Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimo M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė M. J. atžvilgiu 4 administracinių teisės pažeidimų protokolus už tai, kad ji: 1) 2010 m. liepos 28 d., apie 10.20 val. lopšelio-darželio „Ežerėlis“ teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, nevykdydama teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų kartu vykti pas ją į namus atlikti kratą ir vengdama sulaikymo, pasipriešino tyrėjams M. L. ir D. B., einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, juos stumdydama. Tokie jos veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 1 dalį. Be to, 2) necenzūriniais žodžiais išplūdo tyrėjus I. V., M. L. ir R. Š., tuo įžeisdama jų garbę ir orumą bei nevykdė teisėtų tyrėjo R. Š. reikalavimų kartu vykti pas ją į namus, kur turi būti atliekama krata, tuo padarydama ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Taip pat M. J. kaltinama tuo, jog 2010 m. liepos 28 d., 11.05 val. bute (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, laikė cigaretes su rusiškomis banderolėmis: 126 pakelius „Saint George lights“, 10 pakelių „Sweet dreams Muscat“, 4 pakelius „Sweet dreams Double apple“, 6 pakelius „Sweet dreams Tropic“, 10 pakelių su Baltarusijos banderolėmis „Capri Super Slims Azzurro“, bendros 1185,66 Lt vertės, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais-banderolėmis, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos taisyklių 2.1.1, 3.1 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį. Taip pat protokolas surašytas už tai, kad 4) M. J. 2010 m. liepos 28 d., nuo 11.05 iki 12.00 val. kratos (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, metu įžeidinėjo tyrėją I. V., pasakydama „durneli V., tau blogai baigsis“, tuo įžeisdama jo garbę ir orumą ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažino M. J. kalta padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jai 400 litų baudą. Bylą dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, 163² straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje (dėl pareigūno I. V. įžeidimo) nutraukė.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimo dalis, kuriomis buvo nutrauktos bylos dėl ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Institucijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Mano, jog M. J. priešinosi pareigūnams, vengė sulaikymo, bandė pabėgti, stumdėsi, todėl jos veikoje yra ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Atkreipia dėmesį, kad jos atžvilgiu buvo panaudotos fizinės prievartos priemonės, kurių pareigūnai be pagrindo nenaudoja. Taip pat nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. J. neįžeidinėjo pareigūno I. V. – vaizdo įraše ši aplinkybė neužfiksuota, kadangi įžeidinėjimas prasidėjo atradus cigaretes ir pasibaigus filmavimui. Todėl jos veikoje yra ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis. Apylinkės teismas nepagrįstai visiškai nesivadovavo pareigūnų paaiškinimais ir tarnybiniais pranešimais, nors jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

M. J. administracinių teisės pažeidimų protokolai surašyti už ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Pirmosios instancijos teismas M. J. pripažino kalta tik dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl to, kad nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų vykti kartu su jais į namus, kur turėjo būti atliekama krata. Institucija apeliaciniame skunde mano, jog M. J. atžvilgiu nepagrįstai nutraukta byla dėl pasipriešinimo pareigūnams (ATPK 187 str. 1 d.) ir dėl pareigūno I. V. įžeidimo (ATPK 187 str. 2 d.). Ginčo dėl ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektais, mano, jog byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai, todėl plačiau dėl šio pažeidimo nepasisakys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, o ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.

Byloje nustatyta, kad pareigūnai pas M. J. į darbovietę atvyko siekdami ją nuvežti į namus kratai atlikti. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pareigūnams atliekant kratą, M. J. bendravo su pareigūnais pakeltu tonu, teigdama, jog tokį kiekį cigarečių ji gali laikyti, be to, dalis pareigūnų paimtų daiktų priklauso jos sugyventiniui. Jokių necenzūrinių ar pareigūnų vardą žeminančių žodžių jos kalboje nebuvo užfiksuota. Todėl nagrinėjamuoju atveju kategoriškai teigti, kad asmuo įžeidė pareigūną I. V. ar kitus kratą atlikusius pareigūnus, negalima. Pažymėtina, kad pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog tyrėją I. V. pavadino „durneliu“ tuo metu, kai buvo rastos cigaretės, tačiau perklausius įrašą, nei viename iš filmuotų epizodų jokių panašių atsakomybėn traukiamo asmens žodžių užfiksuota nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad filmuota buvo ir kurį laiką po cigarečių suradimo, tačiau nei įžeidimų, nei grasinimų įraše neužfiksuota. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą M. J. atžvilgiu dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalies pažeidimo.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo pozicija dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalies pažeidimo – nei tarnybiniuose pranešimuose, nei vaizdo įraše, nei pareigūnų parodymuose teismo posėdžio metu, nebuvo vienareikšmiškai nurodyta, jog M. J. veiksmai peržengė pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ribą ir galėtų būti vertinami kaip pasipriešinimas. Įvertinus tai, kad pareiga įrodyti kaltinimą tenka institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, o nagrinėjamuoju atveju byloje surinktų įrodymų nepakanka neabejotinoms išvadoms dėl M. J. kaltės padaryti, todėl esant abejonėms, jos pagrįstai vertintos atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir byla šioje dalyje nutraukta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimą M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.