Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-9-827/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-01-24
Bylos Nr.
A6.-9-827/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01132-2023-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
R. G.
Advokatai
Ridas Žemkauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-9-827/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01132-2023-5Procesinio sprendimo kategorija: 7.11.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai R. G. ir jos atstovui advokatui Ridui Žemkauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-09-27 nutartimi iškėlė administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) buvusiai vadovei R. G. pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėja) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės vadove ir žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais, taip pažeisdama kreditoriaus VMI prie FM teises.

VMI pareiškime su priedais nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrovė), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. įsteigta 2013-05-16. Bendrovės vadovė nuo 2017-01-06 iki 2023-07-21 buvo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Bendrovė yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau – MAIS) 2023-09-19 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 83.922,70 Eur, iš kurio: 131,31 Eur mokestis už aplinkos teršimą (ATM) ir 3,84 Eur delspinigiai; 29313,79 Eur gyventojų pajamų mokestis (GMP) ir 1208,08 Eur šio mokesčio delspinigių; 451,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) bei 17,57 Eur šio mokesčio delspinigiai; 51007,43 Eur pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir 1.782,68 Eur šio mokesčio delspinigiai; bei 7,00 Eur žemės mokestis (ZEM). Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Pareiškime nurodyta, kad Bendrovė turėjo su VMI prie FM 2020-06-02 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-7724 dėl 26.028,05 Eur išdėstymo, 2021-05-04 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-22819 dėl 62.761,17 Eur išdėstymo, 2022-04-05 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-20560 dėl 7.108,32 Eur išdėstymo, kurios nutrauktos pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui ir 2022-06-20 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-51410 dėl 23.438,91 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023-03-08 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-12812 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, 2022-11-17 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-85813 dėl 23.514,28 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023-04-06 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-17119 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo. Mokėtojo atžvilgiu iš mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomi nuo 2022-09-22.

Vadovaujantis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis VMI prie FM viršininko 2005-09-16 įsakymu Nr. VA-67 „Dėl Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (VMI prie FM viršininko 2018-06-01 įsakymo Nr. VA-41 redakcija), mokesčių mokėtojas nevykdantis mokestinės paskolos sutarties sąlygų, laikomas skolingu.

Pareiškime nurodyta, kad siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023-06-12, baigtas 2023-07-31, surašant 2023-07-31 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-3831. Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31.

Išnagrinėjus banko sąskaitų išrašus, kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2022-04-01 (Bendrovė turėjo 7.115,67 Eur mokestinę nepriemoką, 48.555,83 Eur skolą pagal mokestinės paskolos sutartį) iki 2023-05-31 (Bendrovė turėjo 83.641,85 Eur mokestinę nepriemoką) nustatyta, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y., UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kreditoriais per UAB „(duomenys neskelbtini)“ Swedbank AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktą Swedbank AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022-04-01 sąskaitoje buvo 544,54 Eur, gautos pajamos per laikotarpį nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31 sudarė 252.088,89 Eur (iš veiklos), išlaidos sudarė 248.085,24 Eur (pervesta /išieškota VMI prie FM – 52.157,74 Eur, Sodrai – 33.187,06 Eur, 108.791,15 Eur sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams (2022-04-08 - 2023-03-17), 17.350,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-04-01 – 2023-03-17), 2.250,00 Eur VšĮ (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-04-27 – 2023-03-12), 8.168,00 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-04-14 - 2023-03-17), 1.000,00 UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-06-21), 1.902,24 Eur antstoliui Vytautui Mitkui (2022-07-15 – 2022-08-26), 8.173,61 Eur antstoliui Sauliui Mulevičiui (2023-03-06 – 2023-05-08), 3.545,60 Eur UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-04-01 – 2022-03-10), 2.030,00 Eur MB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) (2022-06-15 – 2022-07-01), 8.916,56 Eur sumokėta kt. kreditoriams (nuo 2022-04-10 – 2023-03-17), 613,28 Eur banko paslaugų sąnaudos, lėšų likutis 2023-06-13 sudarė 4.548,19 Eur.

Pareiškime pateikta lentelė, kurioje detalizuoti didžiausi mokėjimai, atlikti per Bendrovės sąskaitą, pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą, mokėjimų. Šie mokėjimai atlikti tuo metu, kai Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką ir/arba prievolę pagal mokestinę paskolos sutartį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ atliko šiuos mokėjimus per Swedbank AB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini):

-2022-04-14 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 200,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai buvo pradelsta 48.355,83 Eur suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-04-14 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 200,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai buvo pradelsta 48.355,83 Eur suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-20 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) “, 700,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 2.053,84 Eur ir 47.635,83 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-21 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini) “, 200,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 2.054,46 Eur ir 47.635,83 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-22 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)”, 800,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 38,00 Eur ir 47.635,83 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-27 pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 4.100,00 Eur ir 52.882,02 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-27 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 4.100,00 Eur ir 52.882,02 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-04-30 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 600,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 4.115,53 Eur ir 52.882,02 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-05-01 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 800,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 4.116,76,00 Eur ir 53.302,66 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-05-13 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 11,60 Eur ir 60.435,12 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-05-16 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 11,60 Eur ir 60.435,12 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-05-21 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 550,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 1.753,40 Eur ir 60.435,12 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-05-25 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 59.840,14 Eur;

-2022-06-02 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1000,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 62.676,14 Eur;

-2022-06-03 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1000,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 58.007,29 Eur;

-2022-06-03 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 58.007,29 Eur;

-2022-06-03 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 600,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 58.007,29 Eur;

-2022-06-03 pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini)., 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 58.007,29 Eur;

-2022-06-03 pervedė AAS (duomenys neskelbtini), 552,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 58.007,29 Eur;

-2022-06-15 pervedė MB (duomenys neskelbtini), 1000 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 55.759,04 Eur;

-2022-06-21 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 400,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 55.687,68 Eur;

-2022-07-01 pervedė MB (duomenys neskelbtini), 1.030 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 38.170,32 Eur ir 51,58 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-07-04 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 38.170,32 Eur ir 51,58 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-07-04 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 38.170,32 Eur ir 51,58 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-08-17 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 22.922,04 Eur ir 1.100,88 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-09-14 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 27.788,94 Eur ir 2.159,40 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-09-15 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 27.788,94 Eur Eur ir 2.159,40 Eur pradelsta suma pagal mokstinės paskolos sutartį;

-2022-09-19 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 1000 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 30.795,25 Eur ir 2.159,40 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-09-19 pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 30.795,25 Eur ir 2.159,40 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-09-20 pervedė VšĮ (duomenys neskelbtini), 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 30.795,25 Eur ir 2.159,40 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-10-17 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 800,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 33.354,18 Eur ir 2.321,93 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-10-20 pervedė L. Č. 607,36 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 36.364,42 Eur ir 2.321,93 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-11-17 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 700,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 42.055,16 Eur ir 3.031,79 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2022-11-17 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 300,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 42.055,16 Eur ir 3.031,79 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2023-01-02 ir 2023-01-09 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” po 300,00 Eur, kai atliktų mokėjimų dienomis mokestinė nepriemoka sudarė 20.596,78 Eur ir 5.996,52 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2023-02-27 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 43,5,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 27.153,23 Eur ir 9.892,00 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2023-03-17 pwrvedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 500,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 53.852,80 Eur ir 2.681,94 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį;

-2023-03-17 pervedė UAB “(duomenys neskelbtini)” 1000,00 Eur, kai atlikto mokėjimo dienai mokestinė nepriemoka sudarė 53.852,80 Eur ir 2.681,94 Eur pradelsta suma pagal mokestinės paskolos sutartį

Pareiškime nurodyta, kad aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė R. G. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių R. G. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, bendrovės vadovė R. G., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31, nustatyta, kad R. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pareiškimu VMI prašo skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiai vadovei R. G. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį.

Atsakomybėn traukiama R. G. teismo posėdyje nurodė, kad VMI pareiškimą ir teismo nutartį gavo, kuo kaltinama žinoma. Nurodė, kad iš esmės situacija pareiškime išdėstyta teisinga, su pažeidimu sutinka, bet kitaip elgtis negalėjo. Dirbo saugos kompanijos vadove. Bendrovė vykdė fizinę ir elektroninę apsaugą. Bankrutavo dvi stambios įmonės, kuriose vykdė apsaugą. Per Covid karantiną neatleido nei vieno darbuotojo, gavo iš valstybės paramą, tačiau mokesčius mokėjo iš savo lėšų, bendrovės padėtis sunkėjo. Turėjo stambius objektus, į kuriuos reikėjo važiuoti automobiliu, teko pirkti kurą, todėl reikėjo už jį atsiskaityti. Tikėjosi, kad viskas bus gerai. Sodra leido bendrovei disponuoti tam tikra suma. Valstybinei mokesčių inspekcijai liko nesumokėta. Prieš 3 metus prašė VMI išdėstyti mokesčių mokėjimą, tačiau vėliau mokestinės paskolos sutartis buvo nutraukta. Per tą laikotarpį bendrovė visiškai neuždirbo lėšų, akcininkai neprisiėmė atsakomybės, ji liko kalta. Nurodė, kad bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė dėl klientų bankrotų. Bendrovė negaudavo pajamų, o mokėjo PVM, liko nuskriausti. Klientai bankrutavo, o buvo priversti mokėti žmonėms, telekomunikacijų įmonėms. Tikėjosi, kad situacija pagerės, bet nepavyko. Be to, viskas priklausė nuo akcininkų, aš ji buvo samdoma direktorė, ir liko kalta. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, tačiau nieko negalėjo pakeisti. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas. Dabar nustatyta onkologinė liga, nežino, koks darbingumas bus nustatytas. Prašo išdėstyti baudos mokėjimą.

Advokatas R. Žemkauskas teismo posėdyje nurodė, kad R. G. neneigia, kad nesuprato, jog įmonė sunkioje finansinėje padytyje, tačiau, prašo atkreipti dėmesį, kad už suteiktas apsaugos paslaugas pinigai buvo naudojami išskirtinai įmonės funkcionavimui palaikyti, t. y. mokėjimai buvo daromi mobilaus ryšio tiekėjui, atsiskaitymui už kurą, dalinai mokamas darbo užmokestis. R. G. faktiškai siekė išsaugoti darbo vietas ir atgaivinti įmonės veiklą, kad žmonės turėtų darbo pajamas, taip pat buvo tikimasi uždirbti piniginių lėšų ir sumokėti mokesčius. Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymų, R. G. turi vienintelį turtą - sodybą, kuri yra areštuota pagal Vilniaus apygardos teismo nutarimą. R. G. registruota užimtumo tarnyboje ir šiuo metu nedirba. Taip pat ji turi neįgalumą, yra blogos sveikatos.Įstatymas numato, kad teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Atsižvelgiant į byloje esamus įrodymus bei visas aplinkybes, yra pagrindas skirti minimalią baudą arba mažesnę negu numatyta sankcijoje. Akivaizdu, kad net ir minimalios baudos skyrimas, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį, R. G. yra ženklus, todėl prašo teismo, parenkant bausmės dydį atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir skirti švelnesnę baudą nei numatyta.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta nedalyvaujant VMI atstovui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio ir Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio nuostatomis įstatymo leidėjas siekia nustatyti vienodą, socialiai teisingą fizinių ir juridinių asmenų, kai jie neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti, atsikaitymo eiliškumą grynaisiais ir negrynaisiais pinigais, siekiant išvengti galimo ūkio subjekto piktnaudžiavimo, kai turintis finansinių sunkumų asmuo atsiskaito visų pirma su pasirinktais kreditoriais ir, neatsiskaitęs su darbuotojais ir valstybės, savivaldybių ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetais ar kitais, socialiai jautriais kreditoriais, inicijuoja bankrotą. Civiliniame kodekse įtvirtintas atsikaitymų eiliškumas turi užtikrinti socialinį teisingumą ir pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 16 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad R. G. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nes ji, būdama bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadove ir atskaitingu asmeniu, žinodama, kad bendrovė turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31, vykdydama atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip pažeisdama kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, nes pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, tiekėjais, darbuotojais.

Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos, 2023-06-02 MAIS duomenimis Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka biudžetui buvo 83.660,86 Eur, kurią sudarė: 29313,79 Eur GPM (nepriemoka susidarė nuo 2020-03-02) ir 1090,70 Eur GMP delspinigiai; 51.007,43 Eur PVM (nepriemoka susidarė nuo 2020-03-25) ir 1641,65 Eur šio mokesčio delspinigių; 451,00 Eur NTM (nepriemoka susidarė nuo 2021-02-15) ir 14,14 Eur šio mokesčio delspinigiai; 131,31 Eur mokesčio už- aplinkos teršimą (neprimoka susidarė nuo 2021-02-15) ir 3,84 Eur šio mokesčio; bei 7,00 Eur žemės mokesčio (nepriemoka susidarė nuo 2022-11-15) (b.l. 7). Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su VMI turėjo 2020-06-02 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-7724 dėl 26.028,05 Eur išdėstymo, 2021-05-04 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-22819 dėl 62.761,17 Eur išdėstymo, 2022-04-05 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-20560 dėl 7.108,32 Eur išdėstymo, kurios nutrauktos pasibaigus mokestinės paskolos sutarties laikotarpiui ir 2022-06-20 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-51410 dėl 23.438,91 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023-03-08 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-12812 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo, 2022-11-17 sudarytą mokestinės paskolos sutartį Nr.(23.24-08)327-85813 dėl 23.514,28 Eur išdėstymo, kuri nutraukta 2023-04-06 VMI prie FM sprendimu Nr. (23.24-08) 327-17119 dėl mokestinės paskolos sutarties sąlygų nevykdymo. Mokestinės nepriemokos išieškojimas vykdomas nuo 2022-09-29 pagal VMI nuirodymus iš Bendrovės sąskaitos. 2023-05-30 priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto, kuris perduotas vykdyti antstoliui. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė nekilnojamojo turto neturi, bendrovės vardu registruotos 5 transporto priemonės. Pagal 2020 m. balansą, 2020-12-31 bendrovės turto vertė buvo 255100,00 Eur, ilgalaikio turto vertė - 22537,00 Eur; trumpalaikis turtas - 232292,00 Eur; nuosavas kapitalas - 124401,00 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 5 693,00 eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 130699,00 Eur. Bendrovė per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 patyrė 28033,00 Eur nuostolį, laikotarpiu nuo 2023-01-01 iki 2023-04-30 patyrė 32412,00 Eur nuostolį. Kaip matyti iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b.l. 7-8), byloje pateiktų bendrovės balansų (b.l. 10-13, 20-33), banko sąskaitos išrašo (b.l. 14-19), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką nurodytu tikrinamuoju laikotarpu iš bendrovės sąskaitų vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Didžiausi mokėjimai buvo daromi UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB (duomenys neskelbtini) ir kt. naudai, kai tikrinamuoju laikotarpiu bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 83660,86 Eur.

Atsakomybėn traukiama R. G. teismo posėdyje nurodė, kad prisipažįsta padariusi nurodytą administracinį nusižengimą, gailisi. Taip pat nurodė, kad bendrovės vadovo veiksmai - atliekami mokėjimai nesilaikant eiliškumo tvarkos buvo priimti stengiantis išlaikyti bendrovės veiklos tęstinumą šalyje esančios koronoviruso situacijoje, siekė išlaikyti verslą, taip pat reikėjo atsiskaityti su prekių ir paslaugų tiekėjais. Visi jos veiksmai ir sprendimai dėl atsiskaitymų buvo neišvengiami siekiant stabilizuoti bendrovės finansinę situaciją, užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą. Iš esmės pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, kad buvo atlikti mokėjimai kitų kreditorių naudai, kurie buvo būtini bendrovės funkcionavimui.

Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolininkų mokėjimo eiliškumo srityje. Šios normos tikslas užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau - viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu metu apimtį. Taip pat turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t.y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardinti aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama nuolatinę mokestinę nepriemoką, laikotarpu nuo 2022-04-01 iki 2023-05-31 vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (prekių/paslaugų tiekėjais, kitais asmenimis). Tai, kad bendrovė žinojo apie savo finansinius finansinius įsipareigojimus ir tai, kad ji nepajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, patvirtina bendrovės balansai (b.l. 10-13, 20-33). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės R. G. padarytą nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 7-8), banko sąskaitos išrašas (b.l. 14-19).

Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. G., žinodama bendrovės finansinę padėtį, apie susidariusią mokestinę nepriemoką bei didėjančius įsipareigojimus VMI, tačiau atlikdama bendrovės atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, pažeidžiant minėtas CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, padarė nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. G. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jam skirtina nuobauda.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur.

Formuojant teismų praktiką, yra ne kartą pažymėta, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Teismas, skirdamas R. G. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarytas nusižengimas, susijęs su jos vadovaujamos bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – duomenų apie asmens baustumą ar teistumą byloje nėra. R. G. pripažįsta faktines nusižengimo aplinkybes, gailisi, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Administracinė nuobauda skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik siekiant juos nubausti ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, bet taip pat ir tam, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų tokio pobūdžio teisės pažeidimų. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, kad administracinį nusižengimą padarė ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių, o būtent, siekdama užtikrinti jos vadovaujamos bendrovės veiklos tęstinumą, taip pat teismas atsižvelgia į R. G. asmenybę, turtinę padėtį, tai, kad ji nedirba, jai nustaytas dalinis darbingumas, taip pat tai, kad jiai kitoje byloje skrta labai didelė bauda, areštuotas jai priklausantis turtas, ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus R. G. švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu,

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 800 € (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti R. G. paskirtos 800 € (aštuonių šimtų eurų) baudos mokėjimą 8 mėnesių laikotarpiui, sumokant kas mėnesį po 100 € (vieną šimtą eurų), nurodant, kad pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-9-827/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė