Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbanti, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. 1 d., 181³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2014-07-20 apie 17.18 val., bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė muštynes, o būtent trenkė su puodu vaiko motinai M. R., tempė ją už plaukų, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 str. 1 d. 1, 5 p. nuostatas, t. y. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d. ir 174 str. 1 d.

A. T. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną ji darė valgyti, ruošė makaronus. Ji su vaiku išėjo praplauti makaronų į virtuvę. Kitas berniukas pasakė, kad E. jį sumušė. Ji pasakiau, kam šis meluoja, nes E. buvo su ja namuose. Tas vaikas jai atsakė necenzūriniais žodžiais. Ji negalvodama pasibeldė į butą ir pradariusi duris pasakė, kad vaikas negražiai kalba. M. ir A. įspraudė ją į kampą ir pradėjo daužyti. Gali būti, kad puodu ji trenkė, kai ją įspraudė į kampą ir pradėjo trankyti, tampyti už plaukų. Necenzūrinių žodžių ji nesakė. Necenzūriniais žodžiais keikėsi Andrejus ir Marina, kurie yra labai dažnai geriantys žmonės. Ji nenorėjo su šiais prasidėti, todėl nekvietė policijos ir nesikreipė, kad sužalojimai būtų nustatyti.

Teisme apklausta nukentėjusioji M. R. parodė, kad atvažiavo pas brolį su savo vaiku, kuriam leido žaisti koridoriuje. Jos vaikas pradėjo verkti ir pasakė, kad A. vaikas jį muša. Ji sakė šiam nebendrauti ir ateiti į kambarį, tačiau vaikas liko. Pamatęs A. jos vaikas norėjo pasakyti šiai, kad jį muša. A. pradėjo keiktis, atbėgo į jos brolio butą, pradėjo šaukti, ją keikti. Ji paprašė A. išeiti. A. su puodo rankena trenkė jai per galvą, po to tempė jai už plaukų. Brolis liepė A. ją paleisti, šaukė. Pairodė kaimynai, todėl A. pabėgo. Brolis iškvietė policiją. Konflikto kambaryje jos vaikas nematė, tik vėliau išgirdęs išsigando.

Teisme apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad pas jį atvažiavo sesuo su vaiku. Jis padarė kavos, sesers vaikas buvo bendrame koridoriuje. Po to atbėgęs vaikas pasakė, kad bara. Sesuo sakė vaikui neiti, tačiau šis vis tiek nuėjo į koridorių. Tuo metu jam paskambino kita sesuo ir jis šnekėjo telefonu. Į kambarį įbėgo A., kuri šaukė. Prasidėjo muštynės. Jis baigęs pokalbį apie 10 kartų prašė A. išeiti. A. jo kambaryje išpylė makaronus, padarė guzą sesers kaktoje, sesę tempė už plaukų. Kai jis paskambino policijai, A. išėjo. Kai įvyko konfliktas, sesrs vaikas atbėgo iš koridoriaus į kambarį.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, teismas nustatė, kad A. T. viešoje vietoje išsakė necenzūrinius žodžius ir pažeidė M. R. vaiko teises. A. T. savo kaltės nepripažino, tačiau jos kaltę įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurį atitinka teisme apklaustų nuketėjusiosios ir liudytojo parodymai apie A. T. išsakytus necenzūrinius žodžius ir elgesį, vaiko reakciją dėl kilusio konflikto. Netikėti M. R. ir A. R. parodymais teismas neturi pagrindo, parodymai teismui duoti įspėju asmenis dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šiuos parodymus atitinka rašytinė bylos medžiaga.

Savo neteisėtais veiksmais A. T. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir 174 str. 1 d. ir 181³ str. 1 d., nes viešoje vietoje keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius, elgėsi chuliganiškai, tuo pažeidė viešąją tvarką ir rimtį, pažeidė vaiko teises į saugią aplinką ir sveiką ugdymą, numatytas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.

Teismas šalina iš kaltinimo tai, kad konfliktą A. T. sukėlė mažamečio D. D. akivaizdoje, nes tiek nukentėjusiosios M. R., tiek liudytojo A. R. parodymais nustatyta, kad konflikto metu vaiko kambaryje nebuvo, šis išgirdęs konflikto garsus atėjo į kambarį, dėl ko liko labai išgąsdintas.

A. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas A. T. nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjos asmenybę – bausta administracine tvarka, įvykio metu turėjo galiojančių nuobaudų, yra dirbanti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjai už teisės pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos – piniginės baudos, artimos jų vidurkiui.

Byla baigta teisme nagrinėti pažeidėjai nedalyvaujant, nes A. T. į teismo posėdžius neatvyko dėl darbo pobūdžio, kas nėra jos nedalyvavimą pateisinanti priežastis, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str.

nutarė:

A. T. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. 1 d., skirti 180 (vieno šimto aštuoniasdešimties) litų baudą.

A. T. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ str. 1 d., skirti 50 (penkiasdešimties) litų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir A. T. skirti galutinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.