Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistajai J. S., jos gynėjui advokatui Edvinui Sergaičiui, nukentėjusiajam J. L., jo atstovei advokatei Reginai Šaltinienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 straipsnio 1 dalį ir skirta bausmė 3 MGL (390 litų) dydžio bauda. Dėl kaltinimo pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį J. S. išteisinta neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiojo J. L. 1500 litų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, iš J. S. priteista J. L. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1500 litų advokatės paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

J. S. pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2009-07-09 apie 17 val. prie buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini) durų, girdint pašaliniam asmeniui, vadindama girtuokliu ir kitaip užgauliai ir įžeidžiančiai vadindama J. L., jį viešai pažemino.

Nukentėjusysis J. L. atsikirtime į J. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantė kategoriškai neigia savo kaltę ir teismui nurodė, kad 2009-07-09 pas ją buvo atėjusi draugė E. G., kuri teisme buvo apklausta kaip liudytoja. Tačiau apklausiant minėtą liudytoją, ši nežinojo, kokiu adresu yra gyvenamasis namas, kuriame gyvena J. S., kelių aukštų yra gyvenamasis namas, kelių kambarių bute gyvena nuteistoji, kaip patenkama į jos butą. Iš šios liudytojos parodymų aišku, kad ji nėra buvusi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) Be to, nuteistoji prie apeliacinio skundo prijungė dokumentus, kurie neturi jokios juridinės ir įrodomosios galios dėl įvykdyto nusikaltimo. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai vertino byloje esančius liudytojų parodymus ir teisingai pritaikė materialines teisės normas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuosprendį panaikinti.

Nukentėjusysis ir jo atstovė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas pripažino J. S. kalta pagal BK 155 straipsnio 1 dalį ir ją nuteisė. Apeliantė ginčija kaltę ir nurodo, kad priimdamas nuosprendį, teismas įrodymus vertino pažeisdamas LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino įrodymus. Apeliantė teigia, kad nuosprendis neteisėtas. Kolegija daro išvadą, kad šie nuteistosios J. S. argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. LR BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kolegijos nuomone, teismas tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos LR BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, pašalino iškilusius prieštaravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad J. S. įvykdė jai inkriminuotą veiką.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje. Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidžiant žodžiu neigiamai, nepadoriai, užgauliai atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes.

Teismas nustatė ir tai konstatavo nuosprendyje, jog J. S. 2009-07-09 apie 17 val., prie buto, esančio Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), durų, girdint pašaliniam asmeniui, vadindama girtuokliu ir kitaip užgauliai ir įžeidžiančiai vadindama J. L., jį viešai pažemino. Taigi teismas padarė išvadą, kad J. S. įžeidė J. L. ir viešai žodžiu užgauliai jį pažemino. Konstatuojama, kad įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje. Byloje nustatyta, kad žodžius, užgauliai žeminančius J. L., apeliantė pasakė girdint liudytojui E. Š., t. y. viešai.

Įžeidimas kaip nusikaltimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Nepadoriai apibūdindama J. L. girdint liudytojui E. Š., J. S. suvokė, kad viešai užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Be to nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, nes viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Pripažindamas J. S. kalta pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo J. L., liudytojų E. Š., R. K. parodymais, netikėti jais teismas neturėjo pagrindo. Šių liudytojų, nukentėjusiojo parodymai ir juose užfiksuoti duomenys atitiko įrodymams keliamus reikalavimus, teismas juos vertino tinkamai.

Nukentėjusysis J. L. teisme patvirtino, kad 2009-07-09, apie 17.00 val. eidamas į parduotuvę sutiko vaikystės draugą E. Š.. Šio paprašė, kad iš parduotuvės jį parvežtų namo. Atvažiavus prie jo namų, E. Š. jį palydėjo ir nuėjo į sodą pažiūrėti, kaip auga jo pasodintas abrikosas. Jis pats tuo metu įėjo į verandą, kur prie buto durų kaimynė J. S. jį užgauliai išvadino girtuokliu, senu netradicinės seksualinės orientacijos atstovu, durniumi, debilu. Tai girdėjo E. Š.. Tokie J. S. žodžiai viešai jį pažemino. Apie įvykį jis papasakojo vėliau iš darbo grįžusiai sugyventinei R. K..

Tokias pačias įvykio aplinkybes J. L. nurodė ir privataus kaltinimo skunde Kauno miesto apylinkės teismui (b. l. 2-4).

Apeliantė skunde nurodė, kad privataus kaltinimo skunde J. L. teigė, kad ši jį įžeidė 2009-07-10, nors teismas ją nuteisė už veiką, padarytą 2009-07-09. Pažymėtina, kad J. L. 2009-07-31 rašytame skunde teismui iš tiesų nurodė veikos padarymo laiką 2009-07-10, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad J. S. jį pažemino 2009-07-09, rašydamas skundą tiesiog suklydo nurodydamas datą. Tai, kad nusikaltimas buvo padarytas 2009-07-09 teisme patvirtino ir liudytoja R. K.. Sąžiningas nukentėjusiojo suklydimas negali paneigti fakto, kad nusikaltimas buvo padarytas 2009-07-09.

Nukentėjusiojo J. L. parodymai nuoseklūs, nesikeičiantys, juos patvirtino ir teisme apklausti liudytojai E. Š. bei R. K..

Liudytojas E. Š. patvirtino, kad 2009 m. liepos mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, apie 16-17 val. namo parvežė savo draugą J. L.. Išlipus iš automobilio jis nuėjo į sodą pažiūrėti, kaip auga J. L. pasodinti abrikosai, o pastarasis nuėjo į verandą, ir netrukus išgirdo triukšmą, sklindantį iš verandos. J. L. necenzūriniais žodžiais keikė ir įžeidinėjo šviesiaplaukė moteris. J. L. jam pasakė, kad jį buvo užsipuolusi kaimynė. Taigi liudytojo E. Š. parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie jo įžeidimą ir viešai žodžiu apeliantės išsakytus užgaulius žodžius viešoje vietoje.

Liudytoja R. K. teisme nurodė, kad 2009-07-09 apie 19 val. grįžus namo, J. L. papasakojo jai apie įvykusį konfliktą su kaimyne J. S..

Apeliacinaime skunde nuteistoji nurodė, jog liudytojos E. G. parodymai paneigia, kad įvykio dieną ji buvo išėjusi iš savo buto ir įžeidinėjo J. L..

Kolegija konstatuoja, kad teismas neturėjo pagrindo tikėti E. G. parodymais, nes jie prieštaravo kitiems bylos duomenims, kurie patvirtina priešingas aplinkybes. Be to, kaip matyti iš 2009-11-23–2010-01-06 teisiamojo posėdžio protokolo, liudytoja E. G. negalėjo detaliai nurodyti aplinkybių apie nuteistosios gyvenamąjį namą, tai yra nei adreso, nei kaip atrodo namas, kuriame nuteistoji gyvena, nei kuriame aukšte, nei kurioje pusėje yra pastarosios buto durys, nei kiek aukštų yra namas, ar jis mūrinis ar medinis. Tai leidžia teismui pagrįstai abejoti liudytojos parodymų teisingumu ir nuoširdumu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. J. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visiškai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, nuosprendis grįstas tik teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, todėl nėra pagrindo nuteistąją išteisinti.

Kolegija nevertina prie apeliacinio skundo pridėtos medžiagos, atmeta ir kitą skundo argumentą dėl nutrauktos grandinėlės, kadangi tai nesusiję su apeliacinio skundo esme dėl nuteistosios pripažinimo kalta pagal LR BK 155 straipsnio 1 dalį (LR BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas grubiai pažeidė LR BPK 412 ir 415 straipsnių nuostatas. Konstatuojama, kad BPK 412 straipsnyje kalbama apie nukentėjusiojo skundo ar teisėto atstovo pareiškimo turinį, 415 straipsnis reglamentuoja privataus kaltinimo bylų nagrinėjimą teisme. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos privataus kaltinimo bylų nagrinėjimo teisme taisyklės.

Apeliantė nesutinka dėl to, kad iš jos priteista 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas priteisė iš nuteistosios J. S. nukentėjusiajam E. L. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, kad civilinio ieškinio ir priteistinos sumos dydį mažina, atsižvelgdamas į nusikaltimo pasekmes.

Konstatuojama, kad BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėta suma iš apeliantės priteista nepagrįstai.

Kolegijos nuomone, nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentais jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios J. S. apeliacinį skundą atmesti.