- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-1923-1089/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20934-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- N. I.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko
- Advokatai
- Elmyra Mickienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. I. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonės Turto banko, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Dionizas Adomavičius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė N. I., patikslinusi savo reikalavimus, prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad faktiniu valdymu priėmė brolio I. V. palikimą (17/100 dalis pastato ir 117/880 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti negaliojančiais notaro Dionizo Adomavičiaus 2021 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. išduotus palikimo perėjimo valstybei liudijimus. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais argumentais:
1.1. Ieškovė ir jos brolis I. V. lygiomis dalimis paveldėjo jų mamai priklausiusį turtą: 270/440 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir 34/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė yra vienintelė gyva I. V. įpėdinė. I. V. palikimą ieškovė priėmė, pradėjusi faktiškai valdyti brolio turtą ir turtines teises. Iki I. V. mirties nei ieškovei, nei velioniui nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl jų mamos palikimo.
1.2. Nekilnojamojo turto registre nurodytos žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini), dalys buvo registruotos kaip ieškovės mamos nuosavybė. Tačiau nebuvo registruoti duomenys apie turto teisinį režimą. Kad iki galo išspręstų palikimo priėmimo klausimą, ieškovė surinko įrodymus, kad turtas ieškovės mamai priklausė asmeninės nuosavybės teise ir tokį faktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Tik atlikus nurodytus veiksmus, 2024 m. balandžio 29 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei, o 2024 m. gegužės 13 d. – I. V.. Namas (duomenys neskelbtini), yra be langų, jame nėra elektros, todėl priežiūros ar išlaikymo nereikalauja.
1.3. Ieškovė ketino kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog ji priėmė brolio palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Tuomet paaiškėjo, kad į notarą dėl I. V. palikimo priėmimo 2021 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi atsakovė Lietuvos Respublika. Notaras Dionizas Adomavičius išdavė Lietuvos Respublikai keli paveldėjimo teisės liudijimus. Tokie veiksmai negalėjo būti atlikti, nes I. V. palikimą faktiniu valdymu buvo priėmusi ieškovė.
Atsiliepimas
2. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.
3. Atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė VMI atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neprieštarautų, jog ieškinys būtų patenkintas, jeigu ieškovė apmokėtų VMI patirtas 136,05 Eur išlaidas, susijusias su I. V. palikimo priėmimu, padengtų 3 028,48 E. I. V. skolą Lietuvos Respublikai ir atsisakytų teisės į 570,52 Eur VMI paveldėtas I. V. lėšas. Savo poziciją VMI grindžia tokiais esminiais argumentais:
3.1. VMI 2021 m. gegužės 12 d. gavo antstolio Dainiaus Šidlausko pranešimą, kad skolininkas I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Skolininko atžvilgiu buvo užvesta šešiolika vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo valstybei. VMI, įvertinusi, kad niekas nepriėmė I. V. palikimo, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, atliko veiksmus dėl I. V. nuosavybės teise valdyto turto paveldėjimo valstybės vardu.
3.2. Jeigu teismas įsitikintų, kad ieškovė priėmė I. V. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, VMI neprieštaraus, kad būtų patenkintas ieškovės prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notaras Dionizas Adomavičius atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Medicininis mirties liudijimas įrodo, kad I. V. mirė (duomenys neskelbtini). Nėra ginčo, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo nė vienas įpėdinis pareiškimo dėl I. V. palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui nepadavė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalys). Remiantis VMI nurodytomis aplinkybės nustatyta, kad VMI kaip Lietuvos Respublikos atstovė, vadovaudamasi CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kreipėsi į Vilniaus miesto 9–ąjį notarų biurą, kad priimtų I. V. palikimą. Notaras Dionizas Adomavičius VMI išdavė tris I. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimus: 2021 m. rugsėjo 9 d. dėl piniginių lėšų, esančių AB „Swedbank“ ir AB SEB banko sąskaitose; 2021 m. lapkričio 16 d. dėl piniginių lėšų, esančių UAB Revolut Payments sąskaitoje; 2024 m. rugsėjo 10 d. dėl 17/100 dalių namo ir 117/880 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini).
6. Ieškovė N. I. įrodinėja, kad atsakovė Lietuvos Respublika negalėjo priimti I. V. palikimo, nes palikimą buvo priėmė ieškovė, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Ar ieškovė priėmė I. V. palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, yra esminis bylos teisminio nagrinėjimo klausimas. Nuo atsakymo į šį klausimą priklauso reikalavimo dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų panaikinimo pagrįstumas. Prieš pereinant prie su ginčo klausimu susijusių įrodymų aptarimo, pažymėtina, kad I. V. gimimo liudijimas ir Ž. K. testamentas patvirtina, jog ieškovė yra I. V. sesuo. Taigi ieškovė kaip I. V. ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą galėjo priimti brolio palikimą faktiniu valdymu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18 ir 19 punktai).
8. Testamentų registro išraše fiksuota, kad ieškovė ir I. V. priėmė jų motinos Ž. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Tokiu būdu ieškovė ir I. V. lygiomis dalimis paveldėjo Ž. K. asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 34/100 dalis gyvenamojo namo ir 117/440 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei buvo išduotas 2024 m. balandžio 29 d., o I. V. vardu – 2024 m. gegužės 13 d.
9. Iš ieškinyje išdėstytų paaiškinimų aišku, kad paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas užtruko dėl to, jog nebuvo aišku, ar nurodytas turtas Ž. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise, ar ne. Ieškovės 2024 m. vasario 2 d. prašymas VĮ Registrų centrui patvirtina nurodytus teiginius. Kartu su ieškiniu pateiktas Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2024 m. sausio 24 d. raštas įrodo, kad ieškovei buvo pateiktas Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta Ž. K. ir R. T. K. santuoka ir nustatyta, kad 34/100 dalys gyvenamojo namo ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka asmenine Ž. K. nuosavybe. Būtent paminėtu teismo sprendimu ieškovė grindė prašymą, paduotą VĮ Registrų centrui, kad Nekilnojamojo turto registre būtų išviešinta, jog ginčo turtas Ž. K. mirties metu priklausė asmeninės nuosavybės teise.
10. Prie ieškinio pridėti namo (duomenys neskelbtini), dokumentai (darbo projektas, techninės sąlygos, planai ir kt.) įrodo, kad ieškovė savo žinioje turi su namo statyba susijusią medžiagą. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje ieškovės atstovės išsakytų paaiškinimų galima pagrįstai spręsti, kad ieškovė po I. V. mirties kaip savininkė rūpinosi tiek savo, tiek I. V. priklausiusia namo ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Tokį vertinimą suponuoja dvi faktų grupės: 1) ieškovė atliko veiksmus, kurie buvo būtini, kad būtų viešame registre įregistruota ne tik jos, bet ir velionio I. V. nuosavybės teisė į 17/100 dalis namo ir 117/880 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2) ieškovė disponuoja namo (duomenys neskelbtini), dokumentais, kurie įprastai būna pas savininką. Nurodytų faktų kontekste svarbu, kad kiti proceso dalyviai neneigia ieškovės teiginių, jog ji po brolio mirties pradėjo kaip savą valdyti broliui priklausiusią nekilnojamojo turto dalį ir kad namas dėl būklės nereikalauja ypatingos priežiūros.
11. Nenustatyta, kad egzistuotų aplinkybės, dėl kurių reikėtų laikyti, kad I. V. palikimą sudarantį turtą ieškovė pradėjo valdyti kaip savo ne per tris mėnesius nuo brolio mirties, o vėliau (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Išdėstyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė N. I. palikėjo I. V. palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pridurtina, kad nurodyto fakto konstatavimą, be kita ko, lemia ir šalutiniai ieškovės nurodyti duomenys. Ieškinio priedai įrodo, kad ieškovė savo žinioje turi I. V. asmeninius dokumentus. Šis faktas papildomai patvirtina, kad ieškovė po brolio mirties pradėjo valdyti jo daiktus.
12. Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Taigi ieškovė yra priėmusi visą I. V. palikimą, įskaitant I. V. priklausiusias pinigines lėšas. Ieškovė faktiniu valdymu I. V. palikimą priėmė iki tol, kol VMI kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Vadinasi, valstybei I. V. palikimas negalėjo pereiti. Nustačius ieškovės prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, notaro išduoti 2021 m. rugsėjo 9 d., 2021 m. lapkričio 16 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimai nepriklausomai nuo to, ar notaro veiksmai formaliai buvo tinkami, privalo būti panaikinti, nes kitaip būtų paneigtas nustatytas faktas ir ieškinio tikslas.
13. VMI argumentai, kad turėjo išlaidų, susijusių su I. V. palikimo priėmimu, taip pat kad I. V. mirties metu turėjo neįvykdytų prievolių valstybei, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, yra teisiškai nereikšmingi. VMI nurodytos aplinkybės neturi jokio ryšio su tuo, ar ieškovė priėmė I. V. palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti. VMI turi teisę reikalauti, kad ieškovė, jeigu yra tam būtinosios teisės aktuose nustatytos sąlygos, kaip I. V. įpėdinė padengtų VMI išlaidas ir (ar) I. V. skolą valstybei (CK 5.52 straipsnis). Tačiau šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalyku.
14. Ieškovė neprašo, kad būtų atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra Lietuvos Respublika, neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 ir 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė N. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priėmė I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti turtą.
Pripažinti negaliojančiais notaro Dionizo Adomavičiaus 2021 m. rugsėjo 9 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2021 m. lapkričio 16 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2024 m. rugsėjo 10 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad būtų formalizuota paveldėjimo teisė.
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą išsiųsti VĮ Registrų centrui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.