Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai (iki reorganizacijos – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas 2022 m. sausio 27 d. prašymas (reg. 2022 m. sausio 28 d. Nr. 1G-1122) dėl pareiškėjo perkėlimo iš Alytaus pataisos namų į Pusiaukelės namus.

4.3. Komisija pripažino, kad padaryta pažanga nėra akivaizdi, stokojama neginčijamų argumentų, dėl kurių asmuo būtų perkeltinas į Pusiaukelės namus, todėl pareiškėjas neatitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai. Taip pat Komisija, atsižvelgdama į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, padarė išvadą, kad pareiškėjui likusios daugiau negu 4 metų paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas Pusiaukelės namuose gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

5. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje (skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos redakcija) nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Kodeksas) 69 straipsnio 6 dalį teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.

Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Vadovaujantis minėta Bausmių vykdymo kodekso nuostata, buvo priimtas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – Aprašas).

Aprašo 8 punkte numatyta, kad pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Aprašo 11 punkte numatyta, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą, įvertina: 11.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 11.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 11.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 11.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 11.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 11.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 11.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 11.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 11.9. kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

8. Nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus, Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.; ginčui aktualioje įstatymo redakcijoje – 10 str. 5 d. 5 ir 6 p.). Komisija, be kita ko, turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus (žr., pvz., 2019 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2565-968/2019).

9. Iš pacituotų teisės aktų nuostatų matyti, kad Komisija, nagrinėdama nuteistojo prašymą privalo įvertinti Aprašo 11 punkte nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalo įvertinti ar nuteistasis yra pakankamai paruoštas perkėlimui į mažiau struktūrizuotą aplinką ir intensyviam ruošimui lygtiniam paleidimui. Paminėtas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo narinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir Apraše nurodyto reikalavimo Komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

10. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog pareiškėjui pirmojo vertinimo metu, kuris buvo atliktas Marijampolės pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. (pagal OASys Du metodiką), nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus antrą vertinimą Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 27 d. (pagal OASys Vienas metodiką) nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimas pakito veiksniuose: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ (kadangi remiantis duomenų registrais buvo patikslinta informacija apie nuteistojo turimą oficialią darbinę patirtį) ir „Gyvenimo stilius ir draugai“ (nors neapdorotų dalių taškai nekito, tačiau pokytis atsirado dėl skirtingos svertinių taškų skaičiuoklės tarp OASys Vienas ir OASys Du metodikų suvestinės lentelės). Atlikus pakartotinį teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta pažanga „Mąstymo ir elgesio“ kriminogeniniame veiksnyje. Stebimi reikšmingi pokyčiai teisės pažeidėjo mąstymo ir elgesio srityje: bausmės atlikimo metu nuteistasis gebėjo kontroliuoti savo impulsus, savitvardos praradimo epizodai nebuvo užfiksuoti, todėl tikėtina, jog nuteistojo tolerancija frustracijai yra pakitusi teigiama linkme. Taip pat jis pasižymi gana logišku požiūriu kalbant apie kylančių sunkumų sprendimo strategijas, geba suvokti, kad daugelio pasirinkimų / veiksmų eiga turi tiek teigiamas, tiek neigiamas pasekmes. Pareiškėjas yra įsitraukęs į savo resocializacijos procesą, dalyvavo ir reiškia motyvaciją tolimesniam dalyvavimui elgesio korekcijos programose.

Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje nurodomi kriminogeniniai veiksniai: 1) statiniai: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas, atsakomybės nepriėmimas arba kraštutinis jos neutralizavimas, nusikaltimų sunkėjimas; 2) dinaminiai: neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; 3) apsauginiai: nuteistasis formaliai patvirtino įsidarbinimo bei gyvenamosios vietos galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos; stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su žmona, sūnumi (iš pirmosios santuokos) bei seserimi. Nuteistasis priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą.

Byloje nustatyta, kad Komisija išnagrinėjo dokumentinę medžiagą (informaciją) ir įvertino tai, jog pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 14 kartų (paskutinį kartą 2020 m. liepos 27 d.), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, 2018 m. dalyvavo „Socialinių įgūdžių lavinimo programoje“ ir kituose prevenciniuose užsiėmimuose. Pareiškėjas 2022 m. sausio mėn. pateikė prašymą dalyvauti intervencinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, nuo 2018 m. iki 2019 m. mokėsi Kybartų suaugusiųjų mokyklos III gimnazijos klasėje, 2020 m. įgijo vidurinį išsilavinimą, 2020–2021 m. mokėsi suvirintojo specialybės, tačiau bausmės atlikimo metu nedirbo, darbinė motyvacija nestabili, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu pripažino, jog dėl darbo nesikreipė. Nustatyta, kad nuo 2021 m. vasario 15 d. pareiškėjas išsipirkęs verslo liudijimą, pagal kurį turėtų užsiimti anglų ir rusų kalbų vertimo veikla, tačiau duomenų apie realiai vykdomą veiklą nėra pateikta. Teisė išvykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų nėra suteikta ir šios teisės nesiekia, stebimos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Paleidimo atveju pareiškėjas planuoja įsidarbinti UAB „Synergia“ dažytojų-apdailininku, yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai. Nėra gauta patvarkymų pareiškėjo vardu dėl skolos išieškojimo. Paleidimo atveju planuoja gyventi sesei nuosavybės teise priklausančiame bute Kaune, pateikė tai patvirtinančią pažymą. Palaiko socialinius ryšius su žmona ir seserimi.

Be kita ko, nustatyta, kad anksčiau pareiškėjas yra teistas, praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nepaisant to, vėl nusikalto ir dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis, įvykdytas bendrininkų grupėje, nusikaltimas susiję su narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta ir kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatina plisti narkomanijos reiškiniams nepilnamečių ir suaugusiųjų tarpe (teismo nuosprendyje nurodyta, jog pareiškėjas kaltę dėl pastarųjų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies). Nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, taip pat išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai „Gyvenimo stiliaus ir draugų srityje“.

Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas aiškiais, neprieštaringais argumentais, o jame padarytos išvados yra suderinamos su Socialinio tyrimo išvadoje pateiktu vertinimu, paaiškinant priežastis, dėl kurių Komisija tas pačias aplinkybes įvertino taip pat, kaip ir Socialinio tyrimo išvados rengėjas. Pareiškėjas su skundu teismui pateikė Socialinio tyrimo išvadą, taigi laikytina, kad su ja buvo supažindintas. Tuo tarpu Sprendime nurodyti visi motyvai, kurie buvo nurodyti ir Komisijos išvadoje. Taigi visi motyvai, kuriais buvo paremtas Sprendimas, buvo atskleisti Pareiškėjui.

11. Anot pareiškėjo, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjo rizika vertinama kaip vidutinė, bet pakitęs balas yra ne dėl pareiškėjo elgesio ar kitų nuo jo priklausančių aplinkybių, o dėl pasikeitusios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Be kita ko, Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad pareiškėjo atžvilgiu yra nustatyta pažanga ir stebimi reikšmingi pokyčiai bei kiti būtent nusikalstamos elgesio rizikos akivaizdaus mažėjimo požymiai.

Teismas, vertindamas tokius pareiškėjo argumentus, juos atmeta kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad pagal Socialinio tyrimo išvadoje esančius duomenis matyti, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė rizika (7.1 papunktis). Pastarajame papunktyje nurodyta, kad pirmojo vertinimo metu 2019 m. rugsėjo 11 d. nuteistajam nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikus antrą vertinimą Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 27 d. nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vertinimas kito veiksniuose: „Išsilavinimas, mokymasis, ir galimybė įsidarbinti“ ir „Gyvenimo stilius ir draugai“. Taigi darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjo 2022 m. sausio 27 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, tuo tarpu, kaip jau minėta, pagal Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą būtina nusikalstamo elgesio rizika žema (arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta). Kaip jau minėta, pareiškėjui pirmojo vertinimo metu, kuris buvo atliktas Marijampolės pataisos namuose 2019 m. rugsėjo 11 d. (pagal OASys Du metodiką), buvo nustatyta – žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau bylos duomenimis, atlikus antrą vertinimą Alytaus pataisos namuose 2022 m. sausio 27 d. (pagal OASys Vienas metodiką) nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi daryti išvadą, kad buvo padaryta akivaizdi pažanga šiuo atveju – negalima.

Vertintina, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai (jų rezultatai) yra pateikti teismui, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą sąlygą ir pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjo atžvilgiu yra nustatyta akivaizdi pažanga ir stebimi reikšmingi pokyčiai bei kiti būtent nusikalstamos elgesio rizikos akivaizdaus mažėjimo požymiai, taip pat yra atmestinas. Bylos duomenimis, nuo 2021 m. vasario 15 d. pareiškėjas išsipirkęs verslo liudijimą, pagal kurį turėtų užsiimti anglų ir rusų kalbų vertimo veikla, Pareiškėjas teigia, kad jis pradėjo teksto vertimo veiklą pagal verslo liudijimą ir jam mokama už teksto vertimo paslaugas, be to, paleidimo atveju planuoja įsidarbinti UAB „Synergia“ dažytoju-apdailininku, ir tai patvirtina pateikti dokumentai. Šios aplinkybės ir buvo įvertintos Komisijos, tačiau teismas pritaria atsakovei, kad išdėstytos aplinkybės negali būti pripažintinos pakankamu pagrindu pareiškėją perkelti į Pusiaukelės namus, vertinant, jog padaryta pažanga nėra akivaizdi. Komisijos yra konstatuota, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nedirbo (Socialinio tyrimo išvados 4.3 papunktis), dėl ko padaryta išvada, kad darbinė motyvacija nestabili (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenimis, pareiškėjo darbinė patirtis Lietuvoje, būnant laisvėje, vos daugiau kaip pusantrų metų, dirbęs tik dviejose darbovietėse 7,5 mėnesio, 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., o bausmės atlikimo metu pagal verslo liudijimą nuteistasis nedirbo). Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika dėl šių aplinkybių buvo akivaizdžiai sumažinta.

12. Pareiškėjas nesutinka su atsakove, kad jo perkėlimas į Pusiaukelės namus kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, skatina plisti narkomanijos reiškiniams nepilnamečių ir suaugusiųjų tarpe, nes tai tik spėlionės, tačiau teismas pažymi, kad pagrindo tokiai išvadai nėra, nes skundžiamas Sprendimas priimtas, įvertinus pateiktą medžiagą (dokumentus) ir kitus įrodymus (teismo sprendimus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos registro duomenis) bei vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu. Kaip matyti, Komisija vertino pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, Socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką ir padarytą pažangą.

13. Dėl pareiškėjo argumento, jog 2010 m. jis buvo išleistas į trumpalaikę išvyką, kas, jo manymu, patvirtina, kad jau tada pareiškėjas buvo įvertintas kaip Kodekso sąlygas dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus, pasakytina, kad šiuo atveju trumpalaikės išvykos suteikimo pagrindai (Kodekso 104 straipsnio 1 dalis) nėra taikomi šioje byloje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąlygos trumpalaikiai išvykai ir perkėlimui į pusiaukelės namus (Kodekso 69 straipsnio 2 dalis) yra skirtingos. Pavyzdžiui 104 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų žema arba vidutinė ir nustatytos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu šioje byloje taikytino Kodekso 69 straipsnio 2 dalies 4 punktas reikalauja, kad nusikalstamo elgesio rizika būtų žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika būtų akivaizdžiai sumažinta, t. y., tuo atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, neužtenka tik pažangos mažinant riziką, o reikalaujama aukštesnio rezultato – akivaizdaus sumažinimo. Be to, pareiškėjo nurodoma trumpalaikė išvyka buvo 2019 m. ir rėmėsi tuometinėmis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi šie pareiškėjo argumentai atmestini.

14. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas priimtas, atsižvelgiant į 2022 m. vasario 21 d. Komisijos siūlymą Nr. LV-852, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas. Teismas pažymi, kad Komisijos siūlymas yra tarpinis dokumentas (siūlymas) įstaigos vadovui priimti vieną ar kitą sprendimą, toks dokumentas yra tik prielaida galutiniam sprendimui priimti ir pats savaime pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių (tik atsakovei pritarus Komisijos siūlymui Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius priima vieną ar kitą motyvuotą sprendimą), o galutinį sprendimą dėl asmens perkėlimo į pusiaukelės namus priima Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius.

15. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ginčijamo Sprendimo motyvai visiškai pagrindžia Sprendimo netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, todėl toks administracinis sprendimas suderinamas su iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio ir gero viešojo administravimo principo kylančiais reikalavimais. Teismo vertinimu, pats pareiškėjas skunde teismui nenurodo jokių argumentų, paneigiančių Komisijos pateiktą įvertinimą. Iš esmės institucijų priimtus sprendimus kvestionuoja aspektais, kurie nesudaro pagrindo priimto Sprendimo vertinti kaip neišsamų ar nepagrįstą.

16. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas gavus Komisijos Siūlymą, jame pateikiama Komisijos nustatyta informacija ir jos vertinimas, taip pat buvo nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, todėl pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo motyvacijos nebuvimo bei argumentų pagrįstumo atmetami kaip nepagrįsti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.