- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-12
- Bylos Nr.
- T-22-333/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidutė Stangvilienė
- Nuteistasis
- Z. Ž.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Z. Ž. patvirtinimo klausimą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2013-09-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.
Bausmės pradžia 2013-05-28. Bausmės pabaiga 2015-11-26.
Žemesnės instancijos teismas
2014-12-10 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Z. Ž. vienbalsiai nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemones.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu nepritarė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimtam nutarimui.
Nutarimą atsisakytina tvirtinti.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą: anksčiau padarytų nusikalstamų veikų bei veikų, už kurių padarymą atlieka bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, atliktą bausmės dalį, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, įvertinti psichologinės tarnybos išvadą dėl galimybės paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, pakartotinio nusikalstamumo rizikos laipsnį pagal Socialinio tyrimo išvadą ir OASys programą.
Bausmė yra prievartos priemonė ir viena iš jos paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.). LR BVK 157 str. teismo neįpareigoja privalomai lygtinai paleisti nuteistąjį asmenį, atlikusį tam tikrą dalį bausmės, o tik numato galimybę atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį visos bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį (LR BVK 8 str.).
Kaip matyti iš socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos specialisto išvadų, nuteistasis Z. Ž. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programas. Su visomis aiškinamosiomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Taip pat dalyvavo anoniminių alkoholikų susirinkimuose. Atlikdamas bausmę pataisos namuose skatintas, dirbo.
Nuteistasis Z. Ž. anksčiau teistas net 7 kartus už įvairius nusikaltimus (plėšimas, vagystė, viešosios tvarkos pažeidimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas). Jo daromos nusikalstamos veikos tyčinės. Dauguma padarytų nusikalstamų veikų susijusios su svetimo turto pasisavinimu. Laivės atėmimo bausmę šiuo metu atlieka trečią kartą. Nuteistajam anksčiau buvo kartą atidėtas bausmės vykdymas 2 metams, tačiau skirto laiko neišbuvo, pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. 2004-04-22 buvo paskirta bausmė, kai neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika. Taip pat nuteistąjį teismas buvo paleidęs lygtinai iš pataisos įstaigos, tačiau Z. Ž. tik vieną kartą išbuvo lygtinio paleidimo terminą, o kitą kartą lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė. Nuteistasis iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, taip pat ir analogiškas, susijusias su svetimo turto grobimu, kas nuteistąjį neigiamai charakterizuoja kaip asmenybę. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už kelias padarytas nusikalstamas tyčines veikas, iš kurių dvi yra apysunkės ir kurios padarytos neišnykus ankstesniam teistumui. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, iš to išvadų nepadarė. Pakartotinis nusikaltimų darymas yra pagrindas pripažinti, kad paskirtos bausmės ir teismo anksčiau parodytas pasitikėjimas neįtakojo nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam pagal paskutinį nuosprendį priteistas 23254 Lt / 6734,82 Eur ieškinys, tačiau jis neatlygintas. Taip pat nuteistojo vardu gauti vykdomieji raštai, kurių suma 357 Lt / 103,39 Eur, kurie taip pat neatlyginti. Nors nuteistasis pataisos namuose dirbo tvarkdariu, gavo atlyginimą, iš kurio buvo atskaičiuojamas civilinis ieškinys pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau nepakankamai skyrė dėmesio nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Nuteistojo teigimu, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais glaudūs, jis bendrauja su buvusia žmona ir vaikais, tačiau 6 m. ir 7 m. amžiaus vaikams pragyvenimui piniginių perlaidų nesiunčia.
Atlikdamas bausmę nuteistasis dirba, skatintas, drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, tačiau drausmine tvarka buvo baustas Lukiškių TI-K už tai, kad sugadino įstaigos inventorių ir nors šiuo metu nuobauda negaliojanti, tačiau tai rodo, kad jo elgesys nebuvo nepriekaištingas atliekant bausmę. Nuteistojo teigimu, jis iš dalies remia kriminalinę subkultūrą.
Svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenines charakterio savybes bei jo nuostatas. Socialinio tyrimo ir Psichologinės tarnybos išvadose nurodyta, kad Z. Ž. save vertina vidutiniškai, ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Jis laisvėje laisvalaikį leido su draugais vartojusiais alkoholį, ir nors taip leisdamas laiką nusikaltimų neplanavo, tačiau nusikaltimai įvykdyti spontaniškai. Z. Ž. ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos pavyzdžių, tačiau kartą teistas už plėšimą. Ir nors sugeba atpažinti problemas, kurios susijusios su nusikalstamumu, tačiau savo problemų spręsti nesugeba, kartoja tas pačias klaidas.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vertinama kaip vidutinė (73 balai pagal OASys).
Kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, mąstymas ir elgesys (savikritikos stoka), alkoholio vartojimas.
Pagrindiniai nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai, tai ankstesni teisės pažeidimai, neišbūtas lygtinio paleidimo terminas, gyvenimo stilius ir draugai (laisvalaikį leido išgėrinėdamas su nusikaltimus darančiais asmenimis), mąstymas ir elgesys (neišugdyti problemų sprendimo įgūdžiai, pasireiškiantis impulsyvus, neapgalvotas elgesys, ypač pasireiškiantis išgėrus), galimos finansinės problemos (ieškinys, reikalingos lėšos vaikų išlaikymui).
Nors nuteistasis Z. Ž. atliko įstatymų numatytą bausmės dalį, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirbo, skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, Alytaus pataisos namuose laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, kas yra ir taip kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pareiga, laisvėje turėtų darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau jis labai daug kartų teistas, anksčiau jau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir bausmės atidėjimas, kas nuteistojo teigiamai neįtakojo. Svarbu įvertinti ir neatliktos bausmės dydį. Nuteistajam likusi neatlikta bausmės dalis – beveik vieneri metai laiko taip pat vertintina kaip pakankamai nemaža, atsižvelgiant į paskirtos bausmės laiką (bausmės pradžia 2013-05-28, o pabaiga 2015-11-26).
Visos šios nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo taikyti nuteistojo Z. Ž. atžvilgiu lygtinį paleidimą. Svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo, turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, kas gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai (LR BVK 157 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR BVK 157 str., BPK 360 str. 5 d. 2 p., teisėja
nutaria:
atsisakyti tvirtinti 2014-12-10 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimą Nr. 94-539 taikyti nuteistajam Z. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.