- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-08
- Bylos Nr.
- 2-43-723/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01939-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- P. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui P. S. (P. S.), institucijai, teikiančiai išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė ieškinį (patikslintą), kuriuo prašo nutraukti santuoką tarp ieškovės I. S. ir atsakovo P. S. dėl sutuoktinio P. S. kaltės; priteisti iš P. S. vaikų - G. S. ir A. S. išlaikymui po 400 litų, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2009-02-01 iki vaikų pilnametystės, sumokant lėšas išlaikymui iki einamojo mėnesio 20 dienos, bei paskiriant I. S. tvarkyti šias lėšas uzufrukto teise; nustatyti nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove I. S. jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); palikti ieškovei pavardę „S.“; padalinti sutuoktinių turtą įgytą santuokoje bei išspręsti klausimą dėl solidariosios prievolės grąžinti kreditą bankui, sekančiai:
- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: automobilį (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data: 2008-10-30), kuriuo šiuo metu naudojasi ieškovė, ir individualią įmonę (duomenys neskelbtini), kurios savininkė ji yra;
- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini) (gamybos data: 1997-07-29), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data: 2008-12-29), kuriuo naudojasi atsakovas;
- įsipareigojimus pagal 2008-10-29 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)palikti solidariosiomis (1/2) šalių prievolėmis iki jų visiško įvykdymo, t.y. kredito grąžinimo bankui;
Taip pat prašo nustatyti bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti ir matytis su vaikais kas antrą sekmadienį, t.y. du kartus į mėnesį; jeigu atsakovas norės išsivežti vaikus atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui ar nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę ir gauti jos raštišką sutikimą; ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir neriboti jo dalyvavimo jų auklėjime, numatyta tvarka. Prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos ir visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje; santuokoje gimė duktė G. S. gim. (duomenys neskelbtini) (a.k (duomenys neskelbtini) ir duktė A. S. gim. (duomenys neskelbtini) (a.k (duomenys neskelbtini) gyvenant santuokoje tarpusavio nesutarimų dėl bendro gyvenimo metu kylančių problemų ir jų sprendimo būdų, bendro ūkio vedimo, nebuvo iki kol atsakovas vykdė, savo kaip sutuoktinio pareigas.Nuo 2009 metų vasario mėnesio atsakovas prie šeimos gerbūvio finansiškai visiškai neprisideda, todėl šeimos, vaikų išlaikymu rūpinasi išimtinai viena ieškovė padedant jos broliui ir tėvams. Dėl sutuoktinio kaltės, ilgalaikio nesirūpinimo šeima atsirado įtampa santykiuose, o jo neištikimybė ir 2009-11-03 išėjimas iš namų, nusprendus gyventi su kita moterimi, buvo esminis momentas, nulėmęs ieškovės apsisprendimą skirtis. Pažymėjo, jog atsakovas nuolat daro psichologinį spaudimą ieškovei ir savo nepilnamečiams vaikams (siunčia SMS žinutes su grasinimais), daro žalą bendrosios nuosavybės teise valdomam turtui (automobiliui (duomenys neskelbtini)), gąsdino, jog perleis tretiesiems asmenims šį turtą (pirktą už iš banko bendrai paimto kredito pinigus) ir gautus pinigus už automobilį atsakovas pasisavins.Ne kartą minėjo, jog tikslingai sukomplikuos savo finansinę padėtį (specialiai nevykdys įpareigojimų prieš kreditorius, taps nemokus, galimai bedarbis, oficialiai negaunantis jokių pajamų), skyrybų atveju jokių alimentų vaikams nemokės, be to, akcentavo, jog visus bendrus finansinius įpareigojimus privalės padengti viena ieškovė, o jis išvengs turtinės prievolės. 2010 m. kovo mėn. pradžioje atsakovas kėsinosi atimti iš ieškovės automobilio raktus, o nepavykus realizuoti sumanymo užvaldyti automobilį, kitą dieną jis nuėmė automobilio valstybinius numerius bei sugadino durų spynelę, taip apribodamas ieškovės galimybes naudotis automobiliu šeimos interesais: nuvežti vaikus į ugdymo įstaigas bei nuvykti į darbą. 2010-04-26 atsakovas, panaudodamas fizinę jėgą prieš ieškovę, savavališkai užvaldė bendrosios nuosavybes teise valdomą automobilį (duomenys neskelbtini)..2010-06-16 atsakovas savavališkai nuėmė automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinį numerį bei išleido orą iš automobilio padangų, taip pakartotinai apribodamas ieškovės galimybes naudotis automobiliu šeimos interesais. Pabrėžė, kad atsakovas naudoja psichologinį smurtą prieš ieškovę, gąsdina ją ir vaikus, daugiau kaip vienerius metus nesirūpina savo šeima, nedėjo jokių pastangų, norėdamas išsaugoti šeimą, ir manyti, kad ateityje atsakovo veiksmai galėtų pasikeisti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas: lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bet materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, dėl ko sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas, prašo nustatyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, jog santuokos metu ieškovės su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgytas automobilis: (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra apie 20000,00 Lt; automobilis (duomenys neskelbtini)110, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė šiuo metu yra apie 15000,00 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto registro duomenis I. S. (a.k(duomenys neskelbtini) vardu yra registruotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), tačiau šie du automobiliai atsakovo buvo parduoti tretiesiems asmenims prieš keletą metų. Taipogi santuokos metu ieškovės vardu 2007-09-28 buvo įregistruota individuali įmonė (duomenys neskelbtini), tačiau dėl ilgalaikio nuostolingo įmonės darbo šiuo metu jos veikla yra sustabdyta. Nekilnojamasis turtas, priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, santuokos metu įgytas nebuvo. Daugiau santuokos metu dalintino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įgyta nebuvo.
Teigia, kad atsakovo pareiga išlaikyti vaikus atsirado nuo 2009-02-01, kai jis nustojo rūpintis vaikais, neteikia materialinės paramos, todėl nuo to momento prašo priteisti išlaikymą, nustatyti, jog išlaikymas turi būti mokamas iki einamojo mėnesio 20 dienos. Nurodė, kad ieškovė kiekvieną mėnesį būtiniesiems nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti išleidžia: maistui - 1000 Lt; drabužiams - 300 Lt; avalynei - 200; vaistams - 100; higienos prekėms - 70 Lt, gyvenamajai vietai (būstui) - 540 Lt; ugdymui: darželis - 130 Lt; šokių būreliui - 50 Lt. Viso: 2390 Lt. Pažymėjo, jog ieškovės finansinė padėtis yra sunki, šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro tik 400 Lt; išlaidas vaikų išlaikymui, kreditoriniams įsipareigojimams, šeimos poreikiams ir kt. ieškovė dengia iš 2009-02-10 gautos paskolos lėšų bei savo tėvų ir brolio gaunamos finansinės paramos.
Atsižvelgdama į konkrečius ir normalius mergaičių poreikius, mano, jog vidutiniškai jų išlaikymui j per mėnesį turi būti skirtina ne mažiau net 1600 Lt, todėl atsakovas turėtų mokėti 800 Lt kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukroms nuo 2009-02-01 iki ieškinio pareiškimo teisme dienos, po 400 Lt per mėnesį, iš viso - 13600,00 Lt.
Kadangi tarp ieškovės ir atsakovo šiai dienai ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra bei tai, jog vaikai iki šiol gyveno kartu su motina, yra jos auklėjami ir moraliai palaikomi, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove dabartinės jų gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) Pabrėžė, jog vaikų gyvenimo stabilumas yra svarbiausia aplinkybė, nustatant vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina.
Ieškovė sutinka, jog atsakovas bendrautų ir matytųsi su vaikais kas antrą sekmadienį, t.y. du kartus į mėnesį. Jeigu atsakovas norėtų išsivežti vaikus atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę ir gauti jos raštišką sutikimą. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir neriboti jo dalyvavimo jų auklėjime, numatyta tvarka.
Taip pat nurodė, kad pagal AB DnB NORD banko (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas (kaip sutuoktiniai) turi paėmę 30000 Lt kreditą, už kurio grąžinimą atsako solidariai. Atkreipė dėmesį, jog minėto kredito dalis (21000,00 Lt) buvo panaudota automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui, kita dalis pinigų buvo perduota atsakovui ir apie jų panaudojimą ieškovė nebuvo informuota. Apie asmeninius atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma.
Pažymėjo, jog ieškovė atsakovui duodavo pinigų mėnesinėms banko įmokoms pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nuo 2009 m. lapkričio mėnesio nebemokėjo jokių įmokų bankui, specialiai blogino savo finansinę padėtį, minėjo, jog visus finansinius įsipareigojimus bankui, dėl jo nemokumo, privalės padengti ieškovė ir tokiu būdu (finansiškai) jis jai kerštaus ir komplikuos gyvenimą. Apie susidariusį įsiskolinimą sužinojusi ieškovė, padengė dalį uždelstų mokėti įmokų (pervesdama pinigines lėšas į atsakovo banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) nuo kurios bankas debetu nuskaičiuoja įmokas pagal Kredito sutartį. Nurodė, kad šiuo metu dėl sunkios materialinės ieškovės padėties du mėnesius įmokos už kreditą bankui nėra sumokėtos.Pabrėžė, kad už santuokos metu prisiimtus įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atsako abu sutuoktiniai solidariai, todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas pripažintini solidariosios prievolės minėtam kreditoriui subjektais ir šie įsipareigojimai turi būti paliktini solidariosiomis (1/2) šalių prievolėmis iki jų visiško įvykdymo, t.y. kredito grąžinimo bankui.
Po santuokos nutraukimo ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę - „S.“, ieškovė išlaikymo nutraukus santuoką iš sutuoktinio nereikalauja.
Teigia, jog ieškovė patyrė neturtinę žalą, kurią įvardija kaip dvasinius išgyvenimus dėl patirto nuolatinio streso, grasinimų, emocinio skausmo dėl amoralių atsakovo veiksmų, kuriais pasireiškia jo, kaip sutuoktinio kaltė: fizinis ir psichologinis smurtas, visiška apatija šeimai, ieškovės žeminimas ir nepagarba. Vadovaudamasi LR CK 3.70 str. 2 d., bei atsižvelgdama į ieškovės patirtą širdgėlą bei skausmą dėl grubaus, neatsakingo ir nusikalstamo atsakovo elgesio, sukėlusio emocinę depresiją, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti, paaiškino, kad pateiktoje nuotraukoje yra moteris, vardu (duomenys neskelbtini), su kuria atsakovas gyvena.Pastaroji neišsituokusi su savo vyru.Jos sutuoktinis A. Č. gyvena pas motiną (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog ji buvo ieškovės draugė, bendradarbė, su kuria draugavo šeimomis. Dėl automobilių paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas pardavė, tačiau ieškovei pinigų nedavė,jo neišregistravo. Kadangi atsakovas nuėmė mašinos ratus, numerius, ieškovė važinėja mamos automobiliu.Šiuo metu gyvena pas mamą. Patvirtino ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog atsakovas vaikams išlaikyti pinigų nedavė – tik 136 Lt davė už darželį, niekada vaikais nesidomėjo, išlaikymo neteikė ir iki išėjimo. Teigia, jog sutuoktinis visada gaudavo minimalų darbo užmokestį. Po 2009-11-03, kai išsiskyrė, ji 4 kartus bandė susigrąžinti vyrą.Prašo priteisti ir moralinę 10000 Lt žalą.
Ieškovės atstovas prašė patikslintą ieškinį tenkinti, paaiškino, kad atsakovo parodymai nenuoseklūs, jo kaltė visiškai įrodyta dokumentais.Dalijant turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo. Mano, kad 10000 Lt moralinė žala nėra didelė, tai ką patyrė ieškovė įrodo jai siųstos žinutės.Be to atsakovas akivaizdžiai meluoja, nes yra areštuotos jo sąskaitos, jis skolingas kreditoriams.Jis meluoja teismui, kas tik padidina moralinės žalos dydį.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies – sutinka išsituokti, tačiau dėl ieškovės kaltės, teigia šiuo metu gyvenantis pas savo motiną, (duomenys neskelbtini).Ieškovės pateiktoje nuotraukoje jis su drauge L. –tiesiog pažįstama, lytinių santykių su ja neturėjo, L. turi vyrą, A. Č..Neigia, jog gyvena su L. Nurodė, kad ieškovė pati išvarė atsakovą iš namų – ji taip dažnai elgdavosi.Kitą susirado, kai žmona išvarė iš namų.Šiuo metu draugauja, nes žmonai nereikalingas. Iš namų išėjo pavasarį. Nuo 2010 m. lapkričio mėnesio uždirba minimalią algą, anksčiau gaudavo 2000 Lt. Per 1,5 metų yra davęs vaikams 15000 Lt dalimis, po 500 Lt ne per banką.Įrodymų neturi. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kainuoja apie 11000 Lt, (duomenys neskelbtini) kaina taip pat sumažėjusi. Sutinka ieškovei palikti (duomenys neskelbtini), jei sumokės skirtumą. Išlaikymą vaikams po 400 Lt sutinka mokėti.Pripažino, kad įmokų bankui nemokėjo, sutinka, kad skola liktų per pusę.Neigia pradūręs (duomenys neskelbtini) padangas, numerius nuėmė norėdamas juos išvalyti, automobilį pastatė atgal. Su dukra G. susitinka dažniau – ji ateina pas atsakovo motiną.
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje nurodė, jog nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, įsiskolinimo, prašo tenkinti ieškovės prašymus šiais klausimais, kadangi atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo. Dėl turto padalijimo, sutinka, kad ieškovė turi teisę pretenduoti į didesnę turto dalį, atsižvelgiant į vaikų interesus.
Liudytojas A. Č. paaiškino,kad jis su šalimis pažįstamas,draugavo šeimomis.2009-11-03 jo žmona (L.) ir atsakovas dingo 3 savaitėms.Telefonai buvo išjungti.Vaikas gyveno su juo.Ieškovė pasakė,kad jos vyras irgi dingo.Žmona norėjo žudytis,pasakė,kad be atsakovo negali gyventi.Matė juos kartu.Žmona gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini) (jų bute).Jis gyvena pas tėvus (duomenys neskelbtini)nuo 2010 m.balandžio mėnesio.Jokio tikslo apkalbėti atsakovą neturi.Nuotrauka byloje iš interneto.Dešinėje jo žmona.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovės paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8), santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė duktė G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) duktė A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-10).
Žemesnės instancijos teismas
CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtinti teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principai. Teismas CK normas privalo aiškinti ir taikyti, remdamasis šiais civilinės teisės principais. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, susiklosčiusiomis tradicijomis, moralės normomis. Byloje ieškovė ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl sutuoktinės kaltės.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis E. D. v. P. D. byloje Nr. 3K-3-175, 2007 m. birželio 20 d. nutartis Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007.) Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. R. B.; bylos Nr. 3K-3-117/2007, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Pagal jį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo.Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai: 1) pažeistų pareigų pobūdis; 2) pažeidimo pobūdis.
Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių.Teismas turi pagrindo padaryti išvadą,kad nuo 2009-11-03 šalys gyvena atskirai,kai atsakovas išėjo iš šeimos. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas buvo neištikimas, paliko šeimą, ja nesirūpina, patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, t.y. į bylą pateikta nuotrauka(b.l.79),kurioje dešinėje sėdi ant atsakovo kelių dabartinė jo sugyventinė L. Č.; telefoninių žinučių išrašai, kurių turinio atsakovas neneigė,o jų turinys(b.l.76,78) rodo atsakovo elgesį ir nepagarbą,ir net panieką sutuoktinei(2010-02-23;12:43 ...“... (duomenys neskelbtini)“...,2010-03-08,00:26,...“ (duomenys neskelbtini)“...2010-03-02.19:41...“ (duomenys neskelbtini)“), teismo posėdžio metu apklausto liudytojo – A. Č. parodymai bei ieškovės paaiškinimai.
Antrasis aspektas yra sutuoktinio pareigos pažeidimo pobūdis. Jis turi būti esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Teismas nustatė, kad vienas iš sutuoktinių-P. S. neieškojo bendro sutarimo ir nesiruošė jokiam kompromisui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo tikėti atsakovo paaiškinimais,kad ieškovė jį išvarė iš namų,kad jis teikė 15000 litų išlaikymą vaikams,nes tam nėra jokių įrodymų ir prielaidų šioje byloje.Taigi tiek liudytojas, tiek ieškovė paaiškino, kada, dėl kokių priežasčių ir, kad būtent atsakovas išėjo iš namų. Tuo tarpu atsakovo parodymai, duoti teismo posėdžio metu, kad gyvena su mama, kitą moterį susirado po faktinio išsiskyrimo su žmona, vertintini kritiškai, nes jis jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, be to kaip aukščiau nurodyta,jo parodymai nesutampa su faktinėmis aplinkybėmis,kurios užfiksuotos telefono žinutėse.
Ieškovė I. S. aplinkybėms apie netinkamą atsakovo elgesį pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) rašytą pareiškimą Vilniaus rajono PK dėl to, kad atsakovas 2010-02-27 savavališkai nuo automobilio (duomenys neskelbtini) nuėmė valstybinius numerius, kuriuos grąžino tik po kreipimosi į policiją (b.l. 44); (duomenys neskelbtini) pareiškimą policijai dėl to, kad 2010-04-26 P. S., panaudodamas fizinę jėgą, užvaldė aukščiau minėtą automobilį (b.l. 45); ieškovė pateikė automobilio nuotraukas su nuleistomis padangomis (b.l. 46).Teismas kritiškai vertina atsakovo paaiškinimą,kad jis nuėmė automobilio numerius valyti,nes tokia prielaida nelogiška ir neprotinga.
Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, t.y. nesilaikė savitarpio pagarbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima.Būtent atsakovo neištikimybė išardė šeimą,būtent jis pats paliko šeimą, ja nesirūpino palikęs ją ir šiuo metu nesirūpina vaikų išlaikymu, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.).
Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „S.“, atsakovui pavardė – „S.“ (CK 3.69 str. 1 d.).
Šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su motina I. S., kuri tinkamai vykdo savo pareigas auklėti, išlaikyti, rūpintis vaikais (b.l. 12, 57-58). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą bei vaikų amžių, nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str.).
Siekdama išvengti galimų ginčų ateityje, ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl prašomos nustatyti tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant nepareiškė, atsakovo bendravimo su vaikais tvarka nustatytina ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytu būdu (CK 3.175 str.).
Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad orientaciniai išlaikymo dydžiai nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į vaikų amžių, į šalių gaunamas pajamas; t.y., kad ieškovė nuo 2010-04-02 dirba UAB „V. L.“, jos darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) (b.l. 34).Ataskovas teigia kad gauna minimalų užmokestį,tačiau realių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir sutiko mokėti išlaikymą vaikams.Teismas atsižvelgia į tai, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, įrodymų, jog teikia vaikams išlaikymą, atsakovas nepateikė, prižiūrėti, išlaikyti vaikus I. S. padeda kartu gyvenantys, dirbantys tėvai M., gim. (duomenys neskelbtini), ir B., gim. (duomenys neskelbtini), bei pensininkė močiutė M. S., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60).Atsakovas savo žinutėse nurodė,kad dirbo dviejose vietose,t.y. yra darbingas,turi galimybę ir kvalifikaciją dirbti net keliose darbo vietose.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažįstama, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovo po 400 Lt dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2010-06-21, iki vaikų pilnametystės CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-02-01, kai atsakovas nustojo rūpintis vaikais. Pagal CK 3.200 str. išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas neteikė vaikams išlaikymo, kol gyveno su šeima, į byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas paliko šeimą 2009-11-03, ieškinys teismui pateiktas 2010-06-21 (b.l. 2-7), todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina po 3027 Lt išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2009-02-01 iki ieškinio pateikimo dienos (400 Lt x 7 mėn. 17 d. = 3027 Lt); iš viso 6054 Lt.
Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad šalys nekilnojamojo turto neturi (b.l. 26). 2010-03-01 duomenimis ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27), atsakovo vardu – 5 transporto priemonės – (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registravimo data (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (registravimo data – (duomenys neskelbtini), t.y. įgyta iki santuokos sudarymo), (duomenys neskelbtini)., valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (registravimo data – 1996-09-28, t.y. įgyta iki santuokos sudarymo); K. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-10-30) bei Mercedes B. V. 110, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2008-12-29) (b.l. 28). 2007-09-28 yra įregistruota I. S. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). 2010-04-22 IĮ (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2010-03-31 jokių išmokų savininkei iš įmonės banko sąskaitos ir kasos nebuvo, nes IĮ (duomenys neskelbtini)dirbo nuostolingai; nuo 2010-04-01 IĮ (duomenys neskelbtini) veikla sustabdoma (b.l. 30).
Dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovė prašo nukrypti nuo lygių dalių principo, jai priteisti didesnės vertės automobilį (duomenys neskelbtini)., bei IĮ (duomenys neskelbtini), atsakovui paliekant automobilį Mercedes B. V..
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertindamas prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus,sutuoktinio P. S. kaltę dėl santuokos nutraukimo ir jo sutuoktinės interesus(jie abu yra solidarūs skolininkai), mato,kad gali būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą. Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą(sutuoktinė didesnę laiko dalį pati dengė banko paskolą,o jai padėjo jos giminė) yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.). Vadinasi,vertindamas nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo įvertinti tiek spręsdamas, ar neturi būti nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, tiek ir nustatydamas bendro turto padalijimo būdą.
AB DnB Nord banko 2010-02-26 pažymoje nurodyta, kad šalys minėtame banke turi (duomenys neskelbtini) EUR kreditą, paimtą (duomenys neskelbtini); 2010-02-26 negrąžinta kredito dalis yra (duomenys neskelbtini) EUR, mėnesinė įmoka – (duomenys neskelbtini) EUR (b.l. 13). Iš (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties matyti, jog kredito gavėjais nurodyti abu sutuoktiniai, kredito paskirtis – vartojimo reikmėms (b.l. 14-20). Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, jog įmokas bankui pagal kreditavimo sutartį nuo 2010-01-29 mokėjo tik ieškovė I. S. (b.l. 21-24).
Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kad šalių nepilnamečiai vaikai lieka gyventi kartu su ieškove, dėl ko padidėja ieškovės finansiniai poreikiai, be to, ieškovė automobiliu vaikus veža į mokyklą, pati važiuoja į darbą, ieškovės prašymas nukrypti nuo lygių dalių principo tenkintinas.Po santuokos nutraukimo ieškovei priteistinas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (20000 Lt vidutinės rinkos vertės) bei IĮ (duomenys neskelbtini).Atsakovui priteistini automobiliai – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 110, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (15000 Lt vidutinės rinkos vertės).
Kreditoriams apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą pranešta (b.l. 42-43), prašymų įstoti į bylos nagrinėjimą negauta. Ginčo dėl to, kad prievolė AB DnB Nord bankui pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį, po santuokos nutraukimo liks solidaria tiek ieškovės, tiek atsakovo prievole, nėra, todėl šis reikalavimas tenkintinas sutartyje numatytos prievolės apimtimi-prievolė yra solidari.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos už santuokos nutraukimą dėl atsakovo kaltės. Kito sutuoktinio teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio nustatyta CK 3.70 straipsnio 2 dalyje.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. P. S. veiksmai I. S. atžvilgiu sukėlė moralinę žalą-pažeminimą, pakenkė jos ir teismo manymu taip pat vaikų psichologinei būsenai.Tai pasireiškė santuokinių santykių nutraukimu dėl P. S. katės(CK 3.70str.).Teismas daro išvadą,kad ieškovo kaltė dėl santuokos nutraukimo išreikšta tyčiniais veiksmais.Tuo pačiu teismas įvertina ir P. S. turtinę padėtį.Todėl įvertinus minėtas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(CK 1.5 str.), teismas pripažįsta, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies,mažinant prašomą 10000 litų žalą,atsižvelgdamas į atsakovo asmenybę,amžių ir jo turtinę padėtį, priteisiant iš ieškovo 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (LR CK 6.250 str.2d.).
Iš atsakovo ieškovei priteistina 132 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1, 53), 800 Lt už teisines paslaugas (b.l. 47-48) ieškovei; 288 Lt žyminio mokesčio (už išlaikymo priteisimą), 705 Lt žyminio mokesčio (už turto padalijimą) ir 14,69 Lt pašto išlaidų valstybei.Iš ieškovės valstybei priteistina 195 Lt žyminio mokesčio valstybei (proporcingai atmestų turtinio pobūdžio reikalavimų daliai) (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. S. (ikisantuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. S., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę S., atsakovui - S..
Nepilnamečių vaikų G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. S..
Priteisti iš atsakovo P. S., a.k., išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 400 (keturis šimtus) litų kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2010-06-21 iki vaikų pilnametystės. Nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę I. S..
Priteisti iš atsakovo P. S., išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą po 3027 Lt kiekvienam vaikui, iš viso 6054 Lt (šešis tūkstančius penkiasdešimt keturis litus).
- ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini)., valst. Nr.(duomenys neskelbtini), ir individualią įmonę (duomenys neskelbtini);
- atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį (duomenys neskelbtini). 110 valst.Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Įsipareigojimus AB DnB Nord bankui pagal (duomenys neskelbtini)Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) palikti solidariosiomis šalių, t.y. I. S. ir P. S., prievolėmis iki jų visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo P. S. ieškovei I. S. 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką:
- atsakovas turi teisę bendrauti ir matytis su vaikais G. S. ir A. S. kas antrą sekmadienį, t.y. du kartus į mėnesį;
- jeigu atsakovas norės išsivežti vaikus atostogauti ar ilgesniam nei vienos dienos laikotarpiui ar nenumatytomis dienomis, jis privalo iš anksto informuoti ieškovę ir gauti jos raštišką sutikimą;
- ieškovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais ir neriboti jo dalyvavimo jų auklėjime, numatyta tvarka.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo P. S. ieškovei I. S. 932 Lt (devynis šimtus trisdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. S. 1007,69 Lt (vieną tūkstantį septynis litus 69 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės I. S. 195 Lt (vieną šimtą devyniasdešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.