Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovei S. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą dėl fizinio asmens J. K. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, suinteresuoti asmenys S. K., R. K., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad J. K. yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. K. motina. Jai yra diagnozuota nepatikslinta demencija ir ūminis bronchitas, sukeltas kitų patikslintų sukėlėjų. Dėl diagnozuotų susirgimų mamai ėmė blogėti atmintis, orientacija. Ji ėmė mažiau bendrauti, kalbėti, prasmingam kontaktui tapo sunkiai prieinama. Šiai dienai ji negeba pasigaminti maisto, apsirengti, nesusitvarko tualete, viską daro po savimi, kartais nepažįsta namiškių, neprisimena vardų, nepažįsta pinigų. Jai nustatyti specialūs poreikiai nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., didelis specialiųjų poreikių lygis. Be aplinkinių pagalbos pasirūpinti savimi negali dėl įgytų ligų, jai yra būtina nuolatinė priežiūra.

Teismo posėdyje pareiškėja papildomai nurodė, jog jos mama visiškai neįgali ir negali savęs atstovauti tiek dėl fizinės, tiek dėl psichinės būklės. Nėra tokios srities, kurioje mama būtų savarankiška. J. K. šiuo metu gyvena su tėčiu, jųdviejų bute. Gauna pensiją ir slaugą. Pareiškėja sutinka būti mamos globėja.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Eglė Grucytė palaikė pareiškėjos pareiškimą, prašė tenkinti jį pilnai.

Teismo posėdžio metu R. K. patvirtino, jog palaiko pareiškimą. Paaiškino, kad mamos sveikata prasta, ja rūpinasi sesuo. Nėra tokios srities, kurioje mama būtų savarankiška. Sutinka, kad mamos globėja ir turto administratore būtų paskirta A. S..

Teismo posėdžio metu S. K. patvirtino, jog palaiko pareiškimą. Paaiškino, jog jo sutuoktinė pati nekalba, visą dieną žiūri į vieną tašką arba miega. Kai atneša valgyti, jis sutuoktinę pasodina, apkamšo, tačiau pati ji net puodelio nepakelia. Dukra rūpinasi motina, todėl sutinka, kad šioji būti paskirta motinos globėja.

Išvadą teikiant institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad J. K. turėtų būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė, o išvadą dėl globos nustatymo neveiksniu pripažintam asmeniui pateiks susipažinusi su visais dokumentais (b. l. 45-46).

Teismo posėdyje Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus atstovė su pareiškimu sutiko, palaikė institucijos išvadas, paaiškindama, jog suinteresuoto asmens psichikos sutrikimą patvirtino ekspertizė. Globėja sutiko būti jos dukra. Mano, kad byloje surinktų dokumentų visuma patvirtina, kad pareiškėja gali būti paskirta globėja ir turto administratore.

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens J. K. atstovas advokatas Saulius Majauskas palaikė pareiškėjos pareiškimą. Paaiškino, jog J. K. serga ligomis, kurios susiję su suvokimo problemomis. Ekspertai nustatė sunkų sutrikimą, J. K. negali orientuotis nei laike, nei erdvėje, negali įgyvendinti savo teisių turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Teigia, jog yra medicininis ir teisinis kriterijus pripažinti J. K. neveiksnia. Dėl globos ir globėjos bei turto administratorės kandidatūros ir skyrimo neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas iš dalies tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.6 straipsnį civilinis teisnumas ir veiksnumas niekam negali būti apribojamas kitaip, kaip tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (2.5 straipsnis).

Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusį teisinį reglamentavimą fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo pripažintas neveiksniu toje srityje (CK 2.10 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos A. T. 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Asmenys, turintys psichikos ar proto negalią, turi teisę gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius. Psichikos sutrikimo diagnozės nustatymas nėra pagrindas apriboti žmogaus teises. Įstatymuose nustatytos išimtys, kurios leidžia apriboti žmogaus teises tam tikrais ypatingais atvejais, neturi tapti taisykle. Yra būtina siekti optimalios pusiausvyros tarp visuomenės saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių nepažeidžiančių veiksnumo apribojimų nustatymo. Tačiau ne bet kuris psichikos sutrikimas, psichikos ligos ar proto negalios forma yra pagrindas pripažinti asmenį neveiksniu. Atsakymas į klausimą, ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi būti pateiktas teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau pripažinti asmenį neveiksniu, atsižvelgdamas į teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą, gali tik teismas.

Pabrėžtina, kad teismas neprivalo besąlygiškai vadovautis ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.).

Priimdamas sprendimą dėl veiksnumo apribojimo tam tikrose srityse, teismas vertina ne tik pateiktus medicininius dokumentus, atliktą ekspertizės aktą, bet ir paties asmens, kurį norima pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, elgesį teismo posėdžio metu, bendravimo ir mąstymo gebėjimus bei liudytojų parodymus, tai yra byloje surinktų įrodymų visumą.

Iš byloje pateiktos Kauno miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės išvados, parengtos pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintą Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašą, matyti, kad suinteresuotas asmuo J. K. turi sunkumų rūpindamasi savimi ir priimdama kasdieninius sprendimus turtinių santykių srityse. Jos mąstymas ir atmintis yra galimai sutrikę, nesiorientuoja laike, negeba objektyviai įvertinti savo dabartinės gyvenimo situacijos. J. K. sunkiai sukaupia dėmesį, į užduotus klausimus esmės neatsako. Ji pasakė savo vardą, o pavardes sako turinti dvi, nes šiuo metu turi du vyrus „vieną – jauną, kitą – seną“. Paklausus kaip jos sutuoktinio vardas, atsakė, kad Jurgis, tačiau tokiu vardu buvo jos tėvas, kuris seniai miręs. Nežino, kiek jai metų ir kokį mėnesį ir dieną yra jos gimtadienis, tačiau, atsakė, kokiais metais yra gimus. Ji žino, kad turi dukrą ir sūnų, kad turi anūkų, tačiau kiek ir kokių neprisimenanti. Žino savo adresą. J. K. nepažįsta pinigų, nežino jų vertės, negeba nueiti į parduotuvę nusipirkti maisto. Pažymėta, kad ji nevaikšto, negali apsirengti ir pasigaminti maisto, pasirūpinti savo asmens higiena, susitvarkyti gyvenamosios patalpos, moteris guli lovoje. Nesuvokia savo sveikatos būklės, negeba nuvykti į gydymo įstaigą, negali kontroliuoti savo sveikatos sutrikimų simptomų. J. K. negeba savarankiškai suprasti informacijos, negeba priimti sprendimų dėl rūpinimosi savimi ir priimti kasdieninių sprendimų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 20-22).

Teismo posėdžio metu apklausti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, artimieji – sutuoktinis S. K. ir vaikai A. S. ir R. K. - patvirtino, jog J. K. visiškai negali savimi pasirūpinti jokioje srityje, jai reikalinga pastovi kitų asmenų priežiūra. Iš specialiųjų poreikių nustatymo pažymos matyti, jog J. K. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. (b. l. 16).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-191/ 2019 (b. l. 70-71) nurodyta, kad J. K. konstatuojama psichikos sutrikimas - kita kraujagyslinė demencija (F01.8). Pagal savo ligos pobūdį J. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir negali jų valdyti turtinių santykių (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisiniai santykiai; dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) ir asmeninių neturtinių santykių srityse (savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros sritis; šeimos santykių sritis; asmens gebėjimas būti globėju, pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis; pilietinių teisių sritis. J. K. negali dalyvauti teismo posėdyje, nes negali suprasti teismo proceso bei jo prasmės.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas, siekdamas suinteresuoto asmens J. K. fizinio, socialinio, ekonominio ir emocinio saugumo, neatimdamas iš jos galimybės pagal savo galimybes visapusiškai dalyvauti socialiniame gyvenime, sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, esant tokiai suinteresuoto asmens J. K. fizinei ir psichikos būklei, ji pripažintina neveiksnia tik tose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo J. K. šiuo metu dalyvauja ne visose socialinio gyvenimo srityse, todėl nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to, Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Atsižvelgus į tai ir į suinteresuoto asmens J. K. psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui J. K. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 punktas); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), tačiau suinteresuotam asmeniui J. K. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 punktas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 punktas); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 punktas); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 punktas); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 punktas); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas) (10.2.1 punktas); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 punktas); pilietinių ir politinių teisių sritis (naudojimasis rinkimų ir balsavimo teise).

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba asmens pripažinimas ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą, yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. tokiam asmeniui suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pavyzdžiui, teisė sudaryti santuoką, teisė į darbą ir kita), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 474 straipsnį, išnykus aplinkybėms, dėl kurių fizinio asmens veiksnumas tam tikroje srityje buvo apribotas, bylą išnagrinėjęs teismas pagal paties asmens, jo rūpintojo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų pareiškimą priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą sprendimą ir pripažinti fizinį asmenį veiksniu.

CPK 468 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiamas ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai.

Išanalizavus bylos medžiagą, konstatuotina, kad yra teisinis pagrindas nustatyti J. K. nuolatinę globą bei paskirti jai globėją. Globa nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikrose srityse fizinio asmens teises bei interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja A. S., pretenduojanti tapti asmens, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, globėja, dukra. Suinteresuoto asmens S. K. (sutuoktinio) paaiškinimais, J. K. gyvena kartu su juo (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje A. S. sutiko būti savo motinos J. K. globėja. Kiti asmenys pritarė globėjos kandidatūrai, patys neišreiškė noro tapti jos globėjais. Pareiškėja administracine tvarka nėra bausta (b. l. 94), neteista (b. l. 83), sveikatos būklė leidžia jai eiti globėjos pareigas (b. l. 17). Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyrius padarė išvadą, kad A. S. atitinka būsimiems globėjams keliamus teisės aktų reikalavimus ir turi galimybes globėjos pareigas vykdyti tinkamai (b. l. 96). VĮ Registrų centro duomenimis, J. K. nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 74-78), todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas skirti A. S. neveiksnaus tam tikrose srityse asmens J. K. globėja ir turto administratore (CPK 507 straipsnio 4 dalis).

CPK 508 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka paskirtai globėjai išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas: 1) įgyvendinti ir ginti J. K. teises bei interesus be specialaus pavedimo; 2) sudaryti atstovaujamo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje (CK 3.240 straipsnis); 3) neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; 4) sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą; 5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; 6) globėja negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis).

Bylinėjimosi dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 473 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 468–469 ir 505 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. S. pareiškimą iš dalies tenkinti.

Pripažinti J. K., gimusią (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai;

- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita);

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai);

- pilietinių ir politinių teisių srityje (naudojimosi rinkimų ir balsavimo teise).

Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) veiksnumo neriboti.

Nustatyti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose srityse, jos globėja ir jai priklausančio turto administratore paskiriant A. S., gimusią (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikti sprendimo duomenis Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.