Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-963-1133/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-19
Bylos Nr.
T-963-1133/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46080-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Nuteistasis
J. K.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-963-1133/2021
Baudžiamoji byla Nr. 1-1640-506/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46080-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.12.1.; 2.5.16 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovei Miglei Nauburaitytei,

nuteistajai J. K. (toliau – ir probuojamoji) ir jos gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajai J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), paskirto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. K. visą nuosprendžio vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant ją per nuosprendžio vykdymo laiką pilnai atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tai yra per pirmus šešis nuosprendžio vykdymo mėnesius atlyginti 600 Eur, toliau per šešis mėnesius – dar 600 Eur ir per paskutinius šešis šio nuosprendžio vykdymo mėnesius likusią sumą – 616,11 Eur.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO sistema) duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 16 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 9 d. gautas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajai J. K. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kuriame nurodyta, jog J. K. paskirtos bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. sausio 15 d. Nuteistosios elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Probacijos laikotarpiu J. K. atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta (a. b. l. 15-16), iki 2022 m. lapkričio 10 d. ji yra vaiko priežiūros atostogose (a. b. l. 21), įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo pažeidimų nenustatyta (a. b. l. 23), tačiau probuojamoji vengė vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir per 6 mėnesius, t. y. iki 2021 m. sausio 16 d. neatlygino nukentėjusiajam 600 Eur turtinės žalos, dėl vengimo pateisinamų priežasčių nepateikė, todėl jai buvo paskirtas įspėjimas (a. b. l. 32). Po paskirto įspėjimo 2021 m. gegužės 24 d. paaiškėjo, kad 2021 m. vasario 5 d. ji padarė administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį (a. b. l. 43). 2021 m. gegužės 25 d. ji pateikė paaiškinimą, kuriame taip pat informavo, kad pakeitė gyvenamąją vietą Vilniaus regiono skyriaus neinformavusi, taip pat nepateikė jokių duomenų apie baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, žalos atlyginimą, todėl įspėta pakartotinai (a. b. l. 44) bei įpareigota iki 2021 m. liepos 16 d. atlyginti nukentėjusiajam 1 200 Eur turtinės žalos, informuota apie pasekmes nevykdant baudžiamojo poveikio priemonės. 2021 m. rugpjūčio 2 d. J. K. pateikė pasiaiškinimą, informavo, kad turtinės žalos nukentėjusiajam iš 1 200 Eur yra atlyginusi 40 Eur (a. b. l. 58-59), todėl buvo informuota, kad bus kreipiamasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (a. b. l. 62). Probuojamosios nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra linkusi didėti, 2020 m. rugsėjo 1 d. ji buvo žema – 26 balai iš 168 galimų, 2021 m rugpjūčio 2 d. ji padidėjo iki 35 balų iš 168 galimų.

Teismo posėdžio metu probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti nurodytais pagrindais, nurodė, jog J. K. daug žadėjo, tačiau jos daromi administraciniai nusižengimai rodo jos menkas pastangas susitvarkyti.

Teismo posėdžio metu J. K. prašė teikimo netenkinti, nurodė, jog negalėjo atlyginti žalos, kadangi viena išlaiko 4 asmenų šeimą už 400 Eur, kuriuos gauna iš pašalpų. Gyveno su vyru, kuris neišlaikė šeimos, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, dabar su juo nebegyvena. Jis jai ir su alkoholiu pridarė bėdų, nes įpylė į sultis degtinės, sakė, kad nieko nebus, tačiau buvo barnis ir jis pats iškvietė policiją. Prašo duoti laiko, pasižada susirasti darbą, nori susigrąžinti vaikus, nes dėl jų jai greičiausiai bus apribotos tėvystės teisės, kadangi mažesnioji dukra sirgo ir ji jos nevežė į ligoninę, o gydė namuose, vyresnė dukra yra pas jos motiną, kur ir ji (probuojamoji) šiuo metu gyvena. Alkoholio kiekvieną dieną nevartoja, tačiau negali kontroliuoti, kiek išgerti, dėl to gydėsi pagal „Minesotos“ programą. Jai reikia laiko, kad galėtų įrodyti, jog gali gyventi blaivi ir dirbti, parūpinti saugią aplinką vaikams. Pripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutinka, kad būtų paskirtas įpareigojimas gydytis nuo turimos priklausomybės.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nurodė, jog nors nuteistoji nevykdo teismo įpareigojimų, tačiau atsižvelgiant į jos padėtį, vaikus, problemas su alkoholiu, mano, kad būtų tikslinga paskirti papildomą įpareigojimą gydytis nuo priklausomybės. Nurodė, jog turėtų būti daugiau bendradarbiavimo su probacija, o probacijos teikimo tenkinimas būtų per griežtas.

Nuteistosios gynėjas prašė teikimo netenkinti, kadangi jo manymu panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą realiai nukentėtų nuteistosios vaikai.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad jei probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Teismo nuosprendžiu J. K. paskirtas įpareigojimas visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam nustatytomis dalimis: per pirmus 6 mėnesius atlyginti 600 Eur, per kitus 6 mėnesius atlygtini 600 Eur, per paskutinius 6 mėnesius atlyginti 616,11 Eur.

Susipažinus su Probacijos tarnybos teikimu, asmens byloje pateiktais duomenimis bei teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovės, prokuroro ir probuojamojo asmens pateiktais paaiškinimais, matyti, kad J. K. tinkamai vykdo nuosprendyje nurodytą pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, naujų nusikalstamų veikų nedaro, tačiau pažeidė įstatymus padarydama administracinį nusižengimą bei tinkamai nevykdo jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nustatytomis dalimis atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Probacijos tarnyba J. K. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d., t. y. kiek daugiau nei 1 metus, per šį laikotarpį J. K. buvo du kartus įspėta dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nustatytomis dalimis atlyginti turtinę žalą nevykdymo. Teismas prabuojamąją buvo įpareigojęs atlyginti nukentėjusiajam po 600 Eur kas 6 mėnesius, t. y. iki šios dienos turėjo būti atlyginta 1 200 Eur suma, tačiau teismo turimais duomenimis šiai dienai J. K. yra atlyginusi tik 40 Eur (pati nuteistoji teigia aplyginusi 140 Eur, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė). Apklausiama teismo posėdyje probuojamoji paaiškino, jog šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, turi dvi dukras, gyveno su draugu (šiuo metu teigia su juo išsiskyrusi) ir viena išlaikydavo 4 asmenų šeimą už 400 Eur per mėnesį, kuriuos gauna iš pašalpų. Akivaizdu, jog turint tokias pajamas bei išlaikant 4 asmenų šeimą, iš kurių du yra nepilnamečiai vaikai, sudėtinga per 6 mėnesius atlyginti 600 Eur sumą. Teismas vertina, jog šiuo atveju nors J. K. ir nevykdo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nustatytu grafiku atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi matyti, kad nuteistoji pagal susidariusią situaciją negalėjo per nustatytą terminą atlyginti nurodytos sumos. Be to teismas pastebi, jog vis tik J. K. pagal savo suvokimą ir galimybes dėjo pastangas, kad įvykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, pateikė prašymą dėl tikslinės pašalpos skyrimo, kurią gavusi tikėjosi atlyginti dalį žalos, tačiau tikslinė pašalpa jai nebuvo suteikta. Taigi šiuo atveju, nors jos elgesys ir nėra pateisinamas, teismas nemato J. K. piktybiškumo nevykdyti minėtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog be minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo ir vieno administracinio nusižengimo padarymo, J. K. iš esmės laikosi probacijos sąlygų, stengiasi bendradarbiauti su Probacijos tarnyba, informuoja apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, bendrauja telefonu, atvyksta į pokalbius, o kai negali atvykti, visuomet apie tai informuoja, sutaria dėl naujo susitikimo laiko. Tai rodo, jog nuteistoji stengiasi keisti savo elgesį ir elgtis tinkamai, tačiau dėl tam tikrų socialinių sugebėjimų tai ne visuomet pavyksta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajai nebuvo pasiūlyta jokių priemonių, kurios teigiamai ar neigiamai veiktų nuteistąją, nors 2020 m. rugpjūčio 25 d. sudarytame individualiame prabuojamojo priežiūros plane numatyta, jog esant poreikiui gali būti teikiama psichologo, socialinė, partnerių pagalba. Be to, Probacijos įstatymo 19 straipsnyje yra numatyta eilė kitų probuojamojo resocializacijos priemonių. Matyti, jog šiuo atveju nė viena iš jų nebuvo taikyta, o iš karto siūloma taikyti bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimą, nors pagal aktualią teismų praktiką laikomasi pozicijos, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad J. K. yra jauno amžiaus, auginanti du mažamečius vaikus, nuteista pirmą kartą jai iš karto paskiriant griežčiausią laisvės atėmimo bausmę, taip pat į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas baigiasi 2022 m. sausio 15 d., vieną teismo paskirtą įpareigojimą ji vykdo tinkamai, naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta, ji yra padariusi tik vieną administracinį nusižengimą, baudžiamojo poveikio priemonės nevykdo ne piktybiškai, o dėl objektyvių priežasčių (priteistos žalos sumos dydžio ir gaunamų nedidelių pajamų), ateityje žada įsidarbinti ir pagal išgales atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, teismas sprendžia, jog šiuo atveju minėtas J. K. baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas nesudaro pagrindo naikinti bausmės vykdymo atidėjimo. Teismo vertinimu nuteistoji dar gali pasitaisyti būdama laisvėje, toliau vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, nedaryti naujų administracinių nusižengimų, tokiu būdu tinkamai įgyvendinant bausmės tikslus.

Tačiau, įvertinus nuteistosios parodymus teisme bei administracinio nusižengimo, už kurį ji yra nubausta, padarymo aplinkybes (būdama namuose su dviem nepilnamečiais vaikais vartojo alkoholį, jai buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas), teismo įsitikinimu J. K. šiuo atveju tikslinga skirti papildomą pareigą – gydytis priklausomybės ligas, nuteistoji neprieštaravo. J. K. su šio įpareigojimo paskyrimu sutiko. Teismo nuomone, atsižvelgiant į probuojamosios asmenybę ir pastangas keistis, šis įpareigojimas yra adekvati ir proporcinga priemonė, atsižvelgiant į jos elgesį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šios pareigos paskyrimas J. K. padės pakeisti savo elgesį ir paskatins ją atsakingiau laikytis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų ir elgtis pagal visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajai J. K. netenkinti.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą pareigą – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybės ligas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė