- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1230-464/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- R. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. K. 2010-01-28 kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu (b.l. 1-11), kuriuo prašė nutraukti santuoka su V. K. dėl sutuoktinio kaltės bei išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus.
2010-01-28 ieškovė R. K. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b.l. 88-93) – priteisti jai iš atsakovo laikinąjį išlaikymą po 1000 Lt per mėnesį iki bus išnagrinėta byla, uždrausti atsakovui disponuoti bendru turtu. Nurodė kad atsakovas 1999 m. įregistravo ūkininko ūkį, kuriame abu dirbo ir šeima pragyveno iš ūkio pajamų. Pašlijus sutuoktinių santykiams atsakovas nustojo rūpintis šeima, iš ūkio gaunamas pajamas pasisavina ir naudoja tik savo reikmėms, ji liko be darbo ir be pajamų, reikalingų pragyvenimui. Daugiau kaip dešimt metų dirbusi nekvalifikuotą darbą, šiuo metu negali susirasti darbo, dėl to buvo priversta imti iš banko paskolą, kad turėtų lėšų pragyvenimui. Asmeninio turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi. Visas turtas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, registruota atsakovo arba abiejų sutuoktinių vardu, dėl to ieškovė negali šiuo turtu disponuoti. Todėl prašo priteisti jai iš atsakovo laikinąjį išlaikymą, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpyje turėtų lėšų pragyvenimui. Be to, atsakovas, vykdydamas ūkinę veiklą, prisiima įvairių įsipareigojimų, savo nuožiūra disponuoja bendru turtu, dėl to gali sumažinti bendrą dalintiną turtą ir tokiu būdu iki bylos išnagrinėjimo pabloginti ieškovės turtinę padėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2010-04-19 nutartimi (b.l 143) ieškovės prašymą patenkino: 1) priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą ieškovei R. K. po 1000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje byloje priėmimo, laikinojo išlaikymo lėšas pervedant į R. K. sąskaitą AB banke „Swedbankas“; 2) uždraudė atsakovui V. K. iki sprendimo šioje byloje priėmimo be ieškovės R. K. raštiško sutikimo perleisti tretiesiems asmenims bendrą sutuoktinių turtą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė bedarbė, nekilnojamuoju turtu, kuris viešame registre įregistruotas kaip jungtinė sutuoktinių nuosavybė (7 objektai) ir kaip atsakovo nuosavybė (15 objektų), ieškovė šiuo metu disponuoti negali, žemės ūkio technika ir transporto priemonės įgytos atsakovo vardu, bei nesant duomenų, kad ieškovė turėtų pajamų, priteisė ieškovei ir atsakovo jos prašomą laikiną išlaikymą, kurį teismas pripažino pakankamu būtiniesiems ieškovės poreikiams tenkinti. Kadangi ieškovė kaip dalintiną bendrą turtą nurodo ir kilnojamąjį turtą, kuriuo atsakovas gali disponuoti ir be rašytinio ieškovės sutikimo, siekiant išsaugoti turtą iki ginčo išsprendimo, teismas atsakovui uždraudė be ieškovės raštiško sutikimo perleisti tretiesiems asmenims bendrą sutuoktinių turtą (CPK 145 str. 1 d. 11 p.).
Šalies argumentai
Atsakovas V. K. atskiruoju skundu (b.l . 147-148) prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį panaikinti. Atsakovas nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria ieškovei yra priteistas laikinas išlaikymas. Kitos nutarties dalies neskundžia nurodydamas, kad perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neketina. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodomas aplinkybes, jog ši neturi galimybės gauti pajamų, taigi ieškovė neįrodė laikino išlaikymo priteisimo būtinumo, juo labiau, kartu su prašymu nepateikė ir savo poreikius patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų nedarbinga dėl amžiaus ar sveikatos būklės. Priešingai, pati ieškovė ieškinyje nurodo turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbo, todėl vien faktas, kad ji yra registruota darbo biržoje, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovė dėjo visas pastangas gauti pajamų, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų aktyviai ieškojusi darbo ir jo neradusi dėl objektyvių priežasčių. Be to, ieškovė nutyli aplinkybę, kad ankstesniu darbo santykius ji nutraukė jos pačios prašymu bei 2010 m. pradžioje padovanojo asmeninės nuosavybės teise priklausantį namą, t.y. savo valiniu sprendimu ji pablogino savo turtinę padėtį. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė savo poreikių tenkinimui yra paėmusi paskolą, kuri nėra suteikiama nemokiam klientui. Tvirtina, kad jis iki šiol apmoka būsto išlaidas ir tikrai nesudaro jokių kliūčių ieškovei disponuoti šeimos turtu. Todėl ieškovės deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas nustojo rūpintis šeima, pasisavina iš ūkio gautas pajamas, neturėtų būti vertinami kaip absoliuti tiesa. Be to, visų šeimos turimų skolų, t.y. beveik 200 000 Lt, grąžinimo našta taip pat tenka jam vienam, kas mėnesį jis finansiškai remia ir dukrą, mokėdamas už jos mokslą ir skirdamas lėšų pragyvenimui. Dėl to nėra sąžininga ieškovei prašyti išlaikymo iš atsakovo, kai pati ieškovė neprisideda ir nesistengia prisidėti prie skolų dengimo ir vaikų rėmimo
Atsiliepimas
Ieškovė R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 156-161) prašo jį atmesti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2010-04-19 nutartį. Nurodo nesiekianti priversti atsakovą vykdyti įstatymo nustatytas sutuoktinio pareigas, tačiau siekia užsitikrinti minimalias pajamas pragyvenimui iki bylos išnagrinėjimo teisme. Atsakovui nutraukus su ja darbo santykius, ji vos teišgali patenkinti savo kasdienius poreikius, kai tuo tarpu bendro sutuoktinių turto vertė yra keli milijonai litų. Dėl savo prisiimtų įsipareigojimų paaiškina, kad kreditinė kortelė jai buvo suteikta prieš kelis metus, kai ji dirbo ir gavo pajamas. Šiuo metu kortelė yra užblokuota. Atsakovo argumentai, kad jis vienas dengia paskolas, tik patvirtina jos išdėstytus argumentus, jog atsakovas vienas disponuoja bendru sutuoktinių turtu, slepia gaunamas pajamas, materialiai neremia sutuoktinės. Taip pat pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog apmoka būsto išlaidas bei teikia dukteriai išlaikymą. Būtent jai tenka būsto išlaikymo kaštai, todėl teismo priteista 1000 Lt per mėnesį laikino išlaikymo suma yra pagrįsta ir protinga jos poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šiuo atveju egzistuoja faktinės bei teisinės prielaidos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo byloje priėmimo nustatyti laikiną išlaikymą sutuoktiniui, dėl to skundžiama nutarties dalis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – toks ieškovės prašymas atmestinas (CPK 329 str. 1 d.).
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės – tai įstatymo numatytos (CPK 145 str.) ir teismo taikomos prevencinės priemonės, kurių tikslas yra apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, konkreti laikinoji apsaugos priemonė, kurią teismas parenka iš CPK 145 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, taikytina tik tada, jei ji gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą arba padėti išvengti neigiamų padarinių. Šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaiko(-ų), taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki sprendimo priėmimo gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 str. (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Taigi šios kategorijos bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra būtinybė apsaugoti turtinius ir (ar) asmeninius neturtinius vaiko(-ų) ar vieno sutuoktinių interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko(-ų) ar vieno sutuoktinių teisės (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 3 d., CK 3.65 str. 2 d. 4 p.).
Įstatymų leidėjo valia CK 3.65 str. 2 d. 4 p. kaip viena iš galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių formų, nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, yra numatyta galimybė iš vieno sutuoktinio iki bylos išnagrinėjimo iš esmės priteisti laikiną materialinį išlaikymą kitam sutuoktiniui. Spręsdamas dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtinumo, teismas pagal analogiją vadovaujasi CK 3.72 str., kurio 1 d. teisę į išlaikymą sieja su sutuoktinio turtine padėtimi (turtu ar gaunamomis pajamomis) bei šio straipsnio 5 d., kuri įpareigoją teismą atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas tuo atveju, jeigu jis augina bendrą šalių nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės, taikytinas vadovaujantis principu „pagal poreikius ir galimybes“. Tačiau sutuoktinis negali pretenduoti į išlaikymą tuo atveju, jeigu jo turimas turtas arba gaunamos pajamos yra pakankami save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 2 dalys).
Kita vertus, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumo, šioje proceso stadijoje nevertina paties ieškinio pagrįstumo, tačiau atsižvelgia į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujasi teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d. ir 145 str. 2 d.). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos (taikomos) taip, kad nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti jai laikiną išlaikymą po 1000 Lt periodinėmis išmokomis siejo su savo teisiniu statusu, įrodinėdama, jog šiuo metu ji yra bedarbė, iki santuokos nutraukimo negalinti disponuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir neturinti jokių kitų pajamų, kad galėtų patenkinti būtinuosius savo poreikius.
Pažymėtina, jog CPK 12 str. yra įtvirtintas rungimosi principas, nustatantis, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju būtent ieškovė, prašydama taikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo įrodyti laikino išlaikymo jai priteisimo būtinumą (CPK 178 str.). Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė neįrodė galimybės gauti pajamų kasdieniams savo poreikiams tenkinti nebuvimą. Ieškovė yra darbingo amžiaus (1960-05-02), neturinti sveikatos sutrikimų, kurie būtų pagrindu konstatuoti, jog ieškovė yra reikalinga materialinės paramos, tuo tarpu darbo neturėjimas yra laikino pobūdžio aplinkybė, juo labiau, ieškovė gauna, kad ir nedidelę, bedarbio pašalpą (b.l.171). Be to, ji nepateikė teismui ir svarių įrodymų, kad būtų ieškojusi darbo ir jo negavusi dėl objektyvių priežasčių, t.y. neįrodė, jog dėjo visas pastangas pajamoms pragyvenimui užsidirbti. Tuo tarpu pateikti elektroninio susirašinėjimo fragmentai (b.l. 185-187) neduoda pagrindo konstatuoti, kad darbas ieškovei nebuvo siūlomas. Ieškovė taip pat neįrodė, kad būtent jai tenka būsto išlaikymo išlaidos. Kaip matyti iš jos pateiktų sąskaitų kopijų, tik pateiktose sąskaitose už 2009 m. yra nurodyta jos prie pavardės yra jos vardo inicialai, o pridėtose sąskaitose už 2010 metus yra nurodyta tik pavardė, todėl iš jų spręsti, kad šiuo metu už būsto išlaikymą moka būtent ieškovė, nėra pagrindo, be to, ir atsakovas taip pat tvirtina, kad šiuo metu būtent jis moka būsto išlaikymo paslaugas, pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad teikia materialinę paramą dukteriai ir moka už jos mokslą.
Kolegija pasisako ir dėl šalių turimo turto. Tai, jog abi ginčo šalys yra sukaupusios pakankamai bendro turto, taip pat neleidžia daryti išvados, jog jo nepakanka sutuoktinės išlaikymui. Pastebėtina, kad ginčo dėl jo padalijimo sutuoktiniams buvimas teisme neapriboja nei vieno iš sutuoktinių galimybių juo naudotis ar gauti iš šio bendro turto pajamas, todėl priešingi ieškovės teiginiai, jog ji negali turtu naudotis, yra neparemti įstatymu.
Išdėstytų motyvų kontekste teisėjų kolegija pripažįsta ieškovę neįrodžius jog jai būtinas laikinas išlaikymas, todėl pirmosios instancijos teismas tokį prašymą tenkino nepagrįstai. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamos nutarties dalis, kuria ieškovei yra priteistas laikinas išlaikymas, naikintina, o likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieškovės R. K. prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iš atsakovo V. K. priteisiant laikiną išlaikymą ieškovei R. K. po 1000 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje byloje priėmimo, panaikinti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.