada saugoti gerą pareigūno vardą ir tai nėra vien formalumas. Pataisos pareigūno teisinis statusas, pasak atsakovo, savaime nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, todėl pataisos pareigūno statusui būdinga ypatinga drausmė. Minėti pataisos pareigūno statuso ypatumai ir duota priesaika įpareigoja garbingai prisiimti ir atsakomybę už savo veiksmus, todėl pareiškėjas, kaip asmuo, turintis specifinį pareigūno teisinį statusą, pripažintinas tarnybinio nusižengimo subjektu.
Išvadoje akcentuojama, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo forma – tiesioginė tyčia, kadangi pareigūnas, išeidamas nakties metu ilsėtis į virtuvės patalpas, suvokė savo veikos priešišką teisei pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir šių padariniu sąmoningai siekė. Iš vaizdo stebėjimo kameros, stebinčios priėjimą prie (duomenys neskelbtini) korpuso 3-ajame aukšte esančios pareigūnams skirtos virtuvės, įrašo matyti, jog minėtos patalpos duris pareiškėjas buvo atrakinęs ir į patalpą užėjęs apie 23.44.27 val. – 23.44.56 val., 02.12.32 val. į patalpą buvo užėjęs (duomenys neskelbtini) specialistas (budinčiajai pamainai) V. J., o toliau <...> nuo 2.12.32 val. iki 5.07.20 val. į virtuvės patalpą niekas nebuvo užėjęs ir iš šios patalpos nebuvo išėjęs, kol 05.07.24 val. – 05.07.27 val. į patalpą užėjo (duomenys neskelbtini) specialistas M. R. Iš vaizdo įrašo matyti, jog 5.07.49 val. M. R. išėjo iš virtuvės patalpos, 05.20.41 val. iš šios patalpos išėjo Z. K.-P., 5.21.15 val. – 5.21.17 val. išėjo V. J. ir užrakino patalpos duris. Ši esminė aplinkybė, pasak atsakovo, leidžia konstatuoti, jog pareigūnams skirtos virtuvės patalpoje pareiškėjas nepertraukiamai buvo nuo 2021 m. spalio 20 d. 23.44 val. iki 2021 m. spalio 21 d. 5.20 val. Atsakovas akcentuoja, kad savo skunde pareiškėjas nepaaiškina šios aplinkybės, neginčija vaizdo įrašo tikrumo, nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad virtuvės patalpoje jis tikrai buvo tik Žurnale nurodytu laiku. Pareiškėjo teiginys, jog tuometiniuose Vilniaus PN nenustatyta tvarka, kaip budinčios pamainos pareigūnas gali pasinaudoti jam priklausančia pertrauka, atsakovo manymu, nėra reikšminga nagrinėjamam ginčui.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė akcentuoja, kad nakties metu savavališkai nutraukęs tarnybą ir išeidamas ilsėtis, pareiškėjas tyčia atliko veiksmus, trukdančius vykdyti tarnybines funkcijas, tuo akivaizdžiai pademonstravo aplaidų požiūrį į tarnybą bei menkino tarnybos autoritetą pavaldžių pareigūnų akyse. Be to nakties metu buvo palikti be vadovavimo ir kontrolės pavaldūs budinčiosios pamainos pareigūnai. Tuo buvo sukelta organizacinių, inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių bei veiksmų visumos neužtikrinimo riziką, dėl ko ne tik galėjo būti pažeistas įstaigos darnus funkcionavimas, bei ir kardomojo kalinimo bei bausmės tikslai.
Pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, atsakovės manymu, buvo akivaizdžiai nesuderinamas su pataisos pareigūnų veiklos principais, todėl jo tyčiniai veiksmai, įvertinus visas aplinkybes, Komisijos buvo pagrįstai kvalifikuotini kaip tarnybinis nusižengimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymėta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 2021 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 1S-4888 negalėjo turėti įtakos parenkant pareiškėjo padarytam nusižengimui proporcingą nuobaudą, kadangi buvo pateiktas įstaigos direktoriui jau patvirtinus tarnybinio patikrinimo Išvadą. Be to, Rašte nurodomos aplinkybės nėra susijusios su nustatyto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybėmis.
Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjo einamų (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) atliekamų tarnybinių funkcijų apimtis suponuoja atsakomybę už pavaldžių pamainos pareigūnų tarnybą ir pareigą užtikrinti darnų ir efektyvų įstaigos funkcionavimą pamainos budėjimo metu. Tai suponuoja pareigą ne tik pačiam laikytis tarnybinės drausmės ir nepriekaištingo elgesio standartų, bet ir nuosekliai ir griežtai reikalauti šių standartų laikymosi iš pavaldžių pareigūnų. pareigą nuolat pamainos budėjimo metu tikrinti pavaldžių pareigūnų skirtų užduočių vykdymą. Atsakovės nuomone, paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – laikytina teisėta bei proporcinga pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pagrįsta tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes, o tarnybinė nuobauda buvo skirta pagrįstai ir teisėtai, todėl teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, nėra. Teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė netenkinti skundo. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas – geras, didelę patirtį turintis darbuotojas, nuobauda panaikinta anksčiau laiko.
Akcentavo, kad pareiškėjas nevykdė tarnybinių pareigų, miegojo. Paaiškino, kad poilsio metu pareigūnas gali ilsėtis, bet negali miegoti. Tiesioginio draudimo gulėti nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (buvo Vilniaus pataisos namai) direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 4-445, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2021 m. spalio 20 d. Vilniaus PN direktoriaus įpareigojimu Nr. 81-4284 keturiems Vilniaus PN pareigūnams buvo pavesta 2021 m. spalio 21 d. nuo 4 iki 6 val. atlikti (duomenys neskelbtini) valdymo skyrių budinčios pamainos netikėtą patikrinimą, nustatant pareigūnams atlikti Įpareigojime nurodytas užduotis.
Atlikus patikrinimą, Tarnybinių pranešimų apie budėjimą žurnale Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) skyriaus specialistas l. e. vyresniojo specialisto pareigas M. R. ir Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresnysis specialistas G. M. įrašė: „2021-12-21 5:15 val. atliktas netikėtas patikrinimas, kurį atliko (duomenys neskelbtini) vyr. spec. G. M. ir (duomenys neskelbtini) specialistas l. e. vyr. spec. pareigas M. R.. Patikrinimo metu pastabų nebuvo“. Abu nurodyti pareigūnai šį įrašą patvirtino parašais.
Specialistas M. R. Tarnybos direktoriui 2021 m. spalio 21 d. pateikė tarnybinį pranešimą dėl netikėto patikrinimo rezultatų Nr. 81-4302(2), kuriame nurodė, jog „atliekant (duomenys neskelbtini) korpuso patalpų patikrinimą, <...> pareigūnams skirtoje virtuvėlėje <...> buvo pastebėti gulintys (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas (budinčiajai pamainai) Z. K.-P. (gulėjo ant sofos ir kėdžių). Pamatęs mane, Z. K.-P. pakėlė galvą ir paklausė kiek valandų <...>.“
Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir vyresniojo specialisto G. M. 2021 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime Tarnybos direktoriui dėl netikėto patikrinimo rezultatų Nr. 81-4303(2). Taip pat nurodė, kad patikrinimo rezultatus surašė po vaizdo registratoriaus Nr. T 35 įrašo peržiūros.
Tarnybos valdymo skyriaus pareigūnai 2021 m. spalio 21 d. papildomai atliko vaizdo registratoriaus Nr. T 35 (toliau – Registratorius) ir vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) korpuso 3-jame aukšte, vaizdo įrašų peržiūrą ir parengė Vaizdo įrašų peržiūros aktą Nr. 81-4304.
Tarnybos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. rezoliucijos pagrindu pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, o 2021 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3-205 sudaryta komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti.
Per vidinę dokumentų valdymo sistemą DocLogix 2021 m. spalio 27 d. pareiškėjui buvo pateiktas tos pačios dienos Tarnybos Veiklos organizavimo skyriaus Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. 64-3026, pareikalauta pateikti paaiškinimą, nes pareigūnas buvo įtariamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Instrukcijos ir Etikos kodekso 6.1 punkto pažeidimu.
2021 m. gruodžio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 64-3740 „Dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto Z. K.-P. ir specialisto V. J. veiksmų“ rezoliucinės dalies 2 punkte pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, pažeisdamas Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Instrukcijos 82.1 punktą, taip pat Tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto (budinčiajai pamainai) pareigybės aprašymo 5.1 punktą ir 5.4 punktą bei Etikos kodekso 6.1 punktą. Už tai skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.
Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 4-445 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pareiškėjo vertinimu, tarnybinis patikrinimas atliktas pažeidžiant nustatytus procedūrinius reikalavimus, o nuobauda skirta netinkamai ištyrus tarnybinio patikrinimo medžiagą ir nepagrįstai jo veiksmuose konstatavus tarnybinio nusižengimo sudėties požymius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gegužės 1 d.), kurio 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės. Pagal Statuto 39 straipsnio 1 dalį, už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tarnybinių nuobaudų rūšys įtvirtintos Statuto 39 straipsnio 2 dalyje, viena kurių gali būti papeikimas (2 punktas).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjui inkriminuoti Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 2 dalies, Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 82.1. punkto, 2-ojo SVS specialisto (budinčiajai pamainai) pareigybės aprašymo 5.15. punkto, Etikos Kodekso 6.1. punkto nuostatų reikalavimų nesilaikymas ir pažeidimas.
Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte reglamentuojama, kad vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo atlikti bendrąsias pareigas ir specialiuosiuose įstatymuose nustatytas pareigas, o pagal šio straipsnio 2 dalį pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato centrinių statutinių įstaigų vadovai.
Pataisos pareigūnų veiklos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
Vilniaus PN (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto (budinčiai pamainai) pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus PN direktoriaus 2019 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. 3-247 „Dėl Vilniaus pataisos namų pataisos pareigūnų pareigybės aprašymų patvirtinimo“, 3 punktas numato, kad ši pareigybė reikalinga padėti SVS vyriausiajam specialistui (budinčiajai pamainai) atlikti užduotis, susijusias su suimtųjų ir nuteistųjų apsauga ir priežiūra bei vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės vykdymo užtikrinimu, kontroliuoti budinčios pamainos jaunesniųjų specialistų darbą, užtikrinti tinkamą kratų atlikimą, tikrinti, kaip įstaigoje vykdomi apsaugos ir priežiūros nustatyto režimo reikalavimai. Pagal pareigybės aprašymo 5.15 punktą, specialistas (budinčiajai pamainai) skiria užduotis pavaldiems pareigūnams ir kontroliuoja jų vykdymą.
Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228, 6.1 papunktyje nustatyta, kad veikla bausmių vykdymo sistemoje grindžiama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute nustatytais pagrindiniais vidaus tarnybos principais (įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo, tarnybinio pavaldumo), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytais pagrindiniais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais (atsakomybės, atvirumo, efektyvumo, kūrybingumo, lankstumo, lojalumo valstybei, nesavanaudiškumo, sąžiningumo ir nešališkumo, padorumo, pagarbos žmogui ir valstybei, politinio neutralumo, profesionalumo, teisingumo, viešumo ir skaidrumo) bei šiais toliau pateikiamais darbuotojui keliamais papildomais reikalavimais, iš kurių vienas yra sąžiningai atlikti tarnybines (darbo) pareigas ir funkcijas.
LVAT, nagrinėdamas administracines bylas dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo, ne kartą yra nurodęs, kad vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT administracinės bylos Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004), taip pat būtina nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. spalio 27 d. per vidinę dokumentų valdymo sistemą DocLogix pareiškėjui buvo pateiktas tos pačios dienos Vilniaus PN Veiklos organizavimo skyriaus Pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, pareikalavo pasiaiškinti dėl galimai tarnybinį nusižengimą sudarančių aplinkybių. Pranešime nurodyta, jog pareigūnas galimai pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimus, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – Instrukcija) 82.1. punkto ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 patvirtinto Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 6.1 punkto reikalavimus.
Laikydamasis Pranešime nustatytų terminų, pareiškėjas 2021 m. lapkričio 1 d. pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo, detaliai aprašė visas su Registratoriaus įrašu susijusias aplinkybes, dėl kurių buvo nurodyta pasiaiškinti.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei pateiktos Išvados turinį, daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir pareigūno pasiaiškinti prašyta išimtinai tik dėl netikėto patikrinimo metu Registratoriaus įraše užfiksuotų galimai netinkamų pareigų vykdymo. Pažymėtina, kad Pranešimu pareiškėjas buvo informuotas tik apie tai, kad pradėto tarnybinio patikrinimo metu bus tiriama ir vertinama, ar jo veiksmai, kai buvo pastebėtas SVS patalpoje, kurioje buvo išjungta šviesa, gulintis ant sofos ir kėdžių, laikytini sudarančiais Instrukcijos 82.1 punkte nustatytų pareigų pažeidimo sudėtį, ar ne.
Teismas konstatuoja, kad atliekant tarnybinį patikrinimą ir skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, atsakovė neatsižvelgė į daugiau kaip 23 metų nepriekaištingą tarnybą ir puikius darbo rezultatus. Dėl to tarnybinės nuobaudos skyrimas ir su juo susijusios pasekmės pripažintinos neproporcingos ir neatitinkančios ne tik bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindų, bet ir teisingumo ir protingumo kriterijų. Atkreiptinas dėmesys, kad apie jokias kitas aplinkybes, tame tarpe tas, kurios paaiškėjo iš Stebėjimo kameros įrašo ir buvo nurodytos Peržiūros akte (kaip ir apie patį Peržiūros aktą), pareiškėjui pateiktame Pranešime neužsiminta, o taip pat ir neprašyta dėl jų pasiaiškinti.
Teismo vertinimu, norėdama išplėsti Pranešime nurodyto tarnybinio patikrinimo apimtį ir pradėti papildomą tyrimą dėl pareiškėjo veiksmų, užfiksuotų Stebėjimo kameros įraše, teisėtumo, komisija, vadovaujantis Aprašo 21 punkto 2 pastraipoje įtvirtinta imperatyvia nuostata, visų pirma, privalėjo surašyti ir pareiškėjui pateikti papildomą pranešimą, kuriame būtų nurodyta, kokių dar tarnybinių pareigų pažeidimu jis įtariamas ir užtikrinti teisę pateikti dėl jų paaiškinimą, tačiau komisija šių esminių procedūrinių veiksmų neatliko. Priešingai, šiuo atveju pareiškėjas nebuvo informuotas, nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimą. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo pranešta, kad jis įtariamas ir atitinkamai jo veiksmai bus vertinami tiriant galimą Pareigybės aprašymo 5.1 ir 5.4 punktuose nustatytų pareigų pažeidimą.
LVAT formuojamoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad teisės normas, susijusias su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai; esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai; taip pat visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas pareigūno pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., 2011-11-14 sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2011-04-12 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A143-683/2011; ir kt.).
Teismo vertinimu, nurodyti procedūriniai tarnybinio patikrinimo, taip pat Išvados turinio trūkumai patvirtina, kad Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui buvo paskirta netinkamai atlikus tarnybinį patikrinimą bei neobjektyviai ištyrus tarnybinio nusižengimo aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog atsakovas neįrodė pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl dėl šios priežasties negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė ir paskirta tarnybinė nuobauda. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti ir panaikinti ginčijamą atsakovo Įsakymą, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 4 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Šiuo atveju buvo teiktos teisinės paslaugos 2022 m. I ketvirtį (parengtas skundas, pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai), todėl taikytini Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai: 2021 m. IV ketvirčio – 1 679,30 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį numatytas 2,5 (maksimalus galėtų sudaryti 4 198.25 Eur). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (2 punktas).
Pareiškėjas 2023 m. spalio 25 d. pateikė prašymą priteisti 3 734,06 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jas patvirtinančius dokumentus. Advokatų profesinė bendrija Hitus Legal pareiškėjui 2022 m. sausio 31 d. pateikė 1 815 Eur (1 500 Eur ir 315 Eur PVM) PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas, teiktas 2022 m. sausio 18 – 20 d. iš viso 11,54 val., o būtent: už skundo rengimą ir kliento pateiktų dokumentų analizę. Pareiškėjas 2022 m. sausio 11 d. ir 2022 m. vasario 7 d. atitinkamai sumokėjo 605 ir 1 210 Eur. Tai patvirtina Swedbank Mokėjimo nurodymai.
Advokatų profesinės bendrijos Hitus Legal 2022 m. kovo 31 d. pareiškėjui už teisines paslaugas, t. y. už rašytinių paaiškinimų rengimą, trukusį 2 val., pateiktą 2022 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą HIT803 260 Eur ir 54,60 Eur PVM sumai jis sumokėjo 314,60 Eur. Swedbank 2022 m. balandžio 7 d. Mokėjimo nurodymas pridėtas prie bylos medžiagos.
Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismui pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą pagal 2023 m. rugpjūčio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. HIT1917 PVM 817,96 Eur sumai (676 Eur ir 141,96 Eur PVM) už pasiruošimą 2023 m. rugpjūčio 30 d. teismo posėdžiui, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimui, pareiškėjo atstovavimui teisme. Teisinių paslaugų trukmė – 5.20 val. Išdėstytas aplinkybes patvirtina Darbų ataskaita ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 194.
Advokatų profesinė bendrija Hitus Legal pareiškėjui 2023 m. spalio 25 d. pateikė HIT2040 PVM sąskaita faktūrą 786,50 Eur už teisines paslaugas (650 Eur ir 136,50 Eur PVM). Darbų ataskaitoje nurodyta, jog advokatas G. G. 2023 m. spalio 24 d. 3.20 val. ruošėsi 2023 m. spalio 25 d. teismo posėdžiui ir bylos nagrinėjimui iš esmės, 2023 m. spalio 25 d. parengė ir teismui pateikė prašymą dėl bylos išlaidų atlyginimo ir 1.40 val. pareiškėją atstovavo Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Už 5 val. trukusias teisines paslaugas nurodyta 650 Eur mokėtina suma. Pridėtas 2023 m. spalio 25 d. Mokėjimo nurodymo Nr. 203 patvirtinimas, jog pareiškėjas sumokėjo 786,50 Eur. Advokatų profesinei bendrijai Hitus Legal.
Byloje pateikti rašytiniai nurodymai patvirtina, jog pagal 2022 m. sausio 19 d. Atstovavimo sutartį pareiškėją atstovavo advokatas G. G. Pirmas teismo posėdis vyko 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuo 13.15.46 val. iki 13.47 val. Atidėtas dėl galimybės šalims ginčą baigti taikiai. Posėdis truko 32 min. Teismo posėdis, vykęs 2023 m. spalio 25 d. prasidėjo 13.18 val., baigėsi 15.18 val. Truko 2 val.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pasisakęs, kad jos, be kita ko, reiškia, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjui advokatas suteikė teisines paslaugas, kurias tinkamai pagrindė, pareiškėjas už jas pilnai atsiskaitė. Teismas pripažįsta, kad pareigūnas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą iš atsakovės, todėl prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. K.-P. (Z. K.-P.) skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2021 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. 4-445 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo Z. K.-P.”.
Priteisti pareiškėjo Z. K.-P. naudai 3 734,06 (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt keturis Eur 6 ct.) Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.