Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1261-460/2015

Teisėja Vida Butanavičiūtė (Proceso Nr. 2-46-3-00421-2015-0)

2015 m. spalio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-752-799/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo, ir atsakovės V. D. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gegužės 21 d. atsakovė V. D. su AB „Lietuvos energija“ filialu Klaipėdos elektros tinklais, kurio teises ir pareigas 2002 m. gruodžio 31 d. perėmė AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, 2005 m. balandžio 26 d. pakeitusi pavadinimą į akcinę bendrovę „VST“, kurios teises ir pareigas nuo 2011 m. sausio 1 d. perėmė AB LESTO, sudarė Elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį su buitiniu vartotoju Nr. 354265-3 dėl energijos į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini) (objektas). Sutartimi ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją į objektą, o atsakovė įsipareigojo už patiektą elektros energiją atsiskaityti. 2012 m. birželio 21 d. atsakovės įgaliotas atstovas P. D. iki tos dienos susidariusio įsiskolinimo užtikrinimui pasirašė Buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartį Nr. 33542653-4 ir vekselį, kuriuo įsipareigojo apmokėti 80 878,49 Lt (23 424,03 EUR) sumą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip buvo nurodyta ieškinyje bei teismo posėdžio metu, 2012 m. birželio 21 d. atsakovės įgaliotas asmuo ir sutuoktinis P. D. susidariusio įsiskolinimo užtikrinimui pasirašė Buitinio vartotojo skolos grąžinimo sutartį Nr. 33542653-4 ir vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 23 424,03 EUR (80 878,49 Lt) sumą. Akcentuotina, kad bylos duomenys patvirtina, jog minėto vekselio pasirašymo metu į skolos sumą nebuvo įtraukta 1 711,56 EUR suma. Tokios skolos susidarymą išsamiai pagrindžiantys paaiškinimai atsakovei buvo pateikti ieškovės 2015 m. balandžio 13 d. raštu, kartu pateikiant Priskaitymų ir mokėjimų už elektros energiją, suvartotą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d. ataskaitą, kurioje detaliai paaiškinta ieškiniu reikalautos sumos susidarymo eiga (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

Atkreiptinas dėmesys, kad visų ieškovės klientų, be kita ko, ir atsakovės mokėjimai už sunaudotą elektros energiją įskaitomi Civiliniame kodekse nustatytu eiliškumu: netesybos (delspinigiai), skola už praėjusio laikotarpio sunaudotą elektros energiją, einamieji mokėjimai už sunaudotą elektros energiją, tai reiškia, jog atsakovės atliekamais mokėjimais visų pirma yra dengiama seniausiai susidariusi skola (2012 m. liepos mėn. atliktas mokėjimas nereiškia, kad yra padengiama skola už ataskaitinį mėnesį suvartotą elektros energiją), t. y. skola, įtraukta į vekselį, kuris šiuo metu dar nėra pilnai apmokėtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino iš 2001 m. gegužės 21 d. atsakovės V. D. ir ieškovės sudarytos Elektros energijos tiekimo – vartojimo sutarties su buitiniu vartotoju Nr. 354265-3 (toliau – Sutartis) kylančias prievoles atsakovei, t. y. tinkamai, laiku ir pilnai atsiskaityti už į atsakovei priklausantį gyvenamąjį namą patiektą ir suvartotą elektros energiją, ir šios sutarties pagrindu susiklosčiusius ieškovės ir atsakovės teisinius santykius.

Kaip žinia, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, atsisakyti vienašališkai įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtą prievolę tinkamai atsiskaityti – pažeidė sudarytą Sutartį, todėl ieškovė, kaip sąžininga Sutarties šalis, turi teisę reikalauti, kad iš Sutarties pažeidimo kylantys nuostoliai Sutartį pažeidusios šalies jam būtų tinkamai atlyginti.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė V. D. apeliaciniame skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuriuo remiantis ji teigia, kad ieškovė netinkamai vykdė iš Sutarties kylančias prievoles. Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija faktines aplinkybes, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, buvo aiškiai nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat nenurodo jokių teisnių argumentų, kuriais ginčija apylinkės teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK proceso šalims sudaro pakankamas sąlygas įgyvendinti rungtyniškumo principą bei atsakovui apginti savo teises aktyviai dalyvaujant tiek parengiamajame teismo posėdyje, tiek nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikiant įrodymus, paaiškinimus, pasitelkiant liudytojus, atstovus ir kt., dėl to atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog „teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, kadangi AB LESTO nuslėpė įrodymus, neteisingai interpretavo skaičius, o aš nepateikiau teismui įrodančių dokumentų, nes pavėlavau į teismą“, yra nepagrįsti. Be kita ko, atsakovės apeliaciniame skunde nurodomos ir traktuojamos kaip naujos faktinės aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovė atkartoja tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi atsiliepime į ieškinį, kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai byloje jau buvo teikti ir Tauragės rajono apylinkės teismo įvertinti priimant sprendimą. Teisėjų kolegija palaiko apylinkės teismo išdėstytus argumentus ir iš naujo jų analizės nepateikia. Apeliantė, minėdama apie ieškovės įrodymų klastojimą, turėjo galimybę pirmosios instancijos teisme teikti prašymą dėl klastojimo fakto patvirtinimo: skirti ekspertizę, prašyti specialisto išvados, kt., tačiau to nedarė. Apeliantė minėtas prielaidas atkartoja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau jokių veiksmų, susijusių su įrodymų pateikimu, neinicijuoja. Dėl to nuomonė dėl rašytinių įrodymų klastojimo atmestini.

Įrodinėjimo procese galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Nagrinėjamu atveju atsakovė teismui nepateikė rašytinių ar kitų leistinų įrodymų, patvirtinančių jos užimtą poziciją (CPK 12, 177, 178, 197 straipsniai), o pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančią informaciją kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nepažeidė įrodymų pakankamumo taisyklės, taikytinos byloje įrodinėjamoms aplinkybėms, nes išvadą dėl nesumokėtos skolos pagrindė byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.