Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-785/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-27
Bylos Nr.
1-33-785/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00745-2012-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Kaltinamasis
D. G.
Nukentėjusysis
K. V.
Advokatai
Adomas Jonauskas, Vidas Peikštenis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-33-785/2012Proceso Nr. 1-73-1-00745-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 27 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Germinai Nabažienei, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, kaltinamojo D. G. gynėjui advokatui Vidui Peikšteniui, nukentėjusiajai K. V., jos atstovui advokatui Adomui Jonauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), 2013-02-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., paskirti viešieji darbai 9 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. grasino nužudyti žmogų, tai yra jis 2012 metų liepos 25 dieną, apie 23 val. 30 min., būdamas neblaivus, grįžęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), mažamečio sūnaus E. G. akivaizdoje grasino savo sugyventinei K. V. ją užmušti, sakydamas, kad „nupjaus galvą“, grasino ne pirmą kartą, tokiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-25 apie 18-19 val. parėjo iš darbo. Dirba (duomenys neskelbtini). Grįžo po darbo dviese išgėręs 2 butelius, po 2 litrus alaus 6 laipsnių stiprumo. Tuo metu gyveno jam priklausančiame vieno kambario bute kartu su sugyventine K. V. ir 4 metų sūnumi E. G.. Su K. V. gyveno apie 6 metus, nes šiuo metu kartu jie nebegyvena. Kai parėjo namo, namuose nerado K. V. su vaiku. Parėjęs namo, manė, kad ras pagaminta valgyti, tačiau nieko pagaminta nebuvo. Namuose maisto buvo, tačiau pagaminta nieko nebuvo. K. V. neskambino ir neklausė jos kada grįš. Ji buvo žadėjusi nuvesti vaiką pas daktarą, tačiau kai su ja anksčiau kalbėjo telefonu, sužinojo, kad vaiko pas daktarą nebuvo nuvedusi. Kai kalbėjo su K. V., neklausė kur ji buvo su vaiku, matyt todėl, kad laiko neturėjo. Supyko, kad namuose nieko nebuvo pagaminta valgyti, tačiau pats valgyti nieko nesigamino, nieko nevalgė, o išėjo iš namų į parduotuvę, kur nusipirko vieną butelį 0,5 l vyno 18 laipsnių stiprumo ir du butelius alaus 5 laipsnių stiprumo, maisto nepirko. Su nusipirktu alkoholiu nuėjo pa kaimyną į 16 butą, kur su juo gėrė jo atsineštą vyną ir alų. Kai buvo pas kaimyną K. V. neskambino ir ji jam neskambino. Išgėręs alkoholį grįžo namo. Jautėsi stipriai apsvaigęs. Tuo metu su K. V. santykiai nebuvo labai geri. Jie dažnai pykdavos dėl buitinių dalykų, ir tada kai nebūdavo girtas. Kai grįždavo girtas, K. V. ant jo šaukdavo, išvadindavo alkoholiku. Labai dažnai negerdavo, per mėnesį kelis kartus. Barniai tarp jų būdavo tik žodiniai, nors yra buvę abu apsistumdę. Kai gyveno kartu su K. V., yra buvę gal trys susistumdymai. Prieš nukentėjusiąją niekada fizinio smurto nėra naudojęs. Dėl konfliktų K. V. kviesdavo policiją. Pradžioje nekviesdavo, o vėliau pradėjo labai dažnai kviesti. Kviesdavo todėl, kad būdavo užgėręs ir namuose bardavosi. Tą vakarą iš kaimyno namo parėjo pats, jautėsi padauginęs alkoholio, tačiau negriuvinėjo, nevėmė. Pats atsirakino duris. Parėjus namo K. V. ant jo pradėjo šaukti, kad vėl yra neblaivus. Tą dieną darbe buvo problemų, parėjus į namus nerado pagaminta valgyti, visokios mintys į galvą lindo, buvo neblaivus, parėjus namo dar ant jo pradėjo šaukti K. V., todėl susinervino ir taip pat barėsi su K. V., šaukė. Vaikas irgi buvo kambaryje, kuriame jie su K. V. barėsi. Vaikui tas nepatiko, prašė, kad baigtų. Šiuo atveju jie tik barėsi ir tarp jų su K. V. jokių fizinių veiksmų nebuvo. Kai barėsi su K. V. jis tada stovėjo, K. V. žiūrėjo televizorių, o vaikas lyg ir žaidė. Tada aš išėjo į virtuvę ir vienas pats kalbėjo. K. V. irgi iš lovos gulėdama šūkavo. Barnis truko apie valandą. K. V. neatėjo pas jį į virtuvę. Virtuvėje jis sėdėjo vienas ir kažką pasiėmęs iš šaldytuvo valgė, įrankių nenaudojo. Jis K. V. sakė, kad ji patylėtų, o daugiau neprisimena, kas jam išsprūdo. Namuose yra kirvis, bet tiksliai nežino kur jis yra. Namuose turi daug virtuvinių peilių, apie 10, kurie yra laikomi vienoje vietoje - stalčiuje virtuvėje. Per barnį su K. V. apie jokius jai sužalojimus tada kalbos nebuvo, jai negrasino, ir anksčiau nėra taip buvę, jis viską atsimena, nes kai dabar duoda parodymus teisme, jis geriau dabar prisimena, negu kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Anksčiau K. V. nėra buvęs išvaręs iš namų, nes ji pati buvo išėjusi su vaiku iš namų ir iškvietė policiją. Jis K. V. nevarė tada iš namų. Fizinių veiksmų nebuvo, nesakė, kad ji išeitų. Už tai yra nubaustas administracine tvarka, nutarimo neskundė. Nors kažkada yra sakęs, kad jei nepatinka, gali eiti lauk. Tą vakarą K. V. negrasino kambaryje, o nuėjo į virtuvę. Po to iš virtuvės grįžo į kambarį, o K. V. išėjo su vaiku į virtuvę, nors vaikui jau reikėjo eiti miegoti. Kai įėjo į kambarį gal keliais žodžiais dar su K. V. ir persimetė, jai negrasino ir rankoje nieko neturėjo, jos iš kambario lauk nevarė. Mano, kad nebuvo agresyviai nusiteikęs. Kambaryje nusirengė ruošėsi eiti miegoti. Lova buvo paklota. Atsigulė ir neberėkavo. Kažkas iškvietė policiją. Policijos pareigūnai įėjo į butą, juos įleido K. V.. Tai buvo apie 23.00 val. Kai policiją įėjo, jis buvo kambaryje. Kai įėjo policija jis atsistojo, buvo nusirengęs. Policininkai jam pasakė, kadangi yra neblaivus ir namuose yra vaikas, turi važiuoti su jais. Jis nenorėjo niekur iš namų važiuoti ir policininkams pasipriešino. Kadangi nenorėjo važiuoti, todėl policininkai jį parvertė, surakino antrankiais ir išsivežė. Smūgių policininkams nesudavė. K. V. tada su vaiku buvo virtuvėje, pašalinių žmonių namuose nebuvo. K. V. negrasino. Su policininkais nenorėjo eiti, nes tai buvo jo namai. Girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Kuo yra kaltinamas, kad grasino K. V. užmušti, nupjauti galvą, tokių dalykų jis nekalba nei girtas, nei blaivas. Yra buvę, kad per konfliktą durimis trenkė, tą vakarą su kumščiu virtuvėje į stalą trenkė sėdėdamas. Keikdamasis pasakė K. V., kad ji eitų... Kitą dieną jį paleido iš policijos ir jis parėjo namo. Kadangi raktai ir telefonas buvo palikti namuose, negalėjo įeiti į namus ir išvažiavo į darbą. K. V. buvo išvažiavusi. Kai grįžo K. V. buvo namuose. Su ja nesiaiškino, jai tik pasakė kam tokių dalykų reikėjo. Po šio įvykio su K. V. taikėsi, jis jos atsiprašė už tai, kad buvo girtas, pasižadėjo, kad nebegers, kad be reikalo nekonfliktuos. Jie toliau su K. V. normaliai gyveno iki 2012 m. rugsėjo 20 d., kai jį vėl išvežė policija. Nuo tada su K. V. kartu nebegyvena. Dėl paskutinio įvykio teismas jį pripažino kaltu, jis šį nuosprendį apskundė. Dabar jis gyvena savo bute, o K. V. nuomojasi kitą butą. Nurodė, kad tą vakarą negrasino K. V. nužudyti, negrasino jos užmušti ir nupjauti jai galvą. Dabar santykiai tarp jų yra normalūs. Sūnus būna tris dienas yra pas jį, tris dienas – pas K. V.. Jie yra sutarę dėl sūnaus išlaikymo.

Kaltinamasis D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta iš dalies ir paaiškino, kad 2012-07-25 apie 22.00 val. neblaivus grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pas kaimyną gėrė alkoholį. Jam grįžus namo draugės K. V. namuose nebuvo, ji grižo vėliau su mažamečiu mūsų vaiku E. G.. Kadangi buvo girtas, namuose nebuvo padaryta valgyti, K. V. nebuvo nuvedusi vaiko pas daktarą, dar jam darbe buvo problemų, jam daug kas susidėjo į vieną, ir jis pradėjo ant K. V. šaukti, ką jis jai sakė neprisimena, gal ir išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau jis K. V. nesakė, kad jai nupjaus galvą, šito jis neprisimena. Jis prieš K. V. fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė, tik konfliktavo žodžiu. Jai negrasino nužudyti, ar kitaip susidoroti. Atvykus policijos pareigūnam, jis prieš juos priešinosi, kadangi nenorėjo būti išvedamas iš namų. Tokių konfliktų tarp jos ir K. V. pasitaiko retai. Kažkur prieš 3 metus K. V. buvo parašiusi pareiškimą dėl sumušimo, tačiau tada jis jai sutrenkė veidą netyčia. Kartais pasitaiko tarp jų konfliktų, tačiau jis K. V. grasinimais nužudyti nesimėto (30-31 b.l.).

Nukentėjusioji K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną jai buvo laisva nuo darbo diena. Buvo išėjusi su vaiku pasivaikščioti. Nuėjo į svečius pas D. G. sesę. Kai buvo svečiuose, jai apie 18 val. skambino D. G., ji kalbėjosi su juo. Iš jo balso suprato, kad yra išgėręs. D. G. tuo metu gerdavo dažnai, todėl jų santykiai nebuvo labai geri. Ji grįžo namo apie 21 val., alkoholio nebuvo vartojusi. Namuose buvo D. G.. Matė, kad yra užgėręs. Jis pradėjo jai priekaištauti, kad nepadarė valgyti. Jam atsakė, kad kur geri, ten ir valgyk. Jie susibarė, tai jis apsirengė ir po 21 val. išėjo, kur išeina nesakė. Vaikas buvo kartu su ja namuose. Apie 23.00-23.30 val. D. G. grįžo labai girtas. Ji su vaiku nakčiai buvo sugulę į lovą. Jis į butą įėjo pats. Vaikas su ja buvo kartu. D. G. atidarė duris ir pradėjo šaukti ant jos, išvadino ją keiksmažodžiais, sakė kad ją užmuš. Įėjęs į kambarį su rankom stipriais smūgiais trankė sekciją, sieną, stumdė ir trankė vaiko lovytę. Jis buvo labai agresyvus. Šaukė, kad ją užmuš, kad jo draugai ir jis jai tą padarys. Sakė, kad jo draugai ją „išprievartaus“. D. G. jai grasino ir šaukė veidu į veidą. Šaukdamas mosikavo rankomis. Bijojo, kad nesuduotų jai. Jai nesudavė gal dėl to, kad vaikas buvo pas ją ant rankų, nes vaikui nėra buvęs sudavęs. Vaikas tiesiog klykė. Ji pamačiusi, kad jis toks, taip elgiasi, sėdėjo ir tylėjo. Jis pats vienas šaukė. Trankydamasis ir šaukdamas jis svirduliavo, jo akys buvo pabalusios. Ji apsimovė chalatą ir sėdėjo su vaiku ant kelių. Vaikas klykė, šaukė ir kartojo „tėti atsiprašau“, nors vaikui gi nebuvo už ką atsiprašinėti. Sėdėjo ramiai su vaiku verkė ir labai jo bijojo, drebėdama laukė, kada jis nurims. D. G. jai sakė: „aš tave užmušiu, tau nupjausiu galvą“. Ji sėdėjo ir tylėjo. Net nemoka pasakyti to jausmo, kokį jautė. Jautė didelę baimę, vaikas klykė, ji taip pat verkė. Bijojo, kad jis geli įgyvendinti savo žodžius, bijojo, kad jai ką padarys, suduos. Kai jai D. G. sakė, kad užmuš, nupjaus galvą, ji tikrai labai bijojo, kad jis neįvykdytų savo žodžių. Namuose spintelėje buvo dujinis šautuvas, tą vakarą jis šautuvo nebuvo pasiėmęs. Mano, kad jis realiai galėjo įgyvendinti savo grasinimus, suduodamas jai, užmušti ją, nupjauti jai galvą. Jai grasindamas jis rankose neturėjo nieko, tik jomis trankė sekciją, sieną, vaiko lovelę. Namuose buvo peilių ir kirvis. Kirvis buvo virtuvėje, sieninėje spintelėje. Namuose buvo du didesni, vienas mažesnis virtuviniai peiliai, kurie buvo stalčiuje virtuvėje. Peilius ar kirvį D. G. galėjo atsinešti iš virtuvės ir įgyvendinti savo grasinimus. Tą vakarą D. G. žodžius, kad ją užmuš, nupjaus jai galvą, kartojo ne kartą. Kai D. G. išėjo į virtuvę, ji parašė telefonu sms žinutę kaimynei, kad jis iškviestų policiją, nes ji pati išsikviesti policijos pagalbos galimybės neturėjo, D. G. būtų neleidęs to padaryti, kadangi iškvietimas užtrunka tam tikrą laiką ir ji nebūtų turėjusi galimybės kalbėti ir paaiškinti kodėl kviečia policiją. Anksčiau, kai yra bandžiusi kviesti policiją, D. G. jai sudaužydavo telefonus. Kai D. G. išėjo į virtuvę, durų neužsidarė, jai vaikas sėdėjo ant kelių ir verkė, o ji ramino jį. Virtuvėje D. G. jai dar kažką kalbėjo, šūkavo. Jis virtuvėje šaukė, trankėsi, girdėjosi bildesys. Anksčiau buvo įspėjusi kaimynę, kad jei reikės pagalbos, kad ji iškviestų policiją. Kol laukė policijos, jai atrodė, kad tai trunka visą amžinybę. Kai atvyko policija, ji juos įleido į vidų ir paaiškino kas vyksta, kad D. G. girtas ją grasina užmušti, nupjauti galvą, kad jis trankosi, kad ji ir vaikas bijo būti namuose. Vaikas pas ją visada buvo ant rankų ar šalia jos. Kai atvyko policininkai D. G. kiek aprimęs buvo kambaryje, tikriausia ruošėsi gultis. Policininkas atsinešė alkotesterį. Paprašė, kad ji surastų D. G. asmens dokumentą. Ji matė, kad jis nesutinka su policininkų reikalavimais, jiems sakė, kad jis niekur nevažiuos. Ji buvo kambaryje, nusuko į šoną vaiko galvą, kad nematytų, pati taip pat nusisuko kai D. G. policininkai sulaikė. Jis su policininkais nesusikalbėjo, nelabai ėjo suprasti ką jis kalba, jis šnekėjo nesąmones, kad patys policininkai yra girti. D. G. berods paguldė ant lovos, uždėjo antrankius ir išvežė. Ji įdavė megztinį. Ji buvo šoke, drebėjo. Vaiką bandė nuraminti. Po to atėjo kaimynė E. S. ir su ja kalbėjosi, ją ramino. Išgėrė raminamųjų, tačiau nusiraminti iš karto nepavyko. Tas vakaras buvo išskirtinis, nors tą vakarą fiziškai sužalota nebuvo. Nors D. G. daug kartų yra jai grasinęs, smurtavęs prieš ją, tačiau tą vakarą jis buvo agresyviai nusiteikęs ne kaip visada. Ir anksčiau jai D. G. tik būdamas girtas yra sakęs, kad ją užmuš, vaiką ir pats nusižudys. Kai D. G. buvo paleistas iš policijos, jis į namus vėl grįžo išgėręs, namuose iš jos tyčiojosi, šaipėsi. Viena namuose bijo būti, todėl pas ją nakvojo jos sesė. Kelias naktis su sese ir vaiku miegojo virtuvėje. D. G. bandė jos atsiprašinėti, ateidavo į darbą jos pasitikti. Žadėjo negerti, užsikoduoti. Jam ji sakė, kad juo nebetiki ir jau ieškojo išsinuomoti butą, laukė kada nuomininkai išsikraustys. Po to šio įvykio D. G. nors ir buvo žadėjęs nebegerti, tačiau gėrė dar ne kartą ir buvo barnių, triukšmų, o vaikas per didelius barnius verkdavo. 2012 m. rugsėjo 20 d. D. G. panaudojo prieš ją smurtą, jai sudavė į smilkinį, jis buvo ištinęs, kelias dienas galvą skaudėjo. Kitą dieną jo mama atvažiavo ir pasakė, kad ji išsikraustytų. Ji sakė, kad bijo, kad jis išėjęs iš areštinės jai ko nepadarytų. Šiuo metu su D. G. bendrauja dėl vaiko. Jai sakė, kad jei nenutrauks teismų, jo mama parašys pareiškimą dėl jos. D. G. niekada nepripažįsta ką jai yra padaręs, tiesiog žiūri į akis ir sako, kad nieko nepadarė. Jis meluoja, gal neprisimena. Net tada, kai ji buvo jo sumušta ir mėlynu veidu, jis netikėjo, kad taip jis padarė.

Su blaiviu D. G. apie įvykusius konfliktus neišeidavo pasikalbėti, nes jis apie tai nekalba, nepripažįsta, kad taip buvo. Yra buvę anksčiau, kad girtas D. G. pasiėmė virtuvinį buitinį peilį, šautuvą, išėjo į tualetą, vaikas pamatė, pradėti klykti, kad nepapjautų mamos. D. G. turi namuose dujinį šautuvą, su kuriuo būdamas girtas namuose, tualete ne kartą yra iššovęs. Namai būdavo pilni dujų. Dėl to ji niekur nesikreipė. Yra buvęs atvejis, kad jis jai pasakė, kad nusišaus, jei nueis sesę palydėti. Ji nuėjo palydėti ir išgirdo šūvį. Anksčiau kai D. G. pareidavo girtas namo ir juo konfliktuodavo, tai ji miegodavo virtuvėje ant žemės, nors paprastai jie miegodavo vienoje dvigulėje lovoje, o vaikas savo lovytėje. Kai vaikas pamatydavo girtą tėtį, klausdavo, kur miegosime, nes jiems dažnai tekdavo išeiti. Yra buvę, kad jis skambino broliui, kad atvažiuotų jos pasiimti, pas tetą, pas draugę yra miegojusi. Jis nuolat piktnaudžiauja alkoholiu. Jis per savaitę tik dvi, tris dienas būdavo blaivas. Būdavo ir užgėręs, ir pergėręs. D. G. prigėręs buvo agresyvus, ne kartą ją buvo sumušęs, jai sudavęs. Bijodavo sėdėti namuose, kai jis buvo girtas. Kai vaikui buvo du metukai, tada ją buvo sumušęs. Ji rašė į policiją pareiškimą. Jai jis buvo sumušęs dešinę veido pusę, ji vaikščiojo mėlynu veidu. Ją sumuštą ir mėlynu veidu matė mama, sesė, giminės, kaimynai, uošvienė. Buvo atvažiavusios giminės ją išsivežti. Paskui pareiškimą atsiėmė, nes jis jos atsiprašė, ji jam atleido, nes buvo priversta grįžti namo pas jį, nes neturėjo kur gyventi. Į medikus nesikreipė. Kai ji buvo nėščia, neblaivus D. G. yra ją smaugęs. Jis yra agresyvus tik tada, kai yra girtas. Po to su juo kalbėjosi, jis sakė, nežino kodėl taip padarė. Blaivus niekada nesmurtaudavo. Kalbėjosi su juo, prašė jo užsikoduotų nuo alkoholio vartojimo. Jis sakė, kad jam viskas gerai. Dėl smaugimo, niekur nesikreipė. Yra ir daugiau kartų prieš ją smurtavęs, jai ranka ir iš kumščio suduodavo, jai rankas sukinėdavo, tik kai būdavo girtas. Kai pamatydavo jį labai girtą, stengdavosi tylėti ir nieko jam nesakyti. Jis buvo labai pavydus. Būdamas blaiviu jis su ja apie tai, ką padarė nekalbėdavo, jis neigdavo, neprisipažindavo, kad taip padarė, sakydavo, kad prisimena įvykius, bet ji dėl to abejoja. Kiek kartų yra ją sumušęs, tų kartų ji nebesuskaičiuoja. Anksčiau niekur nesikreipdavo, galvojo, gal D. G. pasitaisys ir kartu su juo gyveno dėl vaiko.

Ne kartą yra bandžiusi išeiti iš namų, bet jis nulauždavo raktą, neišleisdavo. Šį kartą nebandė išeiti. Jis buvo agresyvus, girtas ir jo ji neprovokavo. Ją sumuštą ne kartą yra mačiusi jos mama, sesė, kaimynai, policijos pareigūnai. Dėl D. G. smurto ji buvo parašiusi ne vieną pareiškimą. Ikiteisminio tyrimo metu jos duotuose parodymuose netiksliai yra parašyta, kad 23 val. grįžus girtam D. G. ir pradėjus ant jos šaukti, kad namuose nėra valgyti, ji pasakė, kur gėrei ten ir valgyk, taip ji pasakė jam 21 val. ir jis iš namų tada išėjo ir parėjo 23 val. kai parėjęs girtas pradėjo namuose trankytis, šaukti ir jai grasinti.

Po šio įvykio ji buvo šoke, sunkiai užmigdavo, gėrė raminamuosius. Dažnai jį girtą sapnuoja. Mano, kad dėl tokių veiksmų, patirto psichologinio smurto, jai D. G. padarė 3000 Lt neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šešis metus gyvena kartu su draugu D. G.. (duomenys neskelbtini) gimė jų bendras sūnus E. G.. Po trijų bendro gyvenimo metų, D. G. pirmą kartą ją sumušė, buvo sumušta dešinė veido pusė, ji kreipėsi pareiškimu į policiją. D. G. pastoviai vartoja alkoholį, grįžta į namus girtas ir prieš ją vartoja smurtą, ją stumdo, tranko, vaikas pastoviai rėkia, bijo tėvo. 2012-07-25 apie 23.00 val., grįžo girtas D. G. ir pradėjo šaukti ant jos, kad namuose nėra valgyti, o ji pasakė, kur gėrei ten ir valgyk, tada D. G. pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Pradėjo rėkti, kad ją užmuš, kad su ją sutvarkys jo draugai, keletą kartų šaukdamas rėkė kad „nupjausiu tau galvą“. Bute buvo triukšmas, dėl ko kaimynė E. S. iškvietė policiją, kadangi jos buvo prašiusi, kad kai bus pas ją bute triukšmas ir ji galinti nespėti pabėgti iš buto ir iškviesti policiją, kad ji iškviestų policiją. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems paaiškino, kad D. G. grasina ją užmušti. Pareigūnams pasakius, kad D. G. apsirengtų ir važiuotų kartu, jis atsisakė, ji buvo nusisukusi, laikė sūnų, kad jis nematytų, kas vyksta, tačiau girdėjo, kaip D. G. šaukė ant policijos pareigūnų, priešinosi išvedamas, pareigūnai naudojo jėga jį išvedant. Ji bijo būti namuose, bijo kad ir toliau D. G. grįžęs namo grasins ją nužudyti, nors jis ir neturėjo jokio daikto, kai kartojo, kad „nupjaus jai galvą“, tačiau ji jo žodžius suprato, kaip realų grasinimą, kadangi pastoviai D. G. prieš ją vartoja smurtą, pastoviai muša mažamečio vaiko akivaizdoje. Bijo, kad grįžęs namo D. G. vėl darys tą patį. Ji su D. G. nesitaikysi ir jam neatleis, kadangi jau ne kartą jam atleido, o jis ir toliau vartoja smurtą (10-11 b.l.).

Liudytoja E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra D. G. kaimynė, nes šiuo metu K. V. jau yra išsikėlusi. Pas juos dažnai vykdavo barniai. Ji gyvena su vaiku ir tėvais, kurie taip pat girdėdavo K. V. ir D. G. barnius, triukšmą. Ji anksčiau yra mačiusi K. V. sumuštą, ji suprato, kad ją sumušė D. G.. Tiesiogiai to K. V. neklausdavo, tačiau iš pokalbio su ja suprasdavo, kad būtent D. G. tai padarė. Jai buvo ištinęs smilkinys. Jos kambarys yra už jų buto virtuvės sienos ir jai gerai per rozetę girdėjosi, jų barniai, triukšmas, žodžiai. Girdėdavo pakeltą tonas, keiksmažodžius, triukšmą, krintančių daiktų garsus, stumdymą, K. V. riksmus, jų vaiko cypimą jų barnio metu. Daug kartų yra girdėjusi, kaip jie barėsi, galėtų būti virš 10 kartų.

Tą vakarą buvo namuose, sėdėjo prie kompiuterio. Girdėjo triukšmą, kad jie barasi, bet nelabai kreipė dėmesio, nes bendravau per Skype programą. Paskui iš K. V. gavo sms žinutę, kad ji iškviestų policiją. Kai gavo sms žinutę suprato, kad K. V. yra blogai, kad jai yra pavojus, jai reikia pagalbos ir pati policijos negali išsikviesti. Ji suprato, kad D. G. neleis K. V. kalbėtis su policija ir žino, kad anksčiau D. G. yra sudaužęs K. V. telefoną, kada ji pati bandė iškviesti policiją. Jei Kristina prašė iškviesti policiją, suprato, kad ji nejuokauja. Anksčiau su K. V. jau buvo sutarusi, kad jeigu jai reikės pagalbos, kad ji jai parašytų sms žinutę. Ir ji iškvietė policiją. Policijai pasakė, kad namuose yra mažametis vaikas, kad yra smurtaujama prieš moterį, kad tai ne pirmas atvejis. Kai iškvietė policiją, įdėmiais klausėsi kas vyksta už sienos. Iš jos buto aiškiai girdisi balsai jų bute. Galima girdėti atskirus balsus. Ji girdėjo, triukšmą, stumdomų baldų garsus, D. G. keiksmažodžius, grasinimus, jis šaukė „užmušiu, papjausiu“. Grasinimą girdėjo po žinutės iš K. V. gavimo ir kai jau buvo iškvietusi policiją. Šiuos žodžius ji yra girdėjusi ir anksčiau, tai nebuvo pirmas kartas.

Ir anksčiau yra mačiusi sumuštą ir mėlyną K. V., kada jos giminės buvo atvažiavusios jos išsivežti. Taip pat vasarą matė K. V. su mėlyne po akimi. Yra buvę atvejų, kad gavo žinutę iš K. V. su klausimu, ar ji yra namuose, prašė, kad ji užeitų. Kai ji pasibeldė į duris, jas atidarė D. G., o iš paskos išbėgo K. V. su vaiku. Ji buvo visa drebanti. Paprašė, kad ji galėtų pas mane užeiti. Jai K. V. yra sakiusi, kad D. G. jai yra grasinęs televizorių užmesti ant galvos. K. V. nebesakydavo visą laiką, iš kur tos mėlynės. Matydavo, kad jai nemalonu būdavo apie tai kalbėti, o ji jos ir nebeklausdavo ir taip suprasdavo, kad tai padarė D. G..

Tą vakarą policijos pareigūnų nesutiko. Matė per langą kaip policijos pareigūnai surakintą antrankiais išsivežė girtą D. G., kuris vedamas draskėsi. Tą vakarą po konflikto bendravo su K. V., ji buvo išsigandusi, drebanti. Klausė jos ar jai viskas gerai. Vaikas tada buvo ramus, tačiau sutrikęs. Kai su ja pabendravo, ji apsiramino. Tada ji nuėjo į savo namus.

Su blaiviu D. G. yra ne kartą bendravusi. Jam yra sakiusi, kad jai nemalonu klausytis jų barnių. Jų pokalbio metu jis sakė, kad K. V. myli, kad nebegers. Tada suskambo D. G. telefonas, skambino K. V.. Kai ji paklausė ar jis yra gėręs, tada jis susinervino ir pasakė, kad dabar eina specialiai nusipirkti alaus. D. G. pažįsta apie 10 metų. Mano, kad girtas jis yra neprognozuojamas. Jai D. G. nėra grasinęs. Su jo mama yra turėjusi konfliktą, dėl to, kad ji kišasi ne į savo reikalus. Kišosi, nes nenorėjo būti abejinga, nes jai iškiltų pavojus, nenorėtų, kad ji būtų palikta be pagalbos. Ji pati iš viso nevartoja alkoholio, viena augina mažametį vaiką ir mano, kad tas, kuris kelia ranką prieš moterį vaiko akivaizdoje, tai yra paties žemiausio lygio žmogus. Matydavo, kad K. V. ir D. G. santykiai visada būdavo įtempti, nes D. G. girtas ieškodavo priekabių. K. V. pažįsta 5-6 metus. Jų vaikai bendrauja. K. V. nėra konfliktiška. Kai ji pamatydavo, kad D. G. yra girtas, ji jo vengdavo. Yra girdėjusi, kaip K. V. jį ramindavo, nėra mačiusi ar girdėjusi, kad jį girtą provokuotų. Nėra mačiusi kaip D. G. fiziškai smurtauja. Ji tiki K. V., kad D. G. prieš ją smurtauja ir ne kartą yra sumušęs, nes pati yra mačiusi sumuštą K. V.. Ji policiją dėl jų konfliktų yra kvietusi du kartus. Jos vaikas taip pat yra sureagavęs į jų triukšmus. Kai už sienos vykdavo konfliktas, jos vaikas yra sakęs, kad E. tėtis pyksta, kaip gerai, kad jie tėčio neturi.

Liudytojas E.M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu, tą vakarą dirbo su A. G.. Pagal iškvietimą nuvyko į (duomenys neskelbtini). Buto duris atidarė susijaudinusi moteris, kuri verkė. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena, tarnybiniame pranešime turi būti nurodomos tikslios įvykio aplinkybės. Įvykio tiksliai neprisimena, kadangi praėjo nemažai laiko ir per budėjimą pastoviai turi daug iškvietimų. Paskelbus liudytojo surašytą tarnybinį pranešimą (8-9 b.l.) jis patvirtino jame nurodytas įvykio aplinkybe ir nurodė, kad tarnybinio pranešimo pirmo lapo vietoje kur jis nurodė, kad įvykio vietoje nustatė, kad 2012-07-25 apie 23:46 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. G. grasina susidoroti su K. V., nukirsti jai galvą mano, kad tai rašybos apsirikimas, nes antro lapo vietoje kur smurtą patyrusi K. V. nurodė užrašė, kad grasinama su ja susidoroti, nupjauti galvą, todėl ir pirmoje vietoje turėjo nurodyti ką sakė smurtą patyręs asmuo, šiuo atveju, kad jai buvo grasinama nupjauti galvą. Namuose buvo mažas vaikas, D. G. buvo neblaivus, jis neklausė jų teisėtų nurodymų, buvo agresyvus, todėl dėl saugumo uždėjo jam antrankius ir pristatė į policijos komisariatą. Nukentėjusiosios paaiškinimais nebuvo pagrindo netikėti. Matėsi, kad ji buvo išsigandusi, nusiverkusi. Iš jos paaiškinimų suprato, kad jai buvo realus pavojus ir grasinimas.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba policijos pareigūnu ir tą vakarą dirbo su E. M.. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena, todėl buvo paskelbtas jo tarnybinis pranešimas (7 b.l.). Šiuo atveju jiems atvykus į įvykio vietą nustatė psichologinio smurto požymius, nes atsimena, kad moteriai girtas sugyventinis grasino jai nupjauti galvą. Šį grasinimą jie įvertino kaip realų. Moteris buvo išsigandusi, nusiverkusi, namuose buvo girtas asmuo ir mažametis vaikas. Šiuo atveju, kadangi nebuvo išklausyti girto asmens paaiškinimai, nes jis nesugebėjo nieko paaiškinti, buvo neblaivus ir neklausė jų teisėtų nurodymų, buvo nutarta jį pristatyti į policijos komisariatą, kadangi jis priešinosi, jam buvo uždėti antrankiai. Šiuo atveju mano, kad nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad jai realiai buvo grasinama susidorojimu, ir nupjauti jai galvą mažamečio vaiko akivaizdoje.

Liudytoja B. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra kaltinamojo motina ir parodė, kad paties įvykio nematė ir negirdėjo. Jai tą vakarą, kai ji buvo darbe, apie 23-24 val. paskambino K. V. ir pasakė, kad jos sūnus D. G. parėjo namo girtas, triukšmavo, prišnekėjo nesąmonių ir K. V. iškvietė policiją, kuri jį išsivežė. K. V. klausė jos gal negerai padarė. Jai pasakė, kad baigtų su D. G. konfliktuoti, kad pasigailėtų jų vaiko. Po to tarp jų buvo dar buvo konfliktas, ir jau įvyko dėl jo teismas. Su K. V. bandė gražiuoju kalbėtis, kad nebūtų teismų, tačiau jiems neišėjo. Po paskutinio įvykio K. V. išsikraustė. Kai D. G. ir K. V. vaikui buvo du metai, ji jos yra klaususi ar užaugins jai vaiką, jei kas atsitiks. Ji suprato, kad K. V. grasino D. G. ką nors padaryti. D. G. ir K. V. konfliktų nėra mačiusi, yra tik mačiusi, kad K. V. buvo mėlynė. K. V. sakė, kad ji nepyktų ant D. G., nes jie dėl to abu kalti. Ji suprato, kad jie dūko ir patys susižalojo. Jos sūnus D. G. išgeria, bet kiek ten dažnai – negali pasakyti. Kai su juo bendrauja, bendrauja su blaiviu. Yra mačiusi girtą, bet ne taip dažnai. Mano, kad jis nėra alkoholikas. Išgėręs D. G. kiek yra mačiusi nėra agresyvus. Mano, kol K. V. nebendravo su kaimyne E. S. ji buvo kitokia, o jai neigiamą įtaką padarė būtent kaimynė. Kai su ja pradėjo bendrauti, K. V. tapo agresyvesnė. Mano, kad dėl tų įvykių nereikėjo kviesti policijos.

2012-07-25 23:46 val. informaciniame pranešime policijai nurodyta, kad vyras muša žmoną, namie yra mažas vaikas, girdisi moters verksmas, barnis. Apie įvykį pranešė kaimynė (3-4 b.l.).

2012-07-26 tarnybiniame pranešime, pagal kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas nurodyta, kad 2012-07-25 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. G. mažamečio vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje grasino savo sugyventinei K. V., sakydamas „nupjausiu tau galvą“, tokiais savo veiksmai sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (5 b.l.).

Šalies argumentai

A. G. 2012-07-26 tarnybiniame pranešime nurodė, kad š.m. liepos 25 d. apie 23 val. 46 min., dirbant Mažeikių mieste ekipaže „Lūšė 38“, kartu su vyresn. patruliu E. M., buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) - vyras muša moterį, girdisi moters verksmas, bute yra mažamečių vaikų. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pilietė K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti minėtu adresu ir paaiškino, kad jos sugyventinis D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis kartu su ja, būdamas neblaivus grasina jai nupjauti galvą, šūkauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais mažamečio vaiko akivaizdoje. Kartu su jais gyvena mažametis vaikas E. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat paaiškino, kad nežino ką jai daryti, ji bijo dėl savęs ir dėl mažamečio vaiko. Atvykus jiems moteris buvo sutrikusi, susijaudinusi ir verkė. Bute aiškių smurto požymių nenustatyta, baldai bei buitinė technika tvarkinga. Pasak pranešėjos smurtas pasireiškė jos sugyventinio grasinimais nupjauti jai galvą ir šūkavimais. Sulaikant pilietį D. G. ir pristatant į Mažeikių r. PK VPS OVP pasipriešino, todėl buvo panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės antrankiai. Pristačius piliečiui D. G. nustatytas 3,61 prom. girtumas (7 b.l.).

2012-07-26 vyresniojo patrulio E. M. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2012-07-25 apie 23:46 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis D. G. grasino susidoroti su K. V., nukirsti jai galvą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. K. V. buvo susijaudinusi, sutrikusi, verkė, ant jos smurto žymių nesimatė, buvo blaivi. Baldai nesulaužyti, buitinė technika nesudaužyta. K. V. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, grasinimais su ja susidoroti, nupjauti galvą, šūkavimais. E. G., gim. (duomenys neskelbtini) tapo smurto artimoje aplinkoje liudininku ir gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje negalėjo paaiškinti savo veiksmų, nes buvo neblaivus. D. G. sulaikant ir pristatant jį į policijos įstaigą buvo panaudota fizinė jėga ir spec. priemonės – antrankiai. Įvykį mačiusių asmenų nenurodyta.

2012-07-26 00:13 val. K. V. nustatytas 0,00 prom. neblaivumas (13 b.l.)

2012-07-26 00:34 val. D. G. buvo nustatytas 3,61 promilių girtumas (19 b.l.).

2012-07-26 00.30 val. D. G. vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. buvo laikinai sulaikytas, (b.l. 17). 2012-07-27 13.40 val. D. G. buvo paleistas iš laikinojo sulaikymo (b.l. 18).

2004-08-12 D. G. baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už vairavimą neblaiviam, teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.; 2009-05-23 baustas pagal ATPK 178 str. 1 d. už girto pasirodymą viešoje vietoje, įspėjimu; 2011-01-19 baustas pagal ATPK 181 str. įspėjimu, už tai, kad 2011-01-14 23 val. (duomenys neskelbtini), D. G. iš namų išvarė savo sugyventinę K. V. su jų mažamečiu vaiku E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir juos į butą neįsileido, tuo panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams (20 b.l.).

D. G. psichikos centre nesilankė (25 b.l.). 2012-07-27 D. G. skirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (32, 33 b.l.). D. G. dirba (duomenys neskelbtini) pareigose nuo 2011-10-27, darbe charakterizuojamas gerai (51 b.l.).

K. V. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad kaltinamasis - atsakovas D. G., savo neteisėtais veiksmais jai sukėlė išgąsti ir didžiulius dvasinius išgyvenimus, padarydamas jai moralinę - neturtinę žalą. Mano, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia šį jos pateiktą civilinį ieškinį ir niekam nekils jokių abejonių, jog ji dėl šio nusikaltimo tikrai patyrė didžiulį, dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės - tiesiog iki šiol bijo savo mažamečio sūnaus tėvo - atsakovo D. G.. Dėl patirtų grasinimų ir išgąsčio labai išgyvena - iki šiol vartoja raminamuosius vaistus, naktimis sunku užmigti, o užmigusi sapnuoja girtą ir smurtaujantį savo vaiko tėvą. Anksčiau yra daug kartų patyrusi iš atsakovo realų fizinį smurtą, o Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-391-832/2012, kurioje D. G. kaltinamas, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudojo fizinį smurtą prieš ją. Teismo prašo kaltinamąjį D. G. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., ir priteisti iš atsakovo D. G., jai 3000,00 Lt jo nusikalstamais veiksmais jai padarytos neturtinės žalos atlyginimą (59-60 b.l.).

Kaltinamojo D. G. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais –paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų E. S., E. M., A. G., B. G. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bei kitais byloje esančiais ir išnagrinėtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kasacinės instancijos teismo nutartyse pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (kasacinė nutartis 2K–639/2010).

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis 2K-26/2010).

Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Nors kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau jo kaltę įrodo byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu D. G. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nors parodymuose nurodė, kad savo sugyventinei K. V. negrasino nupjauti galvą ar kitaip susidoroti. Tačiau patvirtino, kad buvo girtas, jam susidėjo įvairių dienos problemų ir kai grįžo namo ant K. V. būtent jis pradėjo šaukti, tačiau ką būtent jai sakė neprisimena, gal ir išvadino necenzūriniais žodžiais, tačiau mano, kad jai nesakė, jog nupjaus galvą, nes šito neprisimena. Prieš K. V. fizinio smurto nenaudojo, jos nemušė, tik konfliktavo žodžiu. Mano, kad negrasino jos nužudyti ar kitaip susidoroti. Nurodė, kad tarp jų tokių konfliktų pasitaiko, tačiau retai, ir kad prieš 3 metus K. V. buvo sutrenkęs netyčia veidą, dėl ko ji buvo parašiusi į policiją pareiškimą dėl sumušimo. Teisiamojo posėdžio metu D. G. nurodė, kad buvo stipriai girtas, kad ne viską prisimena, tačiau žino, jog K. V. grasinti užmušti ir nupjauti jai galvą negalėjo. Jis nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu įvykio aplinkybes net geriau prisimena, nei jas prisiminė, kada buvo apklaustas iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu. Nurodė, kad su K. V. konfliktavo žodžiu, vartojo keiksmažodžius, liepė jai tylėti, tačiau visko neprisimena, kas jam išsprūdo. Nurodė, kad prieš nukentėjusiąją niekada fizinio smurto nėra naudojęs, iš namų ją su vaiku nėra buvęs išvaręs, nes ji pati išėjo. Tą vakarą mano, kad agresyviai nusiteikęs nebuvo, nors kumščiu stalą virtuvėje trankė. Po šio įvykio iš karto ir teisme su nukentėjusiąja taikėsi, tačiau nepavyko to padaryti, nes mano, kad jis yra nekaltas ir nieko nepadarė. Pripažįsta, tik kad buvo girtas, šūkavo ir keikėsi.

Iš jo teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų matyti, kad jie yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys, o jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisme išnagrinėti įrodymai, todėl jie atmestini, ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės arba bandymas ją sušvelninti.

Nukentėjusioji K. V. kategoriškai patvirtino, kad jos sugyventinis D. G. būdamas labai girtas, agresyvus, trankė namuose sekciją, sieną, vaiko lovelę, skėsčiodamas rankomis šaukė ant jos ir keletą kartų šaukdamas netgi jai prie veido grasino ją užmušti, susidoroti tiek pats, tiek pasitelkęs draugus, bei nupjauti jai galvą. K. V. netgi teisiamojo posėdžio metu verkdama ir drebančiom iš susijaudinimo rankom pasakojo kaip jai ant kelių cypė keturmetis sūnus, prašė tėčio liautis, ir jo atsiprašinėjo sakydamas „tėti atsiprašau“, lygtai būtų ką padaręs. Ji tvirtai ir neabejodama patvirtino, kad D. G. buvo tikrai labai išsigandusi, nes jis buvo neįprastai labai agresyvus, jo akys buvo pabalusios, kad jis iš tikrųjų šį kartą gali įvykdyti savo grasinimus, kadangi ir seniau jai ne kartą jis jau buvo grasinęs susidorojimu. Ji taip buvo išsigandusi, kad sėdėjo glėbyje apsikabinusi cypiantį sūnų verkė, nieko nesakė siautėjančiam D. G., tiesiog laukė kada jis nurims ir net nebandė pabėgti iš namų, kadangi mano, jai tai būtų nepavykę, o jos bandymas pabėgti būtų dar labiau iššaukęs sugyventinio agresiją. Ji tik pritaikiusi proga paslapčia sugebėjo pranešti, kad jai yra reikalinga policijos pagalbą, išsiųsdama sms žinutę kaimynei, ir neturėdama jokios galimybės pati tiesiogiai išsikviesti pagalbą, kadangi jai anksčiau kitais kartais bandant tai padaryti, jai D. G. sudaužydavo telefonus. Net atvykus policijos pareigūnams ir kiek D. G. aprimus, jis vis tiek parodė savo agresiją ir prieš policijos pareigūnus, neklausydamas jų teisėtų nurodymų, jiems priešinosi ir jėga buvo išvestas iš namų. Iš šių visų agresyvių D. G. veiksmų nukentėjusioji tikrai turėjo jausti realią grėsmę jos gyvybei, kada jai gali būti atimta gyvybė ir net nupjauta galva namuose esančiais buitiniais peiliais ar kirviu. Nukentėjusiosios K. V. parodymai konkretūs, detalūs, nuoseklūs ir išsamūs, kuriais teismas neturi jokio pagrindo netikėti ar abejoti. Netgi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji K. V. pati siūlė kaltinamajam ir vaiko tėvui D. G. taikytis ir prašyti teismo, kad byla būtų nutraukta. Pradžioje kaltinamajam ieškinio nereiškė. Taip ji parodydama, kad neturi jokio keršto motyvo, ar tikslo pakenkti kaltinamajam ir nenori kategoriškai, kad jos sugyventinis teismo būtų nuteistas ir patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tik kaltinamajam nurodžius, kad jis nėra dėl nieko kaltas ir ji pati yra kalta, nukentėjusioji būdama kaltinama paprašė teismo laiko susirasti atstovą advokatą, kad jai galėtų padėti įgyvendinti įstatymo numatytas nukentėjusiosios teises ir tik tada teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja E. S. patvirtino, kad būdama namuose, savo kambaryje girdėjo triukšmą, šūkavimus, sklindančius iš K. V. ir D. G. namų. O kai gavo iš K. V. sms žinutę su pagalbos prašymu, nekilo jokių abejonių apie padėties rimtumą, kilusią grėsmę jai, ir nedelsiant kvietė policijos pagalbą nurodydama jos suvokiamas įvykio aplinkybes, kad matyt D. G. muša K. V., žinodama, kad kartu su jais yra jų mažametis vaikas. Liudytoja E. S. nurodė, kad iškvietusi policiją, įdėmiai klausėsi kas vyksta už sienos ir girdėjo D. G. keiksmažodžius, grasinimus užmušti ir papjauti. Nereaguoti į K. V. pagalbos prašymą ji neturėjo teisės, ji jautė pareigą nebūti abejinga ir padėti smurtą patiriančiai moteriai. Ji patvirtino, kad ne kartą yra mačiusi sumuštą ir su mėlynėmis vaikščiojančią K. V., todėl ji negalėjo nereaguoti į jos pagalbos prašymą, siekdama tokiu būdu apginti smurtą mažamečio akivaizdoje patiriančią moterį. Po šio įvykio ji iš karto bendravo su K. V., kuri buvo išsigandusi, susijaudinusi, ją ramino, kalbėjosi su ja.

Į įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje fakto atvykę policijos pareigūnai teisme patvirtino, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, sutrikusi, verkė, nurodė, kad ji bijo dėl savęs ir dėl vaiko. Jos nurodytus psichologinio smurto požymius, kad ją sugyventinis D. G. grasina užmušti, nupjauti jai galvą įvertino kaip rimtus ir realius. Įvertinę padėties rimtumą, girto D. G. elgesį, nesugebėjimą paaiškinti įvykio aplinkybes, įvertinę moters ir mažamečio vaiko saugumo padėtį, nutarė smurtu įtariamą asmenį išgabenti iš namų ir pristatyti į policijos komisariatą, tačiau D. G. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams ir jam pasipriešinus bei parodžius agresiją policijos pareigūnai buvo priversti panaudoti fizinę jėgą, specialiąsias priemones – antrankius ir jėga išvežti jį namų, kuriuose jis naudojo psichologinį smurtą.

Liudytoja B. G., kaltinamojo motina, taip pat patvirtino, kad iš karto po įvykio jai skambino K. V. ir nurodė, kad D. G. būdamas girtas sukėlė namuose konfliktą ir prikalbėjo nesąmones. Taip pat nurodė, kad anksčiau yra mačiusi K. V. su mėlyne veide, kurią padarė jos sūnus D. G., tačiau jai K. V. tada nurodė, kad ji nepyktų ant sūnau, nes jie yra abu kalti.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų teisme nebuvo nustatytas galimai neteisėtas ar kitos provokuojanti nukentėjusiosios elgesys, galintis pateisinti kaltinamojo neteisėtus veiksmus. Iš jo agresyvaus elgesio ir iš ištirtų įrodymų matyti, jog kaltinamasis D. G. įvykdė nusikalstamus veiksmus, kada jis mažamečio sūnaus E. G. akivaizdoje grasino užmušti sugyventinę, nupjauti jai galvą.

Nors kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu stengėsi sumenkinti nukentėjusiosios ir liudytojos E. S. teisme duotus parodymus, net jų asmenybes, stengdamiesi neigiamai jas charakterizuoti, sukelti abejones dėl jų, tačiau prieštaravimų, dėl kurių teismui kiltų abejonių, kurias teismas galėtų taikyti kaltinamojo naudai, ir teismas galėtų abejoti kaltinamojo kaltumu, ir kad jis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis būdamas sunkaus girtumo būsenos (3,61 prom. girtumas jam nustatytas daugiau nei po valandos, kai jis buvo pristatytas į policijos komisariatą) šaukdamas, keikdamasis ir trankydamas namuose sekciją, sieną, vaiko lovelę, mažamečio sūnaus akivaizdoje, grasino nukentėjusiajai K. V. ją užmušti, nupjauti galvą. Pasak nukentėjusiosios K. V. ją užmušti kaltinamasis yra grasinęs ir anksčiau ir ne kartą ją yra sumušęs ir sužalojęs ir išvaręs iš namų, ką byloje patvirtino ir kiti liudytojai bei bylos medžiaga. Atsižvelgiant į konkrečius ir akivaizdžiai agresyvius kaltinamojo veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji K. V. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nukentėjusioji K. V. neabejotinai patvirtino, kad ji suprato tokius kaltinamojo agresyviai jai į veidą iššauktus minėtus žodžius, kaip realų grasinimą, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas įvertindamas subjektyviuosius požymius, kurie pasireiškia tiesiogine tyčia, pažymi, kad grasinantysis suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų savo sugyventinę, keldamas jai baimę, kad priverstų ją paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis vykdė bauginimo procesą, sukeldamas nukentėjusiajai baimę, nebūtinai turėdamas realius ketinimus įgyvendinti smurtą ir savo ketinimus. Šiuo atveju kaltinamasis siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus įvykdytas, akivaizdžiai, net ir mažamečio sūnaus akivaizdoje, jam cypiant tėti baik, demonstruodamas savo nevaldomą agresiją. Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, kuria nurodė liudytojai policijos pareigūnai, kaimynė, kad nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi ir sutrikusi. Nukentėjusioji šiuo atveju patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, baimę, stresą, o tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindama kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties baimės jausmą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltinamojo D. G. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, yra įsitikinęs, kad D. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau atlyginti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-117/2010).

Neturtinė žala atlyginama vaisais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Jokios nusikaltimų rūšys šioje normoje nėra nurodytos. Tai reiškia, kad taisyklė galioja bet kurio nusikaltimo padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-223/2010).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą.

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus matyti, jog kaltinamasis D. G. mažamečio sūnaus E. G. akivaizdoje grasino nužudyti savo sugyventinę K. V., dėl to nukentėjusioji patyrė didelę baimę, psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir didelį sukrėtimą, didelį pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, turėjo nepatogumų, liekamuosius psichologinius reiškinius, kadangi net ir iki šiol ji bijo savo sugyventinio ir buvo priversta dėl šio įvykio vartoti raminamuosius vaistus, sunku buvo užmigti, sapnuodavo girtą smurtaujanti savo vaiko tėvą, kaltinamąjį D. G.. Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis D. G. yra sveikas, darbingas žmogus, dirbantis, turtinės žalos nepadarė. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, bei į suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-495-2006, 2K-26/2010, 2K-123/2011, 2K-261/2012), o taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. V. ieškinys dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, padarytą 3000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai priteisiant iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. G..

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. V. pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-15 sprendimą Nr. SP-4177(7.3391) dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo yra apmokamos 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo D. G. valstybei priteistinos turėtos 240,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę D. G. vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., o taip pat atsižvelgdamas į bausmės paskirtį.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. G. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis įvykdė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą pavojingą žmogaus sveikatai ir gyvybei, yra dirbantis, darbovietės charakterizuojamas gerai, teismo baustas administracine tvarka, 2013-02-04 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., už tai, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai K. V., tačiau nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad D. G. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą nusikalstamą veiką skiriant bausmę – baudą, tačiau žymiai mažesnė nei jos vidurkis, nes už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta iki 500 MGL bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo šeimos narį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, jam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso teismas,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nubausti jį 30 MGL, tai yra trijų tūkstančių devynių šimtų litų (3900 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1 d. 2 p. a) p.p. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-07-26 iki 2012-07-27, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad D. G. paskirta galutinė 28 MGL, tai yra trijų tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimties litų (3640 Lt) dydžio bauda.

Išaiškinti D. G., kad paskirtą baudą jis privalo sumokėti į valstybinės mokes­čių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės tarnautojui banko kvitą. Nusta­tytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, skirti D. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Palikti galioti D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. G. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei K. V. 3000,00 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo D. G. 240,00 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius