Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. spalio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, šią bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. K. 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 21 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su šeimos nare – sutuoktine D. K. tyčia spyrė jai vieną kartą į dešinę ausį ir ranka sudavė vieną kartą į kairį skruostą, taip mušdamas nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo neblaivus ir pats mano, kad tai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sutuoktine D. K. Jie yra vedę apie 30 metų, turi tris vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir gyvena atskirai. Šiuo metu jie gyvena tik dviese. Šiuo metu jis niekur oficialiai nedirba, nėra registruotas ir Užimtumo tarnyboje. Jo sutuoktinė D. K. dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie pragyvena iš jo sutuoktinės algos. Jis taip pat kartais užsidirba dirbdamas pas ūkininkus. Jis dažnai vartoja alkoholį, D. K. taip pat vartoja alkoholį, tačiau, kai dirba, tai jo nevartoja. 2023 m. rugsėjo 26 d. vakare, tikslaus laiko negali pasakyti, bet dar buvo šviesu, į jo namus atėjo kaimynas G., kurio pavardės nežino. Su minėtu kaimynu jis gėrė alų. Jie abu išgėrė du litrus 5 procentų stiprumo alaus. Po to, iš darbo sugrįžo ir jo sutuoktinė D. K., kuri davė G. pinigų, kad šis nupirktų degtinės. G. parvežė iš parduotuvės 0,7 l talpos vieną butelį degtinės, kurią jie gėrė trise. Prisimena, kad lyg tai jis pirmas nuėjo miegoti. Kas po to galėjo vykti tarp jo ir D. K., pasakyti negali, nes buvo stipriai neblaivus. Jis mano, kad galėjo spirti ir ranka suduoti smūgį D. K. Jis yra ir anksčiau teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nes smurtavo prieš savo dukrą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis gulėjo ant lovos ir miegojo. Neprisimena, ką su juo kalbėjo policijos pareigūnai. Jis nematė, ar D. K. buvo sužalota. Labai gailisi dėl to, kad smurtavo prieš savo sutuoktinę. Pasižada atsiprašyti sutuoktinės ir daugiau prieš ją nesmurtauti. Tai buvo pirmas kartas, kai smurtavo prieš D. K. (b. l. 75 – 78).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu V. K. adresu (duomenys neskelbtini). Jie gyvena dviese, jų trys pilnamečiai vaikai gyvena atskirai. Jos sutuoktinis šiuo metu oficialiai niekur nedirba ir nėra registruotas (duomenys neskelbtini), kadangi jis dažnai vartoja alkoholį. Sutuoktinis dirba tik atsitiktinius darbus pas ūkininkus. Ji pati dirba (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Kai V. K. būna blaivus, jie sutaria gerai, tačiau, kai būna neblaivus, prasideda konfliktai. 2023 m. rugsėjo 26 d. po 17.00 val. ji sugrįžo iš darbo į namus. Savo kieme ji rado alų geriantį savo sutuoktinį V. K. ir kaimyną G. Ji davė pinigų ir G. parnešė vieną 0,7 litro talpos butelį degtinės, kurią jie trise ir išgėrė. Po to ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo ir V. K. Jai atsigulus ant lovos, V. K. pradėjo ją kolioti, prikaišioti kaimyną G. Tuomet, jai gulint ant lovos, V. K. spyrė vieną kartą į dešinę ausį. Tiksliai negali pasakyti, ar spyrė pėda, ar keliu, nes buvo tamsu ir to nematė. Po to jis sudavė vieną smūgį jai į kairę veido pusę – į kairį skruostą. Dėl suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, dešinė ausis pamėlynavo. Ji nevartojo vaistų nuo skausmo, nebuvo apžiūrėta medikų, nevyks ir pas teismo medicinos ekspertą. Šio įvykio metu jos sutuoktinis buvo stipriai neblaivus. Ji neprieštarauja, kad jos sutuoktinis sugrįžtų į namus. Tai buvo pirmas kartas, kai prieš ją smurtavo sutuoktinis (b. l. 27 – 30).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. ir vyriausiojo patrulio R. D. tarnybiniuose pranešimuose, kurių pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, nurodyta, jog 2023 m. rugsėjo 26 d. apie 21 val. 30 min. V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo sodybos kieme adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu vieną kartą spyrė į dešinę ausį ir vieną kartą ranka sudavė į kairį skruostą savo neblaiviai sutuoktinei D. K., kuriai nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Ant D. K. dešinės ausies fiksuotas nubrozdinimas ir patinimas. D. K. atsisakė greitosios medicinos pagalbos. V. K. buvo sulaikytas ir uždarytas į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę (b. l. 6 – 11, 19 – 22).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 26 d. nuo 22 val. 2 min. iki 22 val. 25 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kiemas. Apžiūros metu fiksuota girtavimo požymiai – ant žemės, prie fotelio stovinti tuščia stiklinė talpa nuo degtinės. Įvykio vietoje grumtynių ar muštynių požymių nepastebėta. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 12 – 18).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę D. K., kuriai jis spyrė vieną kartą į dešinę ausį ir ranka sudavė vieną kartą į kairį skruostą. Tokiu būdu V. K. mušdamas nukentėjusiajai D. K. sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo V. K. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo D. K. yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis V. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. V. K. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos dydžiu (b. l. 110 – 117, 118 – 122). Nukentėjusioji D. K. taip pat neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 123 – 126).

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis V. K. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis V. K. praeityje buvo teistas vieną kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas neteistu (b. l. 53 – 55; BK 97 straipsnio 6 dalis). V. K. praeityje buvo baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų (b. l. 56 – 58). Kaltinamasis yra nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių (b. l. 52, 59 – 60, 61). Kaltinamasis psichikos bei priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla (b. l. 64). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; b. l. 75 – 78). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; b. l. 6 – 11, 19 – 22).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis V. K. ne pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau ankstesnis jo teistumas jau yra išnykęs. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo V. K. asmenybę bei visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus visiškai įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu, o taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 48 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju įvertinus aplinkybes, kad kaltinamasis V. K. yra saistomas šeiminiais ryšiais, o nusikalstamą veiką jis padarė būdamas namuose, sprendžiama, jog šiuo atveju nėra tikslinga taikyti šiam kaltinamajam intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį V. K. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas – per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždraudimas – vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo V. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. K. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. 22 val. 30 min. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 10 val. 5 min. (b. l. 88 – 93, 96 – 101). Šis laikas įskaitomas į V. K. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102 – 109). Ši kardomoji priemonė V. K. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. K. į jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. 22 val. 30 min. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 10 val. 5 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam V. K. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam V. K. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.