- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-29
- Bylos Nr.
- ATP-54-300/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00142-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto R. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo, kuriuo R. J. pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 2700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams;
pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį 30 litų bauda.
R. J. galutinai subendrinus nuobaudas pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalį paskirta 2700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams septyniems mėnesiams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. nubaustas už tai, kad jis 2010 m. vasario 27 d. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo R. V. priklausantį automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo bei vengė neblaivumo patikrinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. J. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba perduoti nagrinėti iš naujo.
Skunde nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė neteisingas išvadas, vienam iš įrodymų šaltinių suteikdamas pirmenybę, pažeidė objektyvumo ir nešališkumo principus. Nurodo, kad jam nebuvo išaiškintos procesinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės ir nebuvo patenkintas prašymas apklausti liudytoją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo rašomas protokolas ir tai laikytina grubiu proceso pažeidimu.
Apeliantas teigia, kad jis kaltu padaręs nurodytą pažeidimą neprisipažino ir mano, kad yra nubaustas be teisinio pagrindo ir įrodymų, o tik remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie nėra įrodymais administracinėje byloje. Mano, kad šie asmenys turėjo būti apklausti teisme, įspėjant juos dėl atsakomybės.
Dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nurodo, kad įvykio dieną buvo blaivus, todėl, paprašius jo draugei N. N., leido jai pasimokyti vairuoti automobilį, o pats sėdėjo keleivio vietoje. Draugė įvažiavo į aikštelę ir sustojo. Tuo metu į aikštelę įvažiavo ir policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Jie apelianto automobilio nesivijo ir nebuvo įjungę švyturėlių. Pamačiusi policijos automobilį, N. N. išsigando, nes neturi teisės vairuoti ir norėjo susikeisti su apeliantu vietomis, tačiau tuo metu prišokęs policijos pareigūnas jį ištraukė iš automobilio ir pareikalavo pūsti į alkotesterį. Apeliantas bandė aiškinti, kad tam nėra jokio pagrindo, nes jis automobilio nevairavo, tačiau jokių jo paaiškinimų nebuvo klausoma. Teigia, kad jis turėjo ir dokumentus, kurių po to, kai jis atsisakė pūsti į alkotesterį, iš jo niekas nebeėmė. Tarnybiniuose pranešimuose melagingai nurodoma, kad apeliantas juos pateikti atsisakė. Visi dokumentai buvo tvarkingi, todėl jam jų neteikti nebuvo jokio pagrindo.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad skundžiamame nutarime nurodoma, kad teismas vadovaujasi policijos pareigūnų rašytiniais įrodymais, todėl jie yra patikimi. Tačiau šių, teismo požiūriu, tariamai nesuinteresuotų asmenų surinkti įrodymai ir turi būti vertinami kritiškai. Juos meluoti skatina tiesioginis noras pateisinti administracinio teisės pažeidimo protokolo neteisėtas surašymas bei baimė prarasti tarnybą. Apeliantui akivaizdu, kad teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus, preziumavo policijos pareigūnų parodymų viršenybę, juos suabsoliutino ir be jokio teisinio pagrindo nuvertino bei sumenkino apelianto parodymus, atsisakė apklausti liudytojus. Toks formalus ir paviršutiniškas faktinių bylos aplinkybių vertinimas iš esmės skatina policijos pareigūnų savivalę, jiems patiems sudaro jų išskirtinumo ir neliečiamumo įspūdį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas prašo R. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 126 straipsnio 4 dalies ir 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad vairavo automobilį ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo bei vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad R. J. neigia padaręs šiuos administracinius teisės pažeidimus.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-4788/2009, N63-992/2010, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nevisapusiškai ištyręs bylos aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas R. J. kaltę, padarius administracinės teisės pažeidimus grindė pareigūno T. G. tarnybiniu pranešimu (3, 4 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (5 b. l.) ir konstatavo, kad R. J. vairavo transporto priemonę ir nepateikė pareigūnui reikiamų dokumentų bei vengė neblaivumo patikrinimo, todėl jo veikoje yra Lietuvos ATPK 124¹ straipsnio 6 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies numatytų pažeidimų sudėtis.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklaustas policijos pareigūnas T. G., kurio tarnybiniu pranešimu rėmėsi teismas, pripažindamas R. J. kaltu, padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus. Vien tik rašytiniai policijos pareigūno paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytoju policijos pareigūno, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N662–2927/2009.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina ir tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. J., 2010 m. vasario 27d., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo R. V. priklausantį automobilį „Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo bei vengė neblaivumo patikrinimo. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (2 b. l.) matyti, kad pažeidimas buvo padarytas 2011 m. vasario 27d., ir šio pažeidimo padarymo metu R. J. vairavo R. V. priklausantį automobilį.
Teismas nepasisako dėl kitų R. J. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.