- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- eI-3510-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01449-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos, Širvintų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Asociacija „Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas“, Širvintų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Širvintų rajono savivaldybės administracijos, ir Širvintų rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Asociacija „Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas“ ir Širvintų rajono savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui nuostolių skaičiavimo komisija, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017-04-07 raštą Nr. 40-240 „Dėl S. B. prašymo“ ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos, 2 536,91 Eur žalą.
Pareiškėja skunde paaiškino, kad 2015 m. jai priklausančiame 16,01 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo auginami grikiai. 2015-10-12 pastebėta, kad dalį šių pasėlių ploto suniokojo šernai. Kadangi daliai grikių pasėlių buvo akivaizdžiai pakenkta, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Administracijai 2015-10-12 įteikė pareiškimą atlyginti nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymą (toliau – ir Įstatymas) ir Aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkimams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas. Gavusi pareiškėjos pareiškimą, Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Širvintų rajono savivaldybės komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti komisija (toliau – ir Komisija) 2015-10-13 nuvyko į vietą ir surašė Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą (toliau – ir Apžiūros aktas), kuriame nurodė bendrą pasėlių plotą bei plotą, kuriame pasėliai yra pakenkti medžiojamųjų gyvūnų ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Komisija 2016-04-06 pagal Apžiūros akte nustatytus duomenis patvirtino Žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą (toliau – ir Aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjai priklausiančiame žemės sklype augusių grikių pasėliui buvo padaryta 2 536,91 Eur žala. Nesutikdamas su Aktu, trečiasis suinteresuotas asmuo jį apskundė teismui, kuris Aktą panaikino. Trečiasis suinteresuotas asmuo teismui buvo apskundęs Administracijos 2015-11-23 raštą, tačiau teismas 2017-01-10 sprendimu jo skundą atmetė. Įsiteisėjus teismo sprendimams tapo aišku, kad dėl tokių Administracijos veiksmų pareiškėjai neliko galimybės reikšti reikalavimų atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, nes pati Komisija, svarstydama trečiojo suinteresuoto asmens skundą, 2015-11-16 posėdyje nutarė, jog naujai apskaičiuoti padarytą žalą neįmanoma. Pagal nustatytą reglamentavimą, nesant įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka patvirtintos padarytos žalos dydžio, nėra galimybės reikalauti, kad ją atlygintų trečiasis suinteresuotas asmuo kaip medžioklės plotų naudotojas. Pareiškėja savo pareigą ginčo atveju įvykdė laiku ir tinkamai – pastebėjusi medžiojamųjų žvėrių pakenktus pasėlių plotus, iš karto kreipėsi į atsakovę.
Susidarius tokiai faktinei ir teisinei situacijai, pareiškėja 2017-02-27 kreipėsi į Administraciją su prašymu atlyginti patirtą žalą dėl medžiojamų gyvūnų padarytos žalos grikių pasėliams, tačiau Administracija ginčijamu raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, motyvuodama, kad Medžioklės įstatymo 18 str. nustato, jog laisvėje gyvenančių gyvūnų padarytą žalą žemės savininkams atlygina medžioklės plotų naudotojai. Dėl pareiškėjos 2017-02-27 rašte išdėstytų argumentų, kurie iš esmės buvo analogiški šio skundo argumentams, atsakovė savo atsakyme nieko nepasisakė, atsakymo nepagrindė objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pareiškėjos kreipimąsi išnagrinėjo formaliai, todėl, pareiškėjos nuomone, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. nuostatas. Nagrinėjamo ginčo atveju yra akivaizdu, kad Administracija pagal pareiškėjos pareiškimą, surašydama Apžiūros aktą bei Aktą, nesilaikė atsakingo valdymo (gero administravimo) principo. Europos Žmogaus Teisių teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims, bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į Administraciją, siekdama apginti įstatymo saugomas teises ir teisėtus interesus, bei buvo tikra, kad jos teisėti lūkesčiai gauti padarytos žalos atlyginimą bus realizuoti. Pažymėjo, jog pati Administracija pripažino, kad pareiškėjos kreipimasis buvo pagrįstas, savalaikis, paremtas atitinkamomis teisės normomis, tačiau dėl pirmiau nurodytų priežasčių tos pačios institucijos nesugebėjo tinkamai atlikti savo pareigą iki galo ir tinkamai, pagal įstatymų reikalavimus, atlikti būtinas procedūras bei įforminti tokiais atvejais būtiną individualų teisės aktą. Dabar susiklostė tokia situacija, kad iš naujo atlikti kokius nors veiksmus, kurių pasekmėje Administracija galėtų pašalinti dėl jos institucijų netinkamos veiklos kilusias neigiamas pasekmes, objektyviai jau nėra jokios galimybės. Todėl, esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, pareiškėjos patirtą ir Komisijos patvirtintą 2 536,91 Eur žalą turėtų atlyginti Lietuvos valstybė, atstovaujama Administracijos, kadangi būtent Administracijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Šalies argumentai
Atsakovė Administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos. Teigia, kad ginčijamas raštas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiškėjos atstovas 2015-10-12 kreipėsi į Administracijos Musninkų seniūniją, prašydamas atlyginti grikių lauke šernų padarytus nuostolius. Kitą dieną 2015-10-13 minėtame lauke buvo pradėti grikių kūlimo darbai. Komisija 2015-10-13 nuvyko į vietą ir dalyvaujant tiek Asociacijos „Širvintų rajono Musninkų medžiotojų klubas“ (toliau – ir Medžiotojų klubas) atstovui, tiek S. B. atstovui, apžiūrėjo žemės sklypą ir surašė Apžiūros aktą, kuriame konstatavo, kad iš 16,01 ha grikių lauko sunaikinta 5,6035 ha (35 proc.) pasėlio. Medžiotojų klubo atstovas nesutiko su žala, kurią anot pareiškėjos, padarė žvėrys, ir 2015-10-23 Administracijai pateikė skundą, prašydamas minėtą aktą pripažinti negaliojančiu, sudaryti naują komisiją, kuri nešališkai ir tiksliai išmatuotų pareiškėjos pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Komisija 2015-11-16 vietoje apžiūrėjo Medžiotojų klubo skunde nurodytą Sklypą ir surašė patikrinimo aktą. Apžiūrint minėtą žemės sklypą vietoje, nustatyta, kad apžiūros dienai visas sklypas buvo suartas, todėl naujai įvertinti medžiojamų gyvūnų padarytos žalos nebuvo jokios galimybės. Komisija 2015-11-16 suorganizavo pasitarimą tarp Medžiotojų klubo atstovų, pareiškėjos atstovo ir Komisijos atstovų, siekiant taikiai išspręsti kilusį ginčą ir priimti visoms šalims priimtiną sprendimą, tačiau to padaryti nepavyko. Pareiškėjos atstovai nedėjo jokių pastangų kilusį ginčą išspręsti taikiai, kai tuo tarpu Administracija nuolat ir sistemingai siekė sutaikyti abi šalis ir pasiekti visiems priimtiną susitarimą. Komisija 2016-04-06 priėmė Aktą, kuriuo konstatuota, kad buvo pakenkta 5,6 ha ploto grikių pasėlių ir padaryta 2 536,91 Eur nuostolių žemės sklypo savininkei – pareiškėjai. Teismas 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 panaikino Aktą. Kadangi Aktas panaikintas, nėra aišku, kokio dydžio žala turėtų būti atlygintina pareiškėjai S. B. ir, konkrečiu atveju, nėra jokios galimybės tiksliai apskaičiuoti patirtos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad negalima nustatyti žalos dydžio, mano, kad neegzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pati pareiškėja savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie to, kad nebūtų galima antrą kartą pakartotinai perskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, kadangi grikių pasėlius pradėjo kulti 2015-10-13, t. y. iš karto po to, kai Administracijai pranešė apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, o iki 2015-11-16 žemės sklypas, kuriame augo grikiai, jau buvo suartas, nors pareiškėjai S. B. buvo žinoma, jog Medžiotojų klubas nesutinka su padarytos žalos dydžiu.
Trečiasis suinteresuotas Medžiotojų klubas prašė klausimą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo spręsti teismo nuožiūra (b. l. 1–7).
Paaiškino, kad 2015-10-12 Medžiotojų klubo prezidentui telefonu paskambino Širvintų rajono Musninkų seniūnijos seniūnė B. J., kuri pranešė, jog į Širvintų rajono Musninkų seniūniją kreipėsi T. B. dėl jo žmonai priklausančiame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), grikių pasėlyje, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. 2015-10-13 14 val. į Sklypą atvyko: T. B., Komisijos nariai ir Medžiotojų klubo prezidentas. T. B. teigė, jog medžiojamieji gyvūnai sunaikino daugiau kaip pusę grikių pasėlio, esančio Sklype, tuo tarpu Medžiotojų klubo prezidentas su tokiu T. B. teiginiu nesutiko, pažymėdamas, kad dalis grikių pasėlio Sklype buvo išgulę dėl gamtinių veiksnių. Dalyviams nesutariant, medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą Sklype turėjo išmatuoti ir apskaičiuoti Komisija, tačiau Komisija jokių matavimo ar/ir skaičiavimo veiksmų Sklype neatliko, o truputį pavaikščioję po Sklypą vizualiai nustatę pareiškė, jog medžiojamieji gyvūnai sunaikino 35 procentus pasėlių (kas sudaro 5,6035 ha nuo bendro 16,01 ha ploto), ir tai užfiksavo Apžiūros akte. Šiame akte nebuvo nurodyta/neužfiksuota, kokiame plote nustatytas pažeidimas, nors tai yra esminė sąlyga siekiant tinkamai įvertinti padarytos žalos dydį. 2015-10-13 akte nurodyta, kad bendras grikių plotas yra 16,01 ha, tačiau grafa, kokiame plote nustatytas pažeidimas, nebuvo užpildyta. Medžiotojų klubo prezidentas 2015-10-13 akte raštiškai patvirtino, kad su pažeidimu nesutinka. Atkreipia dėmesį į tai, kad iki tol, kol į Sklypą neatvyko Komisija užfiksuoti galimai padarytos žalos, Sklypo savininkas (jo įgaliotas asmuo) nei žodžiu, nei raštu nesikreipė į Medžiotojų klubą ar į Musninkų seniūniją dėl Sklype besilankančių ir žalą darančių Medžiojamųjų gyvūnų, kad būtų kuo skubiau imtasi priemonių, t. y. medžioti tuo laikotarpiu leidžiamus Medžiojamuosius gyvūnus. Tai yra, Medžiotojų klubas apie aukščiau nurodytą situaciją sužinojo, tik kai Komisija 2015-10-13 akte užfiksavo galimus pažeidimus.
Šalies argumentai
Nesutikdami su Apžiūros aktu, dėl jo 2015-10-23 Savivaldybės administracijos direktoriui pateikė skundą. Administracija 2015-11-23 raštu Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojų klubo skundo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad nors 2015-10-13 akte nėra užpildyta, kokiame plote nustatytas pažeidimas, jis nėra esminis, „nes akte nurodytas sunaikintas pasėlių plotas – 5,605 ha, kas sudaro 35 proc. bendro pasėlių ploto“, be to Komisija „nuostolių dydį apskaičiavo apžiūros būdu ir matavimus atliekant žingsniais“. Administracijos 2015-11-23 rašte taip pat buvo nurodyta, kad Komisija naujai nustatyti pažeidimų plotą bei išsiaiškinti ar pažeidimą įtakojo Medžiojamieji gyvūnai, ar gamtos veiksniai, neturėjo galimybių, kadangi visas Sklypas pilnai suartas. Nesutikdama su minėtais raštais kreipėsi į teismą, prašydama juos panaikinti. Teismas administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 Aktą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad savo veikloje vadovaujasi Įstatymu, Metodika, kitais teisės aktais bei Komisijos darbo reglamentu. Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 nutarė panaikinti Aktą. Pareiškėja 2017-02-27 kreipėsi į Administraciją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos. Komisija 2017-02-27 įsakymu apsvarstė pareiškėjos pareiškimą ir 2017-03-17 posėdyje nutarė atidėti pareiškėjos prašymo nagrinėjimą bei kviesti pareiškėją į kitą Komisijos posėdį. Kadangi Aktas buvo surašytas 2017 m., priimti naują sprendimą, vadovaujantis galiojančiais įstatymais, nebuvo galimybių, todėl Komisija 2017-03-31 posėdyje naujo sprendimo nepriėmė. Kadangi Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 nenurodė įpareigojimo Komisijai perskaičiuoti Akte įvardintos žalos, susiklostė situacija, jog iš naujo priimti sprendimą nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Dalis bylos nutrauktina, kitoje dalyje pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 (proceso Nr. 3-613-01632-2016-4) išnagrinėjo administracinę bylą pagal Medžiotojų klubo skundą Administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. B., dėl Akto panaikinimo. Šioje byloje teismas nustatęs, kad Akte nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu S. B. apskaičiuota padaryta žala, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nenurodė Akto apskundimo tvarkos, 2016-12-15 sprendimu Medžiotojų klubo skundą tenkino ir panaikino Aktą. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjo 2017-01-17.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-219-142/2017 (proceso Nr. 3-61-3-00157-2016-5) išnagrinėjo administracinę bylą pagal Medžiotojų klubo skundą atsakovei Administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo S. B., dėl Administracijos 2015-11-23 rašto panaikinimo. Teismas 2017-01-10 sprendimu Medžiotojų klubo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjo 2017-02-11.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos tiek teisinė, tiek faktinė situacija atitinka ABTĮ 57 str. 2 d. sąlygas, kas lemia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 ir 2017-01-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-219-142/2017 nustatyti faktai iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant šią bylą.
Pažymėtina, kad šiose bylose buvo nustatyta, jog S. B. vardu 2015-10-12 įgaliotas asmuo pateikė Administracijai prašymą atlyginti nuostolius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams. Kitą dieną po pareiškimo gavimo, t. y. 2015-10-13, Komisija, dalyvaujant Medžiotojų klubo atstovui ir T. B., apžiūrėjo žemės sklypą ir priėmė Apžiūros aktą. Medžiotojų klubo atstovas, nesutikdamas su Apžiūros aktu, Administracijai 2015-10-23 pateikė skundą. Naujai sudaryta komisija, Medžiotojų klubo skundui nagrinėti, 2015-11-16 apžiūrėjo S. B. lauką vietoje ir nustatė, kad laukas yra suartas, o naujai apskaičiuoti nuostolių dydį nėra jokios galimybės. Administracija 2015-11-23 raštu Nr. 40-686 „Dėl Musninkų medžiotojo skundo“ Medžiotojų klubui paaiškino, kad Apžiūros akte yra neesminių pažeidimų, tačiau tai nesudaro prielaidos teigti, jog skundžiamas aktas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatytas pažeidžiant Metodikos reikalavimus. Komisijos pirmininkė 2016-04-06 parengė Aktą, kuriame nurodė, jog S. B. priklausančiame sklype augusių grikių pasėliui padaryta žala įvertinta 2 536,91 Eur. Minėta, kad teismas 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2017 Aktą panaikino, o 2017-01-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-219-142/2017 Medžiotojų klubo skundą dėl Administracijos 2015-11-23 rašto panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja 2017-02-27 raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. 9-131 sudaryta Komisija 2017-03-17 įvykusio posėdžio metu apsvarstė pareiškėjos 2017-02-27 prašymą ir nusprendė atidėti jo nagrinėjimą, kadangi tikslinga į kitą Komisijos posėdį kviesti pareiškėją. Komisijos 2017-03-31 posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėja, pakartotinai svarstytas pareiškėjos 2017-02-27 prašymas ir nutarta parengti pareiškėjai atsakymą į pareiškėjos 2017-02-27 prašymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Administracija ginčijamu 2017-04-07 raštu Nr. 40-240 „Dėl S. B. pareiškimo“ nutarė pareiškėjos reikalavimą priteisti iš Administracijos 2 536,9 Eur pripažinti kaip nepagrįstą. Byloje duomenų, kad Komisija būtų priėmusi naują žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą, arba būtų išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-02-27 raštą ir priėmusi atitinkamą sprendimą, nėra.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Administracijos 2017-04-07 rašto Nr. 40-240 „Dėl S. B. prašymo“ ir 2 536,91 žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl Administracijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo
ABTĮ 3 str. 1 d. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal VAĮ 2 str. 1 d., viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Minėto straipsnio 9 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o 11 d. įtvirtinta, kad administracinis sprendimas yra administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. VAĮ 8 str., nustatančio individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus ir pranešimą apie individualaus administracinio akto priėmimą, 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Pagal ABTĮ 5 str., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 17 str. 1 d. 2 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių veiksmų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 23 str. 1 d. taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismas priskirta nagrinėti administracines bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat dėl veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ir įstatymų saugomų interesų, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia savivaldybių administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 23 str. 1 d. reikalavimus.
Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010). Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (LVAT 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-495/2012).
Nustatyta, kad pareiškėja 2017-02-27 kreipėsi į Administraciją dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Nors iš Administracijos 2017-04-07 rašto turinio matyti, kad Administracija atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, kadangi juo nėra sukuriamos ar atimamos jokios pareiškėjos teisės ar pareigos. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai nenustato privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, siekiant turtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 str. Tai reiškia, jog asmuo gali tiesiogiai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Kadangi ginčijamas Administracijos raštas pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 str. 1 d., sprendžia, kad administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Administracijos raštą nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių ginčų kompetencijai. Teismui nutraukus administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Administracijos raštą, pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, susiję su Administracijos rašto neatitikimu VAĮ atžvilgiu, laikytini teisiškai nereikšmingi.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja skundu prašo priteisti turtinę žalą CK 6.271 str. pagrindu, teismas šiame sprendime pasisakys ir dėl šio reikalavimo.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo žemės sklypuose, kuriuose nėra uždrausta medžioti, atvejus ir tvarką, taip pat atsakingų subjektų ratą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo ketvirtasis skirsnis. Įstatymo 18 str. 1–2 d. nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų CK 6.253 str. nurodytų veiksmų. Laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Šiame įstatyme nustatytus su žalos atlyginimu susijusius klausimus detalizuoja Metodika, kurios 2 p., be kita ko, nustatyta, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams, vadovaujantis šia metodika, vertinama ir apskaičiuojama Įstatymo 18 str. numatytais atvejais ir nustatytais terminais. Vertinant medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos dydį vietoje, surašomas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio administracines bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal Įstatymo 18 str., Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos paskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (LVAT 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1126/2014; LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-1126/2014). Būtent toks Komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui (LVAT 2011-09-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-2493/2011). LVAT 2014-10-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-438-1126-14 pažymėjo, jog apžiūros aktas yra faktinių aplinkybių vertinimo aktas ir negali būti traktuojamas kaip galutinis nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas <...>, tai yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2010-12-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).
LVAT 2012-11-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-2536-12 taip pat yra konstatavęs, kad Komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti veikla yra reglamentuota įstatymų ir kitų teisės aktų, skirtų įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus. Tai reiškia, kad Komisija yra viešojo administravimo subjektas (savivaldybės institucija), atliekantis viešąjį administravimą (VAĮ 2 str. 1 ir 4 d.), kuris, be kita ko, savo veikloje turi vadovautis VAĮ nuostatomis. Atitinkamai, VAĮ 19 str. 1 d. nurodoma, kad administracinė procedūra yra pagal VAĮ viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.
Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, darytina išvada, kad tik Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, apskaičiuodamas laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, atlieka administracinę procedūrą, kuri pabaigiama priimant sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijoms tokia kompetencija nėra suteikta, kadangi savivaldybės administracijos direktorius yra kompetentingas viešojo administravimo subjektas sudaryti komisiją medžiojamųjų gyvūnų padarytiems nuostoliams apskaičiuoti (LVAT 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2536-12).
Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 panaikino Aktą. Teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjo 2017-01-17. Minėta, jog pareiškėja 2017-02-27 raštu kreipėsi į Administraciją, prašydama atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Administracijos direktoriaus 2017-02-27 įsakymu Nr. 9-131 sudaryta Komisija 2017-03-17 įvykusio posėdžio metu apsvarstė pareiškėjos 2017-02-27 prašymą ir nusprendė atidėti prašymo nagrinėjimą, iškviečiant pareiškėją į kitą posėdį. Komisijos 2017-03-31 posėdyje, kuriame, be kita ko, dalyvavo pareiškėja, pakartotinai svarstytas pareiškėjos 2017-02-27 prašymas. Kaip matyti iš Komisijos 2017-03-31 protokolo Nr. 3 turinio, Komisijos primininkas pasisakė, kad teismas 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 panaikino Aktą, tačiau kitų įpareigojimų nenurodė. Atsižvelgiant į tai, Komisija nutarė parengti pareiškėjai atsakymą į jos 2017-02-27 pareiškimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Byloje duomenų, kad Komisija būtų priėmusi naują žemės naudotojo sklypui medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos įvertinimo aktą, remiantis Apžiūros aktu, arba būtų išnagrinėjusi pareiškėjos 2017-02-27 prašymą ir dėl to priėmusi atitinkamą sprendimą, nėra.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Akto panaikinimas savaime suponuoja Komisijai pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą, kuriuo būtų pakartotinai išnagrinėti asmenų prašymai dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, todėl papildomų teismo patvarkymų Komisijai davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (LVAT 2015-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1196-502/2015). Tai reiškia, jog Vilniaus apygardos teismui 2016-12-15 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7030-281/2016 nusprendus panaikinti Aktą pareiškėjos inicijuota administracinė procedūra liko nebaigta. Vadinasi, Komisija, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016-12-15 sprendimui, privalėjo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos vardu (įgalioto asmens) 2015-10-12 Administracijai pateiktą prašymą atlyginti nuostolius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams (administracinės bylos Nr. I-7030-281/2016 b. l. 65) ir užbaigti administracinę procedūrą priimant VAĮ, Įstatymo ir Metodikos reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo.
Dėl pareiškėjos reikalaujamos priteisti žalos pažymėtina, kad pagal VAĮ 42 str., viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Pagal LVAT praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių prašomos priteisti turtinės žalos dydį, kadangi Aktas, kuriuo pareiškėja grindžia prašomos priteisti turtinės žalos dydį, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikintas. Kaip minėta, tik Komisijai yra suteikiama kompetencija apskaičiuoti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ir priimti sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo. Nagrinėjamoje byloje nesant užbaigtai administracinei procedūrai pagal pareiškėjos vardu (įgalioto asmens) 2015-10-12 Administracijai pateiktą prašymą atlyginti nuostolius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams (administracinės bylos Nr. I-7030-281/2016 b. l. 65), nėra nustatyta pareiškėjos patirta žala. Byloje nenustačius vienos iš būtinosios sąlygos žalai atlyginti – turtinės žalos dydžio, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Administracijos, 2 536,91 Eur žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis ABTĮ 12 str., teisėjų kolegija pareiškėjai išaiškina, kad Komisijai pakartotinai priėmus sprendimą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos ir nuostolių nustatymo pagal pareiškėjos vardu (įgalioto asmens) 2015-10-12 Administracijai pateiktą prašymą atlyginti nuostolius dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams, ir pareiškėjai su šiuo Komisijos sprendimu nesutinkant, ji įstatymų nustatyta tvarka galės šį Komisijos sprendimą apskųsti teismui. Tuo atveju, jeigu Komisija neatsižvelgs į šiame teismo sprendime pateiktus išaiškinimus ir neužbaigs administracinės procedūros, pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą dėl Komisijos vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir prašyti teismo įpareigoti Komisiją užbaigti administracinę procedūrą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos S. B. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2017-04-07 raštą Nr. 40-240 „Dėl S. B. pareiškimo“ nutraukti.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.