Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-478/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-29Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
1A-127-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47360-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
E. V.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-127-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47360-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.9; 2.4.6.1; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistajam E. V., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nubaustas 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, jam paskirta bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. spalio 29 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2019 m. spalio 29 d. (2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi 2019 spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis patikslinta, ją išdėstant taip: „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. spalio 29 d.“).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir iš E. V. jai priteista 310,07 Eur (trys šimtai dešimt eurų 07 ct) žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugsėjo 19 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 22.00 val., viešoje vietoje - lauke, prie (duomenys neskelbtini), be jokios dingsties, dėl chuliganiškų paskatų išsakydamas sutiktam nukentėjusiajam V. V. frazę: „o senis“, tyčia spyrė jam į veidą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam V. V. galvos sumušimą su muštinėmis žaizdomis galvoje, apatinio žandikaulio srityje, su galvos smegenų sukrėtimu, su nedideliu pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apatinio žandikaulio lūžį 43 danties srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad E. V. kaltė įrodyta, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. V. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Skunde jis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, kadangi tuo metu jis tikrai nebuvo neblaivus. Taip pat prašo atsižvelgti, kad į paskirtos bausmės laiką jam nebuvo įskaičiuotas jo Vokietijoje pagal Europos arešto orderį sulaikymo metu išbūtas laikas. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 11 d. ir iki šiol yra suimtas.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau ginčijamos su bausmės skyrimu susijusios aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, paskirdamas E. V. bausmę ir nustatydamas jos dydį, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias, ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

8. Skundą dėl per griežtos bausmės paskyrimo nuteistasis grindžia tuo, kad teismas be pagrindo nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo elgesiui, nes jis įvykio dieną alkoholio nevartojo. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų teigti, jog E. V. inkriminuojamą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams.

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 24 d. pirmą kartą apklaustas įtariamuoju, E. V. savo kaltę neigė, nurodė, kad V. V. nemušė. Apklaustas įtariamuoju pakartotinai 2019 m. sausio 30 d., jis savo kaltę jau pripažino, nurodė, kad spyrė V. V. į veidą, tačiau visų įvykio detalių neprisimena, nes tą dieną vartojo alkoholį. Pirmosios instancijos teisme E. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 19 d. vakare ėjo iš baro, vedėsi dviratį, buvo piktas, nes pralošė daug pinigų, sutiko V. V. ir spyrė jam į veidą. Su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, mano, kad taip pasielgė gal dėl to, jog V. V. sūnus nužudė jo tėvą. Apie alkoholio vartojimą ir jo įtaką elgesiui, apeliantas nieko nepaaiškino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino, tačiau alkoholio vartojimą neigė. 2019 m. sausio 30 d. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino tik iš dalies, teigė įvykio dieną bare alkoholio nevartojęs, 2019 m. sausio 30 d. duodamas parodymus, galėjo sumaišyti dienas, nes bare alkoholį vartojo kitą dieną, 2018 m. rugsėjo 20 d., kai šventė savo gimtadienį. Kadangi nuteistojo pozicija dėl nusikaltimo bei jo padarymo aplinkybių bylos tyrimo metu nebuvo nuosekli, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veiksmams, nustatė vertindamas byloje surinktų duomenų visumą.

10. Kaip matyti iš liudytojos G. V., nukentėjusiojo sutuoktinės, parodymų, apeliantas buvo atvykęs pas juos į namus ir mėgino tartis dėl galimo susitaikymo su V. V., nurodė, kad „buvau durnas, girtas, prisidariau sau“, gailėjosi sumušęs V. V. ir siūlė atlyginti žalą (t. 1, b. l. 81-83). Tai, kad įvykio dieną E. V. bare gėrė alkoholinius gėrimus, patvirtina liudytoja N. R., kuri parodė, kad apeliantas šiame bare lankėsi kiekvieną dieną, buvo ir dieną prieš gimtadienio šventimą, t. y., ir rugsėjo 19 d., ir tą dieną ne tik daug žaidė, bet ir gėrė alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 99-101). Greta šių duomenų, tai, kad E. V. įvykio dieną buvo neblaivus, patvirtina ir kitos bylos aplinkybės. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodė, kad eidamas iš baro namo, vedėsi dviratį, nukrito, ar sudaužė vežamą alų, ar spardė maišelį su buteliai, neprisimena, tik atsimena, kad nukritęs labai susinervino, ir pamatęs ateinantį V., spontaniškai priėjo prie jo ir spyrė. Kai kažkas pradėjo šaukti, jis nuėjo, dviratį paliko prie namo kampo. Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytoja O. K., kuri išėjusi į balkoną parūkyti nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės pastebėjo einantį vyrą, kuris lygtai stūmėsi dviratį, ant kurio vairo, kaip ji suprato, buvo užkabinti du maišai, kuriuose, iš garso, panašu, buvo stikliniai buteliai, kurie judant dviračiui daužėsi vienas į kitą. Ji gerai visko nematė, nes buvo tamsu, tačiau tas žmogus privažiavęs, kaip ji suprato, prie „gulinčio policininko“ nukrito, nes išgirdo, kaip jis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, girdėjo, kaip daužėsi buteliai. Kitą dieną ryte išėjusi į balkoną parūkyti matė, kad ant kelio šalia ,,gulinčio policininko“ gulėjo polietileniniai maišai baltos spalvos, šalia matė sudaužytus butelius nuo alaus, netoli ant žolės gulėjo dviratis (t. 1, b. l. 94-96).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų duomenų visuma pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido daryti išvadą, kad E. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors apeliantas savo smurtinio elgesio priežastis aiškino kitomis aplinkybėmis: kad buvo piktas dėl to, jog tą dieną pralošė daug pinigų, kad nukrito nuo dviračio ir sudaužė nupirktą alų, spyrė jam pasitaikiusiam V. V., nes jo sūnus nužudė E. V. tėvą, tačiau aukščiau aptari įrodymai neginčijamai patvirtina, kad tokio ne tik nekoordinuoto, bet ir neadekvataus elgesio priežastimi akivaizdžiai buvo jo neblaivumas, todėl pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad (įvertinus kaltinamojo elgesį) buvo pagrindas manyti, jog jo veiksmams turėjo įtakos vartotas alkoholis.

12. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos padarymo žemus ir smurtinius chuliganiškus motyvus, į tiesioginės tyčinės kaltės formą. Vertindamas apelianto asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad E. V. anksčiau teistas du kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, įvertinus šiuos nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei nustatytą vieną E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistas, bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas išspendė tinkamai. E. V. parinkęs inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį ‑ terminuotą laisvės atėmimą ir nustatęs žymiai mažesnį nei sankcijos vidurkis šios bausmės dydį, apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad būtent tokio dydžio laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas leis įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

13. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. V. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam tinkamai pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko nuosprendį priėmusiam teismui nuteistasis buvo pateikęs prašymą į skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti Vokietijoje pagal Europos arešto orderį sulaikyme išbūtą laiką. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi nuteistojo prašymą tenkino ir šį laiką įskaitė į 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nutarties nuorašas nuteistajam buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 11 d. pasirašytinai ( t. 2, b. l. 124). Remiantis išdėstytu, E. V. apeliacinio skundo reikalavimas jau išspręstu klausimu nenagrinėtinas.

15. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį E. V. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėGytis VečerskasValdas Vitunskas