- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- 1A-88-317-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00328-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- D. K.
Teisėja: Algimantas Šimkaitis Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00328-2011-0
NUTARTIS
2012 m. sausio 20 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, gynėjai Alvydai Medišauskienei, nuteistajam D. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal LR BK 260 str. 1 d. - laisvės atėmimu trejiems metams;
- pagal LR BK 259 str. 1 d. - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime nuo 2011-03-23 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš nuteistojo D. K. konfiskuoti 20 litų gauti už narkotinių medžiagų pardavimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, jog 2010-04-12 apie 16 val., automobiliu „BMW 320“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, ir, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai atgabeno 0,312 g šviesios spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra 0,070 g psichotropinės medžiagos -metamfetamino, kurią už 20 Lt pardavė liudytojui Nr.1, kuriam Kauno m. apylinkės teismo 2010-04-08 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.
Jis nuteistas ir už tai, jog nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2011-03-23 automobilyje „BMW 320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam O. K., be tikslo platinti, neteisėtai laikė 1,5221g narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir 1,2272 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,2147g psichotropinės medžiagos - metamfetamino. Nuteistasis D. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-20 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę bei netyrė aplinkybės dėl provokavimo jo atžvilgiu įvykdyti nusikalstamą veiką, todėl nuosprendis turi būti panaikintas LR BPK 329 str. numatytais pagrindais.
Apelianto teigimu, nors teismas konstatavo, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl to labai gailisi, tačiau skyrė aiškiai per griežtą bausmę. Anot apelianto, jam buvo galima taikyti ir minimalią laisvės atėmimo bausmę pagal LR BK 260 str. 1 d. arba taikyti LR BK 62 str. 2 d. 2 p., be to, teismas nesvarstė galimybės taikyti LR BK 54 str.3 d. ir jo atžvilgiu taikyti kitą bausmės rūšį – baudą už abi nusikalstamas veikas.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstama veika pagal LR BK 260 str. l d. yra įvykdyta dėl jo atžvilgiu provokuojančio įslaptinto liudytojo elgesio. Liudytojas, kuriam taikytas anonimiškumas, apklausos metu nurodė, jog jis savo iniciatyva jam skambino į mobilų telefoną, kadangi jam buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus- pirkti narkotines ir psichotropines medžiagas. Anot apelianto, jis sukurstė nuteistąjį įvykdyti nusikalstamą veiką ir parduoti jam psichotropinės medžiagos. Skundo autoriaus teigimu, jokių veiksmų, iš kurių būtų galima suprasti, kad ketina parduoti psichotropines medžiagas, įslaptinto liudytojo atžvilgiu jis neatliko, o faktą, kad buvo provokuojamas įvykdyti nusikalstamą veiką, patvirtino ir T. M.. Dėl to eismas turėjo spręsti klausimą dėl jo išteisinimo pagal LR BK 260 str. l d.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, jis labai pergyvena dėl to, kas įvyko ir nemano, kad paskirta bausmė būtų tinkama, nes teismas netinkamai jo atžvilgiu pritaikė LR BK 54 str. Individualizuodamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti į visas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į tai, jog jis savanoriškai papasakojo esmines jam inkriminuotų nusikaltimų objektyvias aplinkybes. Be to, teismas netinkamai taikė ir LR BK 61 str., nes neaptarė galimybės jo atžvilgiu taikyti kitą bausmės rūšį.
Skunde taip pat teigiama, jog skirdamas bausmę, teismas visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės trukmės, patys brangiausi jam žmonės atsidurs beviltiškoje padėtyje, bus pažeidžiami ir mažamečio vaiko interesai, o paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui bei pažeidžia piliečių lygybę prieš įstatymą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis teigiamai charakterizuojamas, vienas išlaiko du asmenis, kurie yra socialiai pažeidžiami.
Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įslaptintam liudytojui buvo parduotas labai mažas psichotropinės medžiagos kiekis, todėl teismas visiškai be pagrindo konstatavo, kad paskiriant minimalią bausmę, bus aiškiai pažeistas bausmės skyrimo pagrindas. Anot jo, nustatytos byloje aplinkybės apie jo asmenybę, įvertinant ir bausmės paskirtį, leidžia jam daryti išvadą, kad LR BK 260 str. l d. numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, jo atžvilgiu turi būti taikjoma LR BK 54 str. 3 d. ir paskirta bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu.
Apelianto nuomone, teismas vadovaudamasis LR BK 59 str. 2 d., galėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir tai, kad jis vienas rūpinosi savo artimaisiais, šeimos nariais, yra teigiamai charakterizuojamas, kad įtakos nusikalstamos veikos padarymui turėjo provokuojantis įslaptinto liudytojo elgesys. Skunde pažymima ir tai, jog teismas, skirdamas bausmę pagal LR BK 259 str. 1 d. net neaptarė, dėl kokių priežasčių jo atžvilgiu netaikė baudos arba arešto.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. K. ir jo gynėja A. Medišauskienė prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Prokurorė prašė nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino įrodymus baudžiamojoje byloje, o nuteistojo D. K. padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 260 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. kvalifikavo teisingai. Nuteistojo nurodytais motyvais išteisinti dėl LR BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos D. K. nėra objektyvaus pagrindo. Bausmė D. K. paskirta teisingai, nėra aiškiai per griežta, todėl neprieštarauja teisingumo principui.
LR BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje normoje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, kad nusikaltimas laikomas baigtu nuo bet kurio iš normos dispozicijoje paminėtų alternatyvių veiksmų padarymo.
Nors nuteistojo D. K. nusikalstama veika, numatyta LR BK 260 str. 1 d. buvo išaiškinta naudojant Nusikalstamos veikos imitavimo modelį, t. y. buvo kontroliuojama teisėsaugos institucijų pareigūnų, tačiau D. K. nuteistas ne tik už tai, kad psichotropinę medžiagą pardavė liudytojui Nr.1, kuriam taikomas anonimiškus, bet ir už neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą turint tikslą jas parduoti. Byloje nustatyta, kad D. K., turėdamas tikslą parduoti, 2010-04-12 apie 16 val. automobiliu atgabeno psichotropinę medžiagą - metamfetaminą į automobilių stovėjimo aikštelę Kaune, Partizanų g. 46 ir, tą pačią medžiagą pardavė nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyviui. Tai rodo, kad narkotinių medžiagų gabenimui, siekiant jas parduoti, nusikalstamą veiką imituojančio modelio dalyvis jokios įtakos neturėjo. Taigi, nuteistasis padarė baigtinę nusikalstamą veiką, o ne pasikėsino ją padaryti, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 260 str. 1d.
Apeliantas skunde visiškai nepagrįstai tvirtina, jog liudytojas Nr.1, kuriam taikomas anonimiškus, jį išprovokavo parduoti psichotropinę medžiagą. Su tokiais apelianto teiginiais kolegija negali sutikti ir konstatuoja, jog jie nėra pagrįsti. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Tačiau byloje nėra duomenų, kad tokius veiksmus policijos pareigūnai atliko D. K. atžvilgiu.D. K. nebuvo skatinamas daryti veiksmus, kurių pats neketino daryti. Nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo pritaikytas nuteistojo atžvilgiu tada, kai jau buvo pagrindas manyti, kad jis nusikalstamas veikas darė ir anksčiau. Iš bylos medžiagos matyti, kad niekas nevaržė jo laisvės pasirinkti ir kitą teisėto elgesio variantą. D. K. turėjo visas galimybes savarankiškai atsisakyti daryti jo tęsiamus nusikalstamus veiksmus-narkotinių medžiagų gabenimą, jų pardavimą, kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie, jo nuomone, kurstymą (provokaciją) padaryti nusikalstamus veiksmus. Tačiau D. K. pats, laisva valia nusprendė elgtis nusikalstamai, psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo ir jas gabeno, o parduodamas, tik pratęsė savo nusikalstamus veiksmus.
Kolegijos įsitikinimu, sprendžiant nuteistojo D. K. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais kaltinamojo, liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.
Bausmės D. K. už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 260 str. 1 d., 259 str. 1 d. yra paskirtos teisingai ir jų keisti ar mažinti įstatyme numatytais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 260 str. 1 d. padarymą yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų. Už šį nusikaltimą D. K. nuosprendžiu paskirta žymiai mažesnė bausmė nei sankcijos vidurkis – trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė, kad D. K. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalsta jau ne pirmą kartą, charakterizuojamas teigiamai. Apylinkės teismas pripažino D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.
Nors apeliantas nurodo, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir prieštarauja teisingumo principui, bei, kad vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d., jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė - bauda, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais kolegija nesutinka.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, už nusikalstamos veikos padarymą, skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta sankcijoje BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas (LR BK 54 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1, 2, 4 dalyse yra numatytos išimtys iš šios bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kuriai esant nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatytos būtinosios sąlygos taikyti LR BK 62 str. 1 ar 2 dalis, nes yra nustatyta tik viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kolegija konstatuoja, jog D. K. paskirtos bausmės nėra pagrindo švelninti ir vadovaujantis LR BK 54 str. 3 d. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra tos ypatingos, išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Apeliaciniame skunde tokios išimtinės aplinkybės nenurodytos. Akcentuojama tik tai, kad dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailimasi, asmuo charakterizuojamas teigiamai, jis turi šeimą, mažametę dukrą ir pan. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad D. K. padaryta nusikalstama veika kelia didelį pavojų visuomenei, kadangi yra susijusi su psichotropinių medžiagų disponavimu. Kaip jau buvo minėta, paskirdamas artimą minimaliai sankcijoje numatytą bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, nusikalto ne pirmą kartą, baustas administracinėmis nuobaudomis, į parduotos psichotropinės medžiagos kiekį. Paminėtos skunde aplinkybės - teigiama charakteristika, šeimos ir mažamečio vaiko turėjimas, negali būti laikomos prioritetinėmis ir negali nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitus įstatymo reikalavimus bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą. Šių aplinkybių taip pat nėra pagrindo pripažinti ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis, nes jos yra asmenį charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. K. oficialiai niekur nedirbo, todėl yra pagrįstų abejonių ar jis išgalėtų sumokėti teismo paskirtą baudą.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, D. K. apeliaciniame skunde nėra naujų reikšmingų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis ar išimtinėmis ir, kurios nebuvo žinomos pirmos instancijos teismui priimant skundžiamą nuosprendį bei paskiriant bausmę. Taip pat kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas nepagrįstai už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 259 str. 1 d. paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Nors LR BK 259 str. 1 d. yra numatyta visa eilė bausmių rūšių, tačiau kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ir vadovaudamasis LR BK 54 str., 61 str. nuostatomis paskyrė nuteistajam būtent laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikalstama veika numatyta LR BK 259 str. 1 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau šiuo nuosprendžiu D. K. nuteisiamas jau penktą kartą, be to, yra baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Kauno miesto apylinkės teismas 2011-12-05 yra priėmęs dar vieną apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. K. yra pripažintas kaltu ir nuteistas dar ir pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kolegijos nuomone, įvertinus nuteistajam D. K. paskirtas bausmes LR BK 41 straipsnio aspektu bei atsižvelgus į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, darytina išvada, kad nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad paskirta LR BK 260 str. 1 d. bei 259 str. 1 d. sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neteisinga. Teismo paskirta ir subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikšmingoms bausmės skyrimui aplinkybėms, ir neprieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgusi į nuteistojo D. K. padarytų veikų pavojingumą, jo asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta teisingai, nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, todėl jos keisti ar mažinti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.