- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-550-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12369-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- V. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės J. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. J. (V. J.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisų apsaugos tarnyba dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo vaikui dydį.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-25 priėmė ieškinį ir iškėlė civilinę bylą.
Teismas, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų ieškovės nurodytu adresu, tai laikė ieškinio trūkumu ir 2012-11-12 nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą, pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pasirinkti ir nurodyti atsakovo informavimo būdą, t. y. patikslinti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą, arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu CPK nurodytu būdu, taip pat pareikšti nuomonę dėl atsakovo paieškos paskelbimo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-10 nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų.
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad gyvena su neįgaliu, nesiorientuojančiu erdvėje, senyvo amžiaus tėvu, kuriam buvo įteikta teismo 2012-12-10 nutartis, tačiau apie teismo 2012-12-10 nutartį sužinojo tik 2012-12-30, o apie teismo 2012-11-12 nutartį sužinojo, tik ją gavusi teisme. Kadangi neturėjo realios galimybės laiku gauti paštą ir susipažinti su teismo 2012-11-12 nutartyje nurodytais trūkumais, todėl jų nepašalino.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu paliko ieškinį nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų – nepasirinko atsakovo informavimo būdo, t. y. nepatikslino atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos, neatliko veiksmų, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu CPK nurodytu būdu, nepareiškė nuomonės dėl atsakovo paieškos paskelbimo.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina LR Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Be to, CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomas procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui būdas ir adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo (CPK 130 straipsnis) ar kitais būdais. CPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, jeigu atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir jeigu CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Taigi esant nežinomai atsakovo gyvenamajai ir darbo vietoms bei suinteresuotam asmeniui neprašant paskirti kuratoriaus yra galimas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Be to, išimtinais atvejais, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 straipsnis).
Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje ieškinio trūkumų nenustatė ir jį priėmė, tačiau išsiuntęs procesinius dokumentus atsakovui, ieškovės nurodytu adresu, ir nepavykus jų įteikti, tai laikė ieškinio trūkumu bei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovei nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Pažymėtina, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas.
Teismas priėmęs ieškinį ir iškėlęs bylą, teise nustatyti terminą ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis), tai reikštų ieškovo teisės į teisminę gynybą suvaržymą dėl nuo jo nepriklausančios aplinkybės. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra formalūs ir nesudarantys pakankamo pagrindo ieškovei užkirsti teisę teisme apginti šalių nepilnamečio vaiko pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pateikdama ieškinį nurodė atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), taip pat pateikė įrodymus, kad antstolė 2012-07-05 paskelbė atsakovo paiešką, nes nustatė, kad atsakovas jo deklaruotais adresais: (duomenys neskelbtini), negyvena, o duomenų VSDFV apie atsakovo darbo vietą nėra, taip pat pateikė Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus pažymą, kad 2012-07-09 paskelbta atsakovo paieška (b. l. 30-31). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovė dar iki kreipimosi į teismą išnaudojo visas galimybes siekiant nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją bei darbo vietą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes pagal pateiktus byloje duomenis, ieškovė realios galimybės nustatyti ar sužinoti kitą atsakovo adresą bei buvimo vietą neturi. Be to, ieškovė pateikdama atskirąjį skundą pateikė Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro prevencijos skyriaus raštą, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko (b. l. 56).
Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, kad buvo išnaudotos galimybės sužinoti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus ir šių duomenų sužinoti nepavyko. Be to, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjama byla yra šeimos ir teismas turi būti aktyvus, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus (CPK 376 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą imtis priemonių ir spręsti klausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui, kitu CPK nurodytų procesinių dokumentų įteikimo būdu, t. y. procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 straipsnis), kuratoriui (CPK 129 straipsnis), viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) ar skelbti atsakovo paiešką (CPK 132 straipsnis), o ne nustatyti ieškinio trūkumus.
Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis - užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų sprendimą. Teismo ir šalių pareiga rūpintis kuo greitesne proceso eiga. Proceso koncentruotumo principas nustato, kad tiek šalys, tiek teismas privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta iš esmės jau per pirmąjį teismo posėdį (CPK 7 straipsnis). Šalių subjektinės teisės turi būti apgintos kiek įmanoma operatyviau, su kuo mažesniais valstybės ir dalyvaujančių byloje asmenų kaštais.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, nepagrįstai suvaržė ieškovės teises ginti šalių nepilnamečio vaiko interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.