Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

R. S. (a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Molėtuose, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. karinio išsilavinimo, vedęs, Lietuvoje nedirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2007 m. gegužės 21 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), prie tvenkinio Nr. 16, konflikto metu, rankomis, kojomis ir pagaliu sudavė nemažiau kaip šešis kartus V. P. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiam V. P. kraujosruvas kairės akies srityje, juosmens – kryžmens srityje, dešinio dilbio srityje, sprando kairėje, nubrozdinimą ir kraujosruvą kairės alkūnės srityje, kairės pusės VII šonkaulio lūžimą, blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiam V. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

taip pat jis, žinodamas, kad, dėl 2007 m. gegužės 21 d. tarp jo ir V. P. įvykusio konflikto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekdamas išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, laikotarpyje nuo 2007-05-21 iki 2007-06-27 (duomenys neskelbtini) sutikęs R. I., įkalbėjo jį, kaip liudytoją, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus, apie tai, kad 2007-05-21 apie 17 val. R. I. buvo (duomenys neskelbtini) ir matė konfliktą tarp R. S. ir V. P., kurio metu pastarieji susistumdė, o V. P. iš automobilio paėmė kažkokį daiktą ir užsimojo juo ant R. S., tokiais savo veiksmais darė poveikį liudytojui R. I., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 233 str. 1 d.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007-05-21 apie 17 val., jis kartu su žmona Jurga ėjo prie (duomenys neskelbtini) maudytis. Einat prie jų automobiliu ,,Mitsubishi“ privažiavo V. P.. Pastarojo automobilyje buvo šuo. Pro langą V. P. paklausė, ko jie vaikštinėja po privačią teritoriją. Nieko jam į tai jis neatsakė ir su žmona ėjo toliau. Santykiai su V. P. pablogėjo nuo 2005 m. V. P. pastoviai rašė skundus. Jis buvo 3-4 kartus baustas už teritorijos pažeidinėjimą. V. P. vėl privažiavo prie jų, išlipo iš automobilio ir pradėjo jį traukti už ranką, skambinti policijai. Jis ištraukė ranką, atstūmė V. P. nuo savęs ir nuėjo toliau. V. P. pasakė, kad atvažiuos policija. V. P. bandė jam du kartus spirti į koją, bet jis išsisuko. Po to V. P. iš automobilio priekabos išsitraukė pagalį, maždaug 1 m. ilgio ir 3-4 kartus trenkė jam į skirtingas kūno vietas - kaklą, petį ir ranką. Žmona buvo šalia, maždaug už 2 metrų. Pagalys lūžo, kai V. P. trenkė jam per petį. Mėgino atimti iš V. P. pagalį, bet nepavyko. Sulūžusį pagalį V. P. padėjo į automobilio bagažinę ir paskambino policijai. V. P. nesudavė nei vieno karto, nes negalėjo prie jo prieiti. Jis paėmė iš V. P. automobilio bagažinės tą pagalį, kad būtų daiktinis įrodymas. V. P. iš savo automobilio išleido šunį. Atvyko 2 policijos pareigūnai. Jis papasakojo kaip viskas buvo, V. P. pasakė, kad ,,čia tavo tokia versija“. Tada policijos pareigūnai pasiūlė važiuoti į Nemenčinės nuovadą. Tuo metu kai jie laukė policijos prie tvenkinio žvejoja žvejys, kuris privažiavo automobiliu prie jų ir iššovė į viršų ir liepė gultis ant žemės. Vyriškis matyt pagalvojo, kad jis muša V. P.. Jis pasakė, kad jie lauke policijos ir viską išsiaiškins. Po to jie visi nuvažiavo į nuovadą, ten jų apklausė tyrėjas D. P.. Kitas pareigūnas jam davė nukreipimą į ekspertizę. Dėl V. P. sužalojimų mano, kad nukentėjusysis pateikė suklastotus dokumentus dėl jam padarytų sužalojimų. Visiškai nesutinka su V. P. civiliniu ieškiniu.

N. V. P. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2007-05-21, apie 17.15 val. apžiūrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančius tvenkinius. Prie 16-ojo tvenkinio pastebėjo einančius R. S. su mergina. Privažiavo prie jų ir norėjo R. S. eilinį kartą įspėti, kad šis nepažeidinėtų nustatytos tvarkos, nevaikščiotų po privačią teritoriją. Ne kartą buvo apie tai įspėjęs R. S.. R. S. jam atsakė, kad laukė tokios progos, ir priėjęs prie automobilio, per atvirą automobilio langą kumščiu sudavė jam 2-3 smūgius į veidą ir nuėjo toliau. Jis pats tuo metu kalbėjo telefonu su G. I. ir paprašė jo iškviesti policiją. Po to jis pavažiavo, pravirė duris ir pasakė, kad iškvies policiją. R. S. atidarė automobilio dureles ir išvilko jį į lauką, spyrė koja į kairį šoną. Po pirmų smūgių pajuto stiprų skausmą šone. Jam pavyko atsistoti, R. S. puolė jį kumščiais, ranka, koja. R. S. žmona stovėjo už kelių metrų ir pasakė ,,Rolandai, baik“. Tuo metu privažiavo N. K.. Po to R. S. pagriebė maždaug 1 m ilgio medinį pagalį ir rėkdamas ,,P. tau galas“ pribėgo prie jo, bandė jam suduoti per rankas, jis sugrėbė pagalį, pagalys lūžo, tai tada vienu galu R. S. sudavė jam 3-5 kartus per rankas, o jis tuo metu gindamas sudavė R. S.. Po to N. K. iš mašinos paėmė pistoletą ir du kartus iššovė į viršų. Jis automobilyje turėjo šunį. Šuo buvo pabėgęs pro atviras dureles ir kažkur bėgiojo. Jis buvo pasakęs R. S. kad paleis šunį, nors žinojo, kad šuns automobilyje nėra. Atvažiavo policijos pareigūnai ir pasiūlė važiuoti į nuovadą. Grįžtant jam pradėjo skaudėti galva, jis paskambino A. S. ir paprašė nuvežti namo. Atvažiavęs pastarasis nuvežė jį į ligoninę. Ligoninėje jam pasakė, kas sužaloti vidaus organai. Ligoninėje pragulėjo apie savaitę. Operacijos nedarė. Prašo priteisti 300 Lt turtinės žalos – 180 Lt už gydymą, už drabužius 52 Lt ir 68 Lt už vaistus bei 70 000 lt neturtinės žalos, nes patyrė labai didelį stresą, pavojų gyvybei, didėlį psichologinį diskomfortą, negalėjo dirbti.

L. N. K. apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad praėjo daug laiko ir nelabai prisimena smulkmenų, todėl patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kiek dabar atsimena, 2007-05-21 apie 17 val. jis žvejojo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini). Žvejodamas pamatė, kad tvenkinių teritorijoje važinėja UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P.. Prie direktoriaus automobilio priėjo nepažįstamas vyras, kaip tyrimo metu sužinojo R. S.. Jis buvo maždaug už 120 metrų nuo jų. Be jo dar buvo 2 vyriškai, dar vienas žvejojo dešinėj pusėj. Nematė, kad kas nors ten maudytųsi tame tvenkinyje. Matė, kaip R. S. pasilenkė prie V. P., kuris sėdėjo automobilyje prie vairo ir kažką kalbėjo. Po to R. S. nuėjo nuo automobilio ir vėl grįžo. Atidarė automobilio dureles ir ištraukė V. P. iš automobilio. V. P. stovėjo ramiai, o R. S. smūgiavo direktoriui į skirtingas kūno vietas. Jam pasirodė, kad R. S. demonstruoja kovinius veiksmus prieš V. P., nes pastarasis neatsakinėjo į smūgius. Smūgiai buvo ir į veidą, ir į kūną, ir į krūtinę. Smūgių buvo apie 10-15. Matė, kad smūgiai buvo suduoti ir ranka, ir koja. V. P. iš pat pradžių nesigynė, bet po to pradėjo gintis. Iš pradžių nematė ar jie turėjo rankose kokius nors daiktus. Kai suprato, kad ten vyksta rimtos muštynės jis savo automobiliu privažiavo prie jų, išlipo ir paklausė, kas vyksta. Pamatė pas R. S. pagalį. Iš kur pas R. S. atsirado pagalys, nežino, nes jų muštynių kai važiavo nestebėjo. R. S. žvilgsnis buvo labai piktas. Ten buvo dar ir moteriškė, tačiau kai vyrai grūmėsi, moteris stovėjo toliau nuo jų, kokiu 50 m atstumu. R. S. tada pradėjo eiti link jo. Jis įspėjęs, kad pastarasis nesiartintų, iššovė į orą iš nuosavo ginklo. Iššovė vieną kartą, R. S. pradėjo jam gąsdinti, pasakė, kad jis pareigūnas. Tam, kad išvengti nemalonumų jis atsisėdo į savo automobilį ir neišlipo, kol neatvažiavo policija. Policijai R. S. sakė, kad V. P. užpuolė jo nėščią žmoną. Matė, kad pas V. P. po akim mėlynė, žandas nubrozdintas, V. P. buvo susilinkęs, toks įspūdis, kad jam skaudėjo.

Savo parodymus N. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t. b.l. 137-149).

Savo parodymus N. K. patvirtino akistatos su R. S. metu. (2 t. b.l. 69-70).

Liudytoja J. N.-Skuolienė apklausta teisiamajame posėdyje parodė kad 2007-05-21 apie 17 val., kartu su vyru Rolandu ėjo maudytis prie Arvydų tvenkinių. Kai ėjo link tvenkinių, prie jų privažiavo V. P., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Prie tvenkinio buvo keletą vyrų, tarp kurių pažįsta K. G. ir K. B.. V. P. ji pažįsta, nes jis ne karta yra priekaištavęs, kad jie vaikščioja po privačią teritoriją. Per automobilio langą V. P. pasakė, kad nevaikščiotų po privačią teritoriją, vartojo necenzūrinius žodžius. Rolandas ir ji į tai nieko neatsakė ir ėjo toliau. V. P. vėl privažiavo ir išlipęs iš automobilio pradėjo Rolandą traukti už rankos, sakydamas, kad neleis eiti toliau į jo teritoriją. Rolandas ištraukė iš V. P. rankų savo ranką ir tuo momentu V. P. spyrė vyrui du kartus i koją. Vyras stengėsi ištrūkti it jie nuėjo toliau. Tada V. P. pradėjo skambinti į policiją ir sakyti, kad jį užpuolė. Jie sugrįžo prie V. P. ir nusprendė laukti policijos. Po to V. P. iš savo automobilio priekabos išsitraukė pagalį ir pradėjo mosikuotis prieš Rolandą, barėsi, keikėsi necenzūriniais žodžiais, trenkė pagaliu apie 3-4 smūgius Rolandui į petį, į ranką. Į konfliktą ji nesikišo, stovėjo maždaug už 2 metrų nuo jų. V. P. lūžo pagalys tuo momentu, kai jis trenkė Rolandui per petį. Rolandas V. P. nemušė. Kai lūžo pagalys, V. P. jį padėjo atgal į priekabą. Rolandas jį iš ten ištraukė. V. P. buvo su mėlyne po kaire akimi. Prie jų privažiavo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras, kaip tyrimo metu sužinojo N. K., liepė gultis ant žemės ir šovė vieną kartą į orą. Mano, kad jis atvažiavo todėl, kad pamatė V. P. mosikuojantį pagaliu. Ar jos vyras aiškinosi dėl ko jis iššovė nepamena, po to tas vyras sėdo į savo automobilį. V. P. iš savo automobilio išleido šunį, kurio ji išsigando. Šuo niekam neįkando, tik apuostė. V. P. pats pirmas išprovokavo konfliktą, jis ne pirmą kartą priekabiauja prie Rolando, kad jis vaikšto prie tvenkinių. Rolandas V. P. nemušė nei pagaliu, nei kumščiu. Konflikto metu nebuvo niekas suklupęs, nugriuvęs. V. P. yra konfliktinis žmogus, todėl sužalojimus jam galėjo padaryti bet kas.

Liudytojas A. S. apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė kad 2007-05-21 apie 16.30 val. žvejoja (duomenys neskelbtini) tvenkinyje. Be jo dar buvo 3 žvejai. N. K. nuo jo buvo 120 m. Matė automobiliu važiuojantį V. P., kuris sustojo prie jo, paklausė kaip sekasi žvejyba, jo veidas nebuvo sumuštas. Po to V. P. nuvažiavo ir jis matė, kad direktorius sustojo, o šalia automobilio stovi kaltinamasis. R. S. stovėjo prie direktoriaus automobilio ir mušė V. P. per langą, po to atidarė automobilio dureles, išvilko V. P. iš automobilio. Jis buvo 40-50 m nuo tos vietos. Daugiau žmonių nebuvo, išskyrus žvejus. Toliau yra tvenkinys, kuriame maudosi žmonės, bet nuo ten ta vieta, kur vyko konfliktas, yra apie 300 m ir matomumas blogas, nes apaugę aukšta žole. Jis matė, kad R. S. sudavė V. P. 3-4 kartus į viršutinę kūno dalį, gal į galvą. Po to jis išgirdo, kad veikia jo meškerė, todėl jis nubėgo pažiūrėti, po to vėl grįžo ir pamatė, kad V. P. ir R. S. stovi vienas prieš kitą. Buvo smūgiai. Direktorius daugiau gynėsi, o R. S. puola. Tuo momentu jis vėl nuėjo prie meškerių, o kai grįžo, pamatė, kad jie abu turi rankose pagalį, tampo vienas kitą. Jam buvo nepatogu žiūrėti, todėl jis ne visą laiką žiūrėjo.Po to jis pamatė, kad privažiavo N. K. ir atitempinėjo R. S. nuo V. P.. Jam atrodo, kad pagalys buvo sulūžęs per pusę. Dar girdėjo vieną šūvį. Po įvykio matė, kad V. P. veidas sumuštas, apibrozdintas, patinęs. Kai jis važiavo namo jam paskambino V. P., pasakė, kad jam bloga, jis kavinėje, paprašė nuvežti jį namo. Kai jis atvažiavo, V. P. sėdėjo prie stalo, pasakė, kad jam silpna. V. P. veidas buvo ištinęs, raudonos dėmės. Jis nuvežė V. P. į Lazdynų ligoninę, kur pastarasis buvo paguldytas.

Savo parodymus A. S. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t., b.l. 125-133).

L. R. I. parodė, kad įvykio nematė, nes tą dieną buvo tarnyboje. Apie įvykį pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu papasakojo tai, ką girdėjo iš kitų asmenų. Prieš einant duoti parodymus į Nemenčinės nuovadą buvo sutikęs su R. S., kuris jam papasakojo apie tą įvykį. Paminėjo, kad buvo konfliktas tarp V. P. ir jo. Esmė tai, kad R. S. užpuolė V. P., kai jis vaikščiojo keliu aplink tvenkinio. Daugiau nieko nepasakojo. Pokalbio metu R. S. paklausė, gal jis gali paliudyti tai ką girdėjo apie tą įvykį. Tai, ką R. S. jam papasakojo apie įvykį, jis ir papasakojo apklausos metu. Jis asmeniškai to įvykio aplinkybių tikrai nematė. R. S. to pokalbio metu jam nurodė konkrečią dieną, kada įvyko aptariamas konfliktas tarp jo ir V. P., tačiau, jis apklausoje nenurodė jokios datos. Ankščiau girdėjo, kad tarp V. P. ir R. S. buvo konfliktai.

Liudytojas Vilniaus r. PK VP AIVG Nemenčinės PN tyrėjas - vadovas S. Č. parodė, kad 2007-05-21 po pietų iš Vilniaus rajono PK budėtojų dalies gavo pranešimą, kad Arvydų kaime, Bezdonių sen.. Vilniaus r. prie tvenkinių vyksta konfliktas tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir Arvydų kaimo gyventojo, kurio metu jie tarpusavyje susimušė. Jam nuvykus į įvykio vietą, V. P. paaiškino, kad konflikto metu jį pagaliu sumušė R. S., o R. S. paaiškino, kad jį užpuolė V. P.. V. P. skundėsi skausmu šone, vizualiai matėsi, kad šviežiai padarytas sužalojimas. Pastariesiems išaiškinus jų teises, šie nutarė atvažiuoti į Nemenčinės policijos nuovadą. Maždaug po valandos apklausos, jis išvyko apžiūrėti įvykio vietos, o V. P. turėjo važiuoti į ligoninę, pasitikrinti sveikatą.

Liudytojas K. G. parodė, kad jau gerai nepamena visų R. S. ir V. P. konflikto aplinkybių. Tai buvo 2007 m. gegužės mėnesio antroje pusėje. Jis su K. B. ir M. J. matė, kaip įvyko konfliktas tarp V. P. ir R. S.. Kiek atsimena, ėjo R. S. su žmona, važiavo V. P., sustojo, išlipo iš mašinos, priėjo prie R. S.. Apie ką jie šnekėjo negalėjo girdėti, nes buvo gana toli, apie 200 m.. Matė, kad V. P. grįžo į mašiną, paėmė į pagalį panašų daiktą. Prieš tai tarp jų įvyko susistumdymas. Su pagaliu V. P. pradėjo mojuoti, o ar sudavė R. S., negali dabar pasakyti. Konfliktas truko gal 5 min. Paskui privažiavo dar viena mašina, išlipo vyras, iššovė ir tuo tas konfliktas baigėsi. Jis su savo pažįstamais išėjo. R. I. pažįsta, jo nebuvo su jais. Jis kalbėjo vėliau su R. S.. Pastarasis paklausė, ar jis matė įvykį, tačiau neprašė jo liudyti. Jis pats sugalvojo nuvažiuoti į nuovadą ir duoti parodymus. Kiek jis atsimena R. S. V. P. smūgių nesudavė. Konflikto pabaigos nematė. Nematė, kad R. S. rankose būtų pagalys. V. P. konfliktų su kitais gyventojais neteko matyti, tačiau žino, kad žmonės nepatenkinti, kad V. P. užtvėrė kelią.

Liudytojas K. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (2 t., b.l. 1-7).

L. M. J. (M. J.) parodė, kad gerai jau neatsimena visų aplinkybių, susijusių su R. S. ir V. P. konfliktu prie tvenkinių. Kaltinime nurodyta diena buvo prie 8 tvenkinio. Tą dieną prie Arvydų tvenkinių važiavo savo automobiliu, ten buvo daug žmonių. Buvo ir jo pažįstamų K. B., K. G.. Iš pradžių nekreipė dėmesio į konfliktą, kuris vyko prie kito tvenkinio. Išlipęs į krantą pamatė, jog prie 16-o tvenkinio stovi automobilis, šalia jo R. S. su žmona ir V. P.. V. P. stovėjo beveik prie pat savo automobilio. Tuo momentu jis pasisuko paimti rankšluosčio, kai atsisuko pamatė, kad V. P. trenkė R. S. pagaliu, pataikė per ranką, nes matėsi, kad R. S. gynėsi rankomis, dengėsi nuo smūgio. Dėl ko jie barėsi, negirdėjo. Po šio smūgio daugiau nestebėjo kas ten vyksta. Besišluostydamas girdėjo vieną šūvį, tačiau kas šovė nematė. Vėliau sužinojo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kad V. P. kaltina R. S., kad neva pastarasis jį sumušė, todėl nutarė eiti į policiją ir duoti parodymus. Prieš tai jis kalbėjo su R. S., pastarasis klausė jo ar jis matė įvykį, bet liudyti neprašė. Ar buvo atvažiavusi policija ir greitoji nepamena.

L. M. Jadinskij savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t. b.l. 185-191).

L. M. B. parodė, kad gerai jau neatsimena visų aplinkybių, susijusių su R. S. ir V. P. konfliktu prie tvenkinių, ikiteisminio tyrimo metu papasakojo taip kaip buvo, kad 2007-05-21 apie 16 val. nuėjo maudytis prie 19 tvenkinio, priklausančio UAB (duomenys neskelbtini). Išsimaudęs matė kaip pro šalį link 16-to tvenkinio praėjo Arvydų kaimo gyventojas R. S. su žmona Jurga. Prie jų privažiavo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P., išlipo iš automobilio ir ėmė kažką kalbėtis su R. S.. Apie ką tiksliai kalbėjo jis negirdėjo, nes buvo nuo jų už 200 metrų, bet direktorius barėsi, jog Rolandas vaikšto per privačią teritoriją. Rolando žmona buvo nuo jų maždaug 5 metrų atstumu. V. P. neleido R. S. eiti toliau, tačiau tas ėjo toliau, o direktorius jį stūmė. Po to V. P. iš savo automobilio priekabos ištraukė lazdą ir trenkė R. S. 3-4 kartus. R. S. rankomis dangstėsi nuo smūgių. Nematė, jog R. S. būtų mušęs direktorių, nematė ir pagalio Rolando rankose. Po to V. P. nuėjo prie savo automobilio ir kažkam paskambino. Tuo metu iš automobilio išbėgo jo šuo, tačiau nieko nepuolė ir nesikandžiojo. R. S. žmona į vyrų konfliktą nesikišo, stovėjo atokiau. Kai V. P. baigė pokalbį telefonu, prie jų privažiavo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras, kaip tyrimo metu sužinojo N. K., ir liepė gult. Vieną kartą iššovė į orą. Tuo metu R. S. ir V. P. jau nesistumdė ir nesimušė. Dėl ko kilo konfliktas nežino. Konflikto metu nei vienas, nei kitas nebuvo nugriuvę ant žemės. Visą įvykį jis nematė, nes stengėsi kuo greičiau išeiti. Po įvykio buvo netyčia susitikę su R. S.. Jie kalbėjo apie įvykį. Jis pasakė, kad viską matė ir gali paliudyti, R. S. jam sakė, kad V. P. jį kaltina, kad jis sumušė jį. Tada R. S. paprašė jį, jeigu jis kažką matė, apie tai paliudyti.

L. M. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t. b.l. 157-164).

Liudytojas K. B. (K. B.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-05-21 apie 17.30 val. jis kartu su draugais K. G. ir R. I. buvo Arvyduose, prie tvenkinio Nr. 8. Pastebėjo važiuojantį V. P., UAB (duomenys neskelbtini) direktorių. Tuo metu ties tvenkinio Nr. 16 ėjo R. S. su žmona Jurga. V. P. privažiavo prie jų, sustojo. Jis nuo jų buvo maždaug 150 metrų, todėl apie ką jie kalbėjo negirdėjo. V. P. išlipęs iš automobilio, pradėjo tempti R. S., tas atstūmė V. P.. R. S. V. P. nesudavė nei vieno smūgio. Direktorius nubėgo prie savo automobilio ir iš priekabos ištraukęs pagalį pradėjo mosikuotis prieš R. S., sudavė pastarajam 2-3 smūgius. Jurga stovėjo netoli jų. Po to V. P. numetė pagalį į automobilio priekabą ir iš automobilio išleido savo šunį. Šuo nieko nepuolė. R. S. to konflikto metu, pagalio rankose neturėjo. Netrukus nuo kito tvenkinio prie jų privažiavo automobilis, iš kurio išlipo jam nepažįstamas vyras. Ar šis ką nors sakė, negirdėjo, tik pamatė kai iššovė į viršų vieną šūvį. Tuo metu jokių susistumdymų tarp V. P. ir R. S. nebuvo. Po šūvio tas vyras stovėjo ir apie kažką kalbėjo su V. P. ir R. S.. Kas toliau vyko nežino, nes nuėjo namo. V. P. yra konfliktiškas žmogus, jis pastoviai „kimba" prie gyventojų, draudžia vaikščioti prie tvenkinių, išskiria žmones, kurie gali vaikščioti teritorijoje, kurie ne. Papildomai paaiškino, kad kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl minėto konflikto, R. S. kažkokiu būdu sužinojo, kad jis buvo įvykio liudytoju. Po kurio laiko R. S. jam paskambino ir pasakė, kad policijos pareigūnams nurodė jo pavardę, kaip liudytojo ir paklausė, ar jis sutiktų duoti parodymus. Nurodė, kad R. S. jo neprašė duoti melagingus parodymus byloje. Paaiškino, kad jų pokalbio niekas negirdėjo (I t., b.l. 168-170).

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. B. parodė, kad 2007 metų gegužę dirbo UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta buvo Vilniuje, bet tiksliai nepamena kokią tuo metu vietą saugojo, nes keisdavosi. 2007-05-21 jam buvo laisva diena, kadangi darbas pamaininis, dirbdavo kas trečią parą. Nepamena ar su K. G. ir M. J. atėjo kartu, ar susitiko prie tvenkinio Nr. 8. Lyg tai atėjo atskirai, nes glaudžiai nebendrauja, visi tik užaugo Arvydų kaime. V. P. automobilį pamatė jau išsimaudęs, stovėdamas ant kranto. Šiam sustojus prie tvenkinio Nr. 16, pamatė, kad prie automobilio stovi R. S. su žmona. Jis iš pradžių jų nepažino, o kad tai R. S. suprato dėl to, kad kilo konfliktas, be to tik jis eina pasivaikščioti su žmona. Tarp R. S. ir V. P. jau kelis mėnesius buvo įtempti santykiai. Anksčiau bėgant per tvenkinių teritoriją į mišką (kitaip miško negalima pasiekti), V. P. draugiškai užkalbindavo, neprieštaravo dėl jų bėgiojimo, o prieš kelis mėnesius iki įvykio, V. P. jam su R. S. uždraudė vaikščioti ir bėgioti per tvenkinių teritoriją, tačiau R. S. šio draudimo nepaisė, jį ignoravo, kadangi laikė neteisėtu. Pamatęs, kad V. P. sustojo prie R. S., toliau stebėjo kas vyks. Jam pakankamai gerai nuo tos vietos matėsi, nes tuo metu augmenija buvo labai negausi ir visiškai neužstojo vaizdo. Jo nuomone, atstumas nuo jo buvimo vietos iki R. S. su V. P. mažesnis nei 400 m, o yra apie 250-300 metrų. Jis matė kaip V. P. išlipo iš automobilio ir priėjo prie R. S.. Kiek jam matėsi, vyko susistumdymas. Tiksliai nupasakoti negali, nes praėjo daug laiko, nepamena visų detalių. Tiek R. S., tiek V. P. rankos buvo ištiestos. V. P. artėjo link R. S., priartėjęs ištiesė link pastarojo rankas, tada R. S. V. P. atstūmė. Po to V. P. nuėjo prie automobilio, paėmė virš metro ilgio pagalį ir mosikuodamas juo į visas puses ėjo link R. S.. Nematė ar sudavė ir kur, bet mano, kad mažiausiai du kartus turėjo R. S. pataikyti. Po to matė kaip V. P. nubėgo prie automobilio. Matė kaip iš automobilio išbėgo šuo, girdėjo šūkavimus ir suprato, kad V. P. iš automobilio išleido vilkšunį. Kiek suprato, šuo nepuolė, kadangi R. S. nereagavo. Po to pamatė, kad prie minėtų asmenų priartėjo automobilis, iš kurio išbėgęs vyriškis šovė į viršų. Jie visi kalbėjo, šūkavo, tačiau iš tos vietos jis žodžių negirdėjo. Tada su K. G. ir M. J. nuėjo nuo tvenkinio, nematė kas vyko toliau. (II t., b.l. 113-115).

Liudytojas K. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (I t. b.l. 171-177).

L. M. Ž. (M. Ž.) parodė, kad 2007-05-20 po pietų jis su A. G. ir paneliais atvyko pailsėti prie tvenkinių, esančių (duomenys neskelbtini). Važiavo per mišką ir jokių perspėjimų ar draudžiančių ženklų, kad tai yra privati teritorija, nebuvo. Automobilį paliko miške, o patys sėdėjo prie vandens, gėrė alų. Jie nesimaudė, netriukšmavo, nešiukšlino. Maždaug po valandos privažiavo V. P. ir pradėjo rėkti. Jis bandė teisintis, motyvuodamas, kad nieko blogo nedaro, nežvejoja. Tada V. P. paskambino į policiją ir pakvietė į savo mašiną, jis V. P. atsiprašė, jie viską išsiaiškino. Jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis ikiteisminio tyrimo metu pamelavo, kad tarp jo ir V. P. buvo konfliktas. Datos neatsimena, kada tai buvo, bet buvo girdėjęs, kad tarp V. P. ir R. S. buvo incidentas, kad jie susimušė prie tvenkinių. Atsitiktinai susitiko su R. S. ir pastarasis jam pasakė, kad jo iškvies į policiją ir paklaus dėl to incidento. Kai jis suprato R. S. buvo girdėjęs, kad tarp jo ir V. P. buvo konfliktas. Kokius duoti parodymus jis sugalvojo pats. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasakė, kad jis sudavė V. P. smūgį į krūtinę. Jis norėjo prisiimti sau kaltę dėl V. P. suduotų smūgių, bet negalvojo, kad taip toli nueis. Suprato, kad duodamas melagingus parodymus padarė nusikaltimą.

Įvertinęs virš išdėstytus liudytojo parodymus, teismas pripažįsta, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojas M. Ž. keitė parodymus iš esmės skirtingais, todėl praneština prokurorui, kad jo veiksmuose gali būti BK 235 str. 1 d. numatytos veikos - melagingų liudytojo parodymų - sudėtis.

Liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad tai buvo prieš 4 metus. Jis su M. Ž. buvo prie tvenkinio, gėrė alų. Privažiavo V. P., liepė susirinkti viską ir dingti. Jis rinko alų, o M. Ž. nuėjo prie V. P. pasikalbėti. Kas vyko tarp jų jis nematė. Kai atvažiavo policija jis nematė, kad V. P. būtų sumuštas. Matė konfliktą tarp V. P. ir R. S.. Buvo kažkokie judesiai, suprato, kad jie stumdosi.

MRU TMI Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker, patvirtino savo išvadas, išskyrus sveikatos sutrikdymo mastą. Nurodė, kad blužnies plyšimas yra vidaus organų sužalojimas. Šiuo atveju jis buvo nustatytas ultragarsiniu tyrimu. Tačiau kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu - kai būna nustatytas operacijos metu. Todėl šiuo atveju šis sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojas G. I. parodė, kad tą dieną kai įvyko konfliktas tarp V. P. ir R. S. jis buvo namuose. Tai buvo 2007 m. gegužės mėn. Jam paskambino V. P. ir pasakė, kad jį užsipuolė R. S. prie tvenkinių. Jis tada dirbo Nemenčinės policijos nuovadoje. V. P. pasakė, kad R. S. jį muša. V. P. buvo labai susijaudinęs. Jis V. P. atsakė, kad šiandien nedirba, todėl paskambins kolegoms į policijos nuovadą ir jie atvažiuos. Jiems kalbant nutruko ryšys, V. P. dar kartą paskambino ir vėl pasakė, kad R. S. jį užsipuolė. Tada jis paskambino savo kolegoms ir jie išvažiavo į vietą. Dar kartą buvo įvykis 2007 m. pavasarį jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. P. ir pasakė, kad UAB (duomenys neskelbtini) tvenkinių teritorijoje yra susirinkęs jaunimas, kuris vartoja alkoholinius gėrimus ir nenori palikti tos teritorijos. Paprašė atvažiuoti padėti išsiaiškinti. Jis atvažiavęs prie tvenkinių pamatė būrį jaunuolių ir merginų, kurie laukia policijos. M. Ž. atsiprašinėjo V. P. aiškindamas, kad daugiau nepažeidinės tvarkos.

Liudytoja D. V. parodė, kad dirba Vilniaus rajono PK Nemenčinės policijos nuovadoje. 2007-05-21 po pietų iš Vilniaus RPK budėtojo dalies gavo pranešimą apie tai, kad Vilniaus r., Bezdonių sen., Arvydų k., prie tvenkinio, vyksta konfliktas tarp UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. P. ir Arvydų kaimo gyventojų. Į įvykį nuvyko pareigūnas S. Č.. Po valandos į Nemenčinės PN atvažiavo R. S.. R. S. buvo susijaudinęs, norėjo rašyti skundą, kad jis su žmona vaikščiojo prie tvenkinio, o V. P. juos užsipuolė. Paskui atvyko V. P. ir papasakojo, kad prie tvenkinio pastebėjo pažeidėjus, pareikalavo, kad jie išeitų, bet R. S. nepakluso, įvyko konfliktas, kurio metu R. S. jį sumušė. Minėjo kažką apie pagalį. Ant V. P. veido po akim matė paraudimą, matėsi, kad tai šviežias sumušimas. S. Č. klausė V. P. ar reikalinga greitoji pagalba, pastarasis atsisakė. Buvo pasiūlyta abiems kreiptis pas medikus dėl abdukcijos. Šioje byloje ji pradėjo ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo liudytojus. Pamena, kad bendravo su liudytoju R. I., jis sakė, kad matė įvykį.

L. V. R. (V. R.) parodė, kad 2004-2006 metais UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apsaugos viršininku, saugojo bendrovės teritoriją. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. P. jį kviesdavo, kai sulaikydavo pažeidėjus, kurie vaikščiojo pro teritoriją. Taip jis susipažino su R. S., kuris pastoviai pažeidinėjo privačios teritorijos taisykles. Jis kalbėjo su Skuoliu, kad šis nepažeidinėtų nustatytų taisyklių. R. S. žodžiu jam žadėjo taisyklių nepažeidinėti, tačiau ir toliau taisykles pažeidinėjo. Vėliau prasidėjo konfliktinės situacijos su R. S.. Pastarasis pradėjo provokuoti muštynėms. Dėl to jis rašė tarnybinius pranešimus į policijos nuovadą. Jam M. Ž. buvo pasakojęs, kad R. S. jį prašė paliudyti dėl to įvykio su V. P..

Pagal ekspertizės akto Nr. EKG 96/10(01) išvadą V. P. nustatyti šie sužalojimai: kraujosruvos kairės akies srityje, juosmens-kryžmens srityje, dešinio dilbio srityje, sprando kairėje, nubrozdinimas ir kraujosruva kairės alkūnės srityje, kairės pusės VII šonkaulio lūžimas, blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus I-ame išvados punkte nurodytas sritis, galimai nutartyje nurodytu laiku, t. y. 2007-05-21. V. P. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kairės pusės 7-o šonkaulio lūžio ir blužnies plyšimo su nedideliu, nereikalaujančiu operacinio gydymo, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Blužnies plyšimas, gydytas konservatyviai (neatliekant operacijos), neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. V. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nutartyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje į kairės akies, juosmens-kryžmens, dešinio dilbio, sprando kairės pusės ir kairės alkūnės sritis bei į kairę pašonę. Sužalojimai kairės akies srityje ir sprande atsirado sudavus smūgius, juosmens-kryžmens srities, dešinio dilbio ir kairės alkūnės sužalojimai - suduodant smūgius ar griūnant, o kairės pusės 7-o šonkaulio lūžis ir blužnies plyšimas - sudavus smūgį kumščiu ar įspyrus. (4 t., b .l. 45-50).

2007-06-27 tyrėjos D. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo bendrauta su pil. R. I., kuris nurodė, kad matė konfliktą tarp V. P. ir R. S., kurio metu V. P. sudavė smūgius R. S. su pagaliu. (I t., b.l. 53).

Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio G. Š. bataliono pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad įvykio dieną 2007-05-21 R. I. atliko tarnybą dalinyje ir 2007-05-18 dienos vado įsakymu Nr. PT-139 buvo paskirtas Štabo kuopos budėtoju (3 t., b. l. 47-67).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas dėl BK 138 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Bylos nagrinėjimo metu atlikus teismo medicinos ekspertizę paaiškėjo, kad įvykio metu nukentėjusiajam V. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Prokuroras iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 str. 1 d.) ir prašė nuteisti kaltinamąjį pagal BK 138 str. 1 d.

Nors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamasis R. S. neprisipažino, kad tyčia sudavė smūgius nukentėjusiajam, nuo ko šis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, kita byloje esančia rašytine medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme liudytojais apklausti N. K. ir A. S. patvirtino nukentėjusiojo parodymus. Jie davė nuoseklius parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytoju N. K. paaiškino, kad matė, kaip įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kaip kaltinamasis buvo pasilenkęs prie automobilio, kur sėdėjo nukentėjusysis, kaip kaltinamasis ištraukė nukentėjusįjį iš automobilio, kaip nukentėjusiajam buvo suduoti mažiausiai 5-6 smūgiai ranka ir koja. Taip pat nurodė, kad matė, kad po konflikto po nukentėjusiojo akimi buvo paraudimas. Tai pat paaiškino, kad tuo metu, kai jis bandė įsiterpti į konfliktą, kaltinamasis buvo nusiteikęs labai agresyviai. Liudytojas A. S. pilnai patvirtino nukentėjusiojo ir N. K. parodymus, bei paaiškino, kad matė, kaip kaltinamasis rankomis pro automobilio langą smūgiavo nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį, matė abipusės kovos judesių, bet daugiausiai puolė kaltinamasis. Matė, kaip kaltinamasis išvilko nukentėjusįjį iš automobilio. Taip pat paaiškino, kad prieš konfliktą jis kalbėjosi su nukentėjusiuoju ir matė, kad šis buvo sveikas ir nesužalotas, o po konflikto V. P. veidas buvo nubrozdintas. Matė, kaip muštynes nutraukė į įvykio vietą atvažiavęs N. K., kuris iššovė į orą, po ko muštynės baigėsi ir toliau vyko tik apsižodžiavimas. A. S. nurodė, kad važiuojant namo jam paskambino V. P. ir pasakė, kad šiam bloga, todėl tą pačią dieną jis nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Prieš važiuojant į ligoninę V. P. buvo išbalęs, skundėsi silpnumu, V. P. jam sakė, kad jį pykina ir jam labai bloga. Taip pat liudytojas A. S. paaiškino, kad prie kitų tvenkinių žmonių nesimatė, nes kiti tvenkiniai buvo gana toli (apie 300 m) ir tvenkinių krantai buvo apaugę vešlia augmenija. Minėti liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Liudytojas (policijos pareigūnas) S. Č. patvirtino, kad po įvykio matė šviežiai padarytus sužalojimus ant V. P. šono, nes V. P. buvo pakėlęs marškinėlius, liudytoja D. V. (policijos pareigūnė) taip pat patvirtino, kad po įvykio V. P. veide buvo paraudimas. Liudytojas G. I. patvirtino, kad įvykio metu, kai vyko konfliktas tarp V. P. ir R. S., V. P. jam skambino ir iš V. P. žodžių suprato, kad prieš jį naudojamas smurtas.

Šiuos parodymus patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto teismui duoti paaiškinimai dėl V. P. padarytų sužalojimų. V. P. nustatyti sužalojimai viso tyrimo metu nepasikeitė, tarp specialisto išvados ir ekspertizės akto yra tik vienas prieštaravimas, tai yra skirtingai įvertintas nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mastas. Galutiniame ekspertizės akte nurodyta, kad V. P. nustatyti sužalojimai visumoje, dėl kairės pusės 7-o šonkaulio lūžio ir blužnies plyšimo su nedideliu, nereikalaujančiu operacinio gydymo, kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Blužnies plyšimas, gydytas konservatyviai (neatliekant operacijos), neatitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijų. Ekspertai taip pat nurodė, kad sužalojimai kairės akies srityje ir sprande atsirado sudavus smūgius, juosmens-kryžmens srities, dešinio dilbio ir kairės alkūnės sužalojimai - suduodant smūgius ar griūnant, o kairės pusės 7-o šonkaulio lūžis ir blužnies plyšimas - sudavus smūgį kumščiu ar įspyrus. Ekspertai taip pat nustatė, kad V. P. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis mažiausiai šešių trauminių poveikių pasėkoje.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojų J. N.-Skuolienės, M. B.,, M. J., K. B., R. I. ir K. G. parodymus teismas vertina kritiškai. Liudytoja J. N.-Skuolienė yra kaltinamojo žmona, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi. Kritiškai vertinami ir liudytojų M. B., M. J., K. B., K. G. parodymai, nes jie matė tik tam tikrus fragmentus minėto konflikto. Jie visi nurodė, kad viso konflikto nuo pradžių iki galo nematė, nes maudėsi, buvo užsisukę ar šiaip stengėsi nekreipti dėmesio. Minėti liudytojai nurodė, kad nematė, kad R. S. būtų naudojęs smurtą prieš V. P., tačiau nei vienas iš jų ir nepaneigė, kad tai galėjo vykti tuo metu, kai jie konflikto nestebėjo. M. J. nurodė, kad matė tik vieną momentą, kaip V. P. trenkė pagaliu R. S., o daugiau iš viso nieko nematė. Liudytojas M. B. teisme nurodė, kad įvykio iš viso neprisimena, o eksperimento metu galėjo įžiūrėti tik tai, kad „kažkas kažką daro". Tuo tarpu liudytojų K. G. ir R. I. parodymus reiktų vertinti kritiškai vien dėl to, kad jie ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 09 29 nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad R. S. padarė kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. konflikto metu, rankomis, kojomis ir pagaliu sudavė nemažiau, kaip šešis kartus V. P. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi R. S. veikos kvalifikacija pagal BK 138 str. 1 d. yra teisinga, jis kaltas ir baustinas.

Įrodymų vertinimas dėl BK 233 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo

Vertinant R. S. veiką dėl poveikio liudytojui R. I., pažymėtina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų šiai veikai pagrįsti.

Poveikis liudytojui – tai bet kokiu būdu siekimas paveikti jį taip, kad šis duotų melagingus parodymus, siekiant, kad byloje atsirastų neteisinga ir tendencinga informacija, kuri byloje įgautų įrodymo reikšmę. Tokiu būdu būtų sudaromos prielaidos nepagrįstam ir neteisėtam procesiniam sprendimui ikiteisminio tyrimo metu ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti. Pažymėta, kad ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo draudžiamų veiksmų atlikimo. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia siekimu bet kokia forma paveikti liudytoją taip, kad jis meluotų duodamas parodymus. Šioje byloje nustatyta, kad 2007 m. vasara R. I. susitiko su R. S., kuris jam papasakojo apie konfliktą 2007 m. gegužės mėnesį su (duomenys neskelbtini) tvenkinių direktoriumi V. P. ir įkalbėjo jį duoti parodymus, kad matė šį konfliktą, nors iš tikro R. I. konflikto nematė, nes tą dieną buvo darbe. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prokuratūroje, R. I. paaiškino, kad iš tikrųjų 2007-05-21 įvykusio konflikto tarp V. P. ir R. S. nematė, nes jis tuo metu buvo visiškai kitur - tai yra savo darbo vietoje. Paaiškino, kad visas įvykio aplinkybes apie kurias davė parodymus prokuratūroje pirminės apklausos metu jam nurodė R. S., kuris pas jį lankėsi praėjus kelioms dienoms po konflikto tarp R. S. ir V. P.. 2010-09-29 Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. I. melavo prokuratūroje, paprašytas R. S., todėl ir nurodė aplinkybes, kurių pats nematė, o apie viską jam papasakojo būtent kaltinamasis.

Kaltinamojo R. S. veiksmai buvo nukreipti į vieningą tikslą – R. I. paveikti taip, kad jis duotų melagingus parodymus apie konfliktą. Kilti baudžiamajai atsakomybei R. S. už liudytojo R. I. poveikį neturi reikšmės, kokia forma jis šį poveikį darė, t.y. neturi reikšmės, ar jis tik prašė, nurodė keisti parodymus, ar grasino, naudojo fizinį ar psichinį smurtą ir pan. Vien jau nustatytų kaltinamojo veiksmų atlikimas užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę už baigtą nusikaltimą – poveikį liudytojui, ir jis turi atsakyti prieš įstatymą. Taigi R. S. veikos kvalifikacija pagal BK 233 str. 1 d. yra teisinga, jis kaltas ir baustinas.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo R. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį (padaryti nusikaltimai žmogaus sveikatai ir teisingumui), į pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimai), į jų padarymo motyvus ir tikslus, į tiesioginės tyčios kaltės formą, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, kad R. S. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas, turi darbą užsienyje, dėl ko netikslinga skirti jam laisvės apribojimo bausmę, todėl jam skirtina sankcijose už padarytus nusikaltimus numatyta arešto bausmė.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis V. P. pareiškė civilinį ieškinį 300 Lt turtinei ir 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad už stacionarinį gydymą VŠĮ Vilniaus GPU ligoninėje sumokėjo į ligonių kasą 180 litų. Jo rūbai: sportiniai marškiniai bei kelnės labai gausiai permirko krauju ir dėl neišvalomų kraujo dėmių nebegali būti naudojami kasdieniniais rūbais. Sportiniai marškiniai kainavo 22 litus, kelnės – 30 Litų. Be to pagal gydytojų rekomendacijas buvo perkami vaistai gydymui – analgetikai. Todėl patirtą turtinę žalą įvertina 300 litų suma. Be to dėl R. S. padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė išgyvenimus, neapsakomą fizinį skausmą, pažeminimą, todėl prašo priteisti 70 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (1 t., b.l. 105-111). Šis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, įvertinęs įrodymus dėl civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti pagrįstumo, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas pažymi, kad turtinė žala turi būti atlyginama tik ta, kuri tiesiogiai paties nukentėjusiojo buvo patirta dėl nusikalstamos veikos (BPK 109 str.) ir turi būti įrodyta paties ieškovo pateiktais įrodymais. Ieškinio motyvai, kad V. P. rūbai buvo nepataisomai sugadinti yra niekuo nepagrįsti. Todėl V. P. civilinis ieškinys mažinamas 52 litais. Kadangi pagal Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nukentėjusiojo asmens patirtus nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, todėl teismas pripažįsta pagrįstomis 180 Lt išlaidas už stacionarinį gydymą ir 68 Lt už vaistus. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad žala padaryta sveikatai, į jos padarymo aplinkybes, paties nukentėjusiojo elgesį konfliktinėje situacijoje, į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, ir tai, kad sunkių liekamųjų reiškinių nėra, į priteistinos turtinės žalos dydį, kaltinamojo ir nukentėjusiojo amžių, sveikatos būklę, asmenybes ir turtinę padėtį. Todėl įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir atsižvelgęs į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl tenkintinas iš dalies – 7000 Lt dydžio (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.).

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 2552,30 Lt atlyginimo už nukentėjusio V. P. gydymą yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis (1 t., b.l. 114-120), todėl visiškai tenkintinas.

Nukentėjusiojo 2420 Lt išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d., 106 str., 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: 2007 05 21 įvykio vietos apžiūros metu paimtos 2 dalys sulaužyto pagalio, saugomos Vilniaus rajono PK saugojimo kameroje, - sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 233 str. 1 d. ir nuteisti:

-pagal BK 138 str. 1 d. - areštu 50 paroms;

-pagal BK 233 str. 1 d. – areštu 30 paroms.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti areštą 70 (septyniasdešimt) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Priteisti iš R. S. V. P. naudai 248 Lt turtinės ir 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje V. P. civilinio ieškinio netenkinti.

Priteisti iš R. S. Valstybinei ligonių kasai 2552,30 Lt turtinės žalos atlyginimo.

N. V. P. 2420 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš R. S..

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorui, kad liudytojo M. Ž. veiksmuose gali būti Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. numatytos veikos sudėtis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: 2007 05 21 įvykio vietos apžiūros metu paimtas 2 dalis sulaužyto pagalio, saugomas Vilniaus rajono PK saugojimo kameroje, - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.