Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-557-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
AN2-557-926/2020
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01716-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Aušra Vingilė (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-557-926/2020Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01716-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.; 21.11.11. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo D. G. (toliau – D. G.) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. birželio 15 d. nutarimu D. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis 2020 m. gegužės 12 d., 15.05 val., (duomenys neskelbtini), 84,00 km, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 20 punktą.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. spalio 26 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto D. G. skundą tenkino, panaikino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. birželio 15 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos teiseną D. G. atžvilgiu nutraukė.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K. 2020 m. birželio 15 d. nutarimą.

3.1. Institucijos teigimu, D. G. inkriminuojamą administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai aiškiai matė, kad D. G., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Šį faktą jie patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose. Duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai iki įvykio pažinojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir dėl to, galėjo būti suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Tokiu būdu, netikėti jų parodymais, nebuvo teisėto pagrindo. Tuo tarpu D. G. parodymų, jog jis mobilaus ryšio telefonu nesinaudojo, jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pirmenybę teikė D. G. parodymams, visiškai ignoruodamas policijos pareigūnų paaiškinimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

5. ANK 569 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. G. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

7. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, jei konstatuojama, kad vairuotojas nesilaikė draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas). Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. G., apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme nepripažino. Teigė, kad policijos pareigūnai negalėjo matyti jo naudojimosi mobilaus ryšio telefonu fakto, kadangi tiek jie, tiek D. G. važiavo apie 90 km/h greičiu. Jis taip pat pažymėjo, kad nežymėtas policijos pareigūnų automobilis jam iš paskos važiavo apie 10 km, todėl jo neva padarytas pažeidimas galėjo būti užfiksuotas vaizdo įrašu, tačiau tai padaryta nebuvo.

8. Nors, kaip matyti iš D. G. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo turinio, protokolo surašymo metu asmuo sutiko su pažeidimu, tačiau, kokiais duomenimis remiantis padaryta tokia išvada, nėra aišku. Jos nepatvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnas prieina prie sustabdytos D. G. vairuotos transporto priemonės, klausia, ar šis sutinka, kad naudojosi mobilaus ryšio telefonu vairuodamas automobilį, į ką D. G. po ilgos pauzės atsako: „jei tai ką nors keičia, tada sutinku“. Svarbu ir tai, kad iš komentuojamo vaizdo įrašo girdima, kaip D. G. policijos pareigūnui nurodo, jog automobilį vairavo su ausinėmis, todėl, turint laisvų rankų įrangą, papildomai naudotis telefonu jam nebuvo jokio pagrindo, į ką pareigūnas lakoniškai nurodo, jog jis matė, kai D. G. „maigė telefoną“.

9. Esant šiems duomenims kategoriškai teigti, jog protokolo surašymo metu D. G. sutiko su pažeidimu, pagrindo nėra. Juo labiau, jog toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kaip policijos pareigūnas grįžta į tarnybinį automobilį ir savo kolegai nurodo, jog D. G. nepatvirtino naudojęsis telefonu, tačiau nurodęs, kad „jei tai ką nors keičia, tada jis sutinka su pažeidimu“. Įvertintina ir tai, jog nepaisant protokole užfiksuoto D. G. sutikimo su pažeidimu, šis faktas Institucijos nutarime neatsispindi – jame nurodyta, jog jokios D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, nepateikiant jokių motyvų, kodėl asmeniui sutinkant su pažeidimu, nelaikytina, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo ir dėl šios priežasties jo sutikimas nepripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

10. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad D. G. Institucijos nutarimo priėmime nedalyvavo, nors prašymą dalyvauti bylos nagrinėjime Institucijoje jis pateikė ne kartą. Tačiau, Institucija į D. G. pateiktus prašymus nereagavo, papildomų veiksmų, siekdama išklausyti administracinio nusižengimo padarymu kaltinamą asmenį bylos nagrinėjimo metu, nesiėmė, nors situacija, kai asmuo nesumoka administraciniame nurodyme nurodytos baudos jau iš karto suponuoja pagrįstą išvadą, jog toks asmuo su jam inkriminuotu nusižengimu nesutinka. Be to, kaip matyti iš D. G. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, nors jame ir buvo nurodyta bylos nagrinėjimo Institucijoje data ir vieta, tačiau nenurodytas laikas (nurodyta 00.00 val.). Šis protokolo trūkumas ištaisytas nebuvo net ir D. G. ne kartą kreipiantis į Instituciją ir prašant patikslinti bylos nagrinėjimo Institucijoje laiką. Tokiu būdu buvo neabejotinai pažeista administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė būti išklausytam, todėl Institucijos nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu jau vien dėl komentuojamo procesinio pažeidimo.

11. Aukščiau aptartų duomenų visumoje sprendžiant, jog D. G. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jo kaltė Institucijos nutarime buvo grindžiama vien tik policijos pareigūnų parodymais. Tačiau, kaip matyti iš aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiagos, byloje nėra net tarnybinių policijos pareigūnų pranešimų (nors Institucijos apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent jie patvirtina D. G. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme), pareigūnai nedalyvavo ir bylos nagrinėjime Institucijoje, todėl, kokiais duomenimis remdamasi Institucija sprendė, jog D. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kai iš esmės jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra, lieka neaišku.

12. Esant aukščiau aptartų duomenų visumai, neabejotina, kad, neskaitant byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame D. G. nurodo, jog jei tai, ką nors keičia, su pažeidimu jis sutinka, jokių kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuojamą ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo tarpu sutikti su Institucijos vertinimu, jog D. G. kaltei pagrįsti analizuojamu atveju pakanka vien tik byloje nesančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ar minėto vaizdo įrašo, kuriame pareigūnas nurodo, kad D. G. iš esmės nepatvirtino naudojęsis mobilaus ryšio telefonu, teisinio pagrindo nėra.

13. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

14. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas, dėl ko administracinio nusižengimo byla D. G. atžvilgiu buvo pagrįstai nutraukta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. Tokiu būdu, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarimą paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

TeisėjaAušra Vingilė