- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-600-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03489-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti 2014 m. rugsėjo 19 d. tarp B. V. ir J. V. sudarytą santuoką dėl J. V. kaltės, nepilnamečio vaiko B. V. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko mama – B. V., iš J. V. priteisti nepilnamečio sūnaus B. V. išlaikymui po 664,75 Eur periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys mama B. V., padalinti santuokoje įgytą turtą, prievoles. Taip pat ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš J. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 600 Eur per mėnesį, mokant jį į mamos B. V. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teisėmis tvarkys mama; nepilnamečio B. V. gyvenamąją vietą nustatyti su jo mama B. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovės B. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo J. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. V. po 500 Eur, mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, paskyrė ieškovę priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise, nustatė nepilnamečio vaiko B. V. gyvenamąją vietą su mama B. V.. Teismas, spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, vertino tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat vertino ieškovės turtinę padėtį, jos pateiktus Nekilnojamojo turto registro išrašus. Pažymėjo, kad nors byloje duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nėra, atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie atsakovo negalėjimą dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų priežasčių teismas neturi. Šioje proceso stadijoje neturėdamas galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, remdamasis pateiktais įrodymais, teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės prašymą, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Teismo vertinimu, minėtas išlaikymo dydis (500 Eur) bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji negalią turinčio vaiko poreikiai būtų patenkinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovo J. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui B. V. po 250 Eur mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo dienos, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną B. V.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Ieškovė teismui nepateikė įrodymų, kad atsakovas nusišalino nuo pareigos išlaikyti savo sūnų, ieškinyje nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsakovas palaiko ryšį su vaiku, išlaikymą teikia tiek pinigais, tiek būtinais vaikui buities daiktais. Atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium momento (per 10 mėnesių) į ieškovei priklausančią banko sąskaitą pervedė 1 387,50 Eur bei 830 Eur davė grynais pinigais. Taip pat atsakovas, suderinęs su ieškove, nupirko sūnui kėdę, kurios kaina 92,99 Eur, stalą už 78 Eur bei lovą, kurios vertė 259,88 Eur. Iš viso vaiko poreikių patenkinimui skyrė 2 648,37 Eur (per mėnesį - 264,84 Eur).
3.2. Apeliantas nesutinka, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui iki bus išnagrinėta byla iš esmės reikalinga 500 Eur išlaikymo suma. Kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo, teismas priteisia tokio dydžio laikiną išlaikymą, kuris patenkina tik būtiniausius išlaikymą gaunančio asmens poreikius civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ieškovės prašyto laikino išlaikymo suma (600 Eur) sutapo su ieškiniu prašomo išlaikymo suma. Tai reiškia, kad 600 Eur laikino išlaikymo suma per mėnesį turėtų patenkinti ne tik būtinuosius, tačiau ir specialiuosius vaiko poreikius.
3.3. Vaikai su tokiomis kaip šalių sūnaus diagnozėmis yra ugdomi specialiuose darželiuose, mokyklose, specializuotose centruose. Valstybinėse specializuotose įstaigose dirba kvalifikuoti specialistai, todėl papildomų medicininių ir raidos priemonių, tokių kaip privatus logopedas ir ABA terapija (net 7 200 Eur per metus), taikymas rodo mamos rūpestį vaiku, bet ne vaiko poreikius. Abu tėvai buvo nusprendę, jog ABA terapija vaikui duoda daugiau žalos, nei naudos ir abu priėmė sprendimą palaipsniui nutraukti šį gydymo metodą. Todėl įtraukti jos į būtinuosius vaiko poreikius nėra pagrindo.
3.4. Nepilnamečiai vaikai sveikatos priežiūros paslaugas gauna nemokamai. Ieškovė nepateikė įrodymų dėl poreikio patirti didesnes išlaidas vaiko sveikatai palaikyti, nei jas kompensuoja valstybė.
3.5. Išlaidos būsto kreditui (3 064 Eur per metus) negali būti priskiriamos prie vaiko poreikių tenkinimo. Vaikas, neįgydamas nuosavybės teisės į turtą ir nebūdamas būsto paskolos sutarties šalimi, neturi pareigos mokėti paskolos už kitiems asmenims priklausantį turtą.
3.6. Atostogų ir kelionių išlaidos nėra priskirtinos būtinoms. Atsakovas turi teisę atostogauti kartu su vaiku ir tokiu atveju taip pat turėtų apmokėti kelionės išlaidas. Toks pasidalinimas atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą.
3.7. Vaiko gimtadienio išlaidas patiria ir tėvas, sveikindamas vaiką, todėl tokios išlaidos negali būti priskiriamos prie vaiko būtinųjų poreikių patenkinimo.
3.8. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA yra 642 Eur arba 468 Eur atskaičius mokesčius. Būtent ši suma, apelianto teigimu, laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu, kurio dydžio nereikia įrodinėti. Išanalizavus ieškovės ieškinyje nurodytus būtinus nepilnamečio vaiko poreikius per metus, atmetus aukščiau jau aptartas išlaidas, jam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro apie 5 108 Eur per metus, atitinkamai 425 Eur per mėnesį, t. y. kone tiek, kiek suformuota teisminėje praktikoje minimali išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams patenkinti.
3.9. Iš vienos minimalios mėnesinės algos dydžio turi būti atimta 214,50 Eur vaiko neįgalumo išmoka ir 100 Eur vaikui savivaldybės mokama išmoka, todėl vieno mėnesio šalių sūnaus būtinieji poreikiai, nuo kurių skaičiuojasi laikino išlaikymo dydis, yra 153,50 Eur (468 – 214,50 – 100).
3.10. Priteistas laikino išlaikymo dydis neatitinka ir tėvo galimybių teikti išlaikymą. Iš prie atskirojo skundo pridedamos UAB (duomenys neskelbtini) išduotos pažymos matyti, kad jo darbo užmokestis 2021 m. rugsėjo mėnesį buvo (duomenys neskelbtini), 2021 m. spalio mėnesį - (duomenys neskelbtini), o 2021 m. lapkričio mėnesį – (duomenys neskelbtini). Ieškovės darbo užmokestis yra (duomenys neskelbtini). Be to, ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą bei ½ dalį žemės sklypo bei dvi transporto priemones. Buto vertė – 146 000 Eur, o ½ žemės – 9 650 Eur. Atsakovas savo vardu jokio registruoto turto neturi, todėl jo turtinė padėtis yra gerokai blogesnė, nei ieškovės.
3.11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-11272-294/2019 atsakovui iškelta bankroto byla; 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas atsakovo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, pagal kurį atsakovas įsipareigojo kas mėnesį dengti kreditorių reikalavimus, savo asmeninėms reikmėms pasilikdamas 330 Eur. Likusi pajamų suma turi būti pervedama bankroto administratoriui. Be pareigos išlaikyti vaiką, atsakovas privalo vykdyti ir kreditorinius įsipareigojimus. Ieškovė turi tik kreditą už būstą, kas pagal teisminę praktiką nėra laikoma aplinkybe, bloginančia turtinę padėtį.
3.12. Suprasdamas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis turi patenkinti bent minimalius vaiko poreikius, atsakovas mano, kad iš jo nepilnamečiui sūnui turi būti priteistas 250 Eur laikinas išlaikymas. Atsakovo teikiamas 250 Eur laikinas išlaikymas kartu su ieškovės teikiamu išlaikymu atitiktų vaiko teisių ir interesų apsaugą bei vaiko teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, kad būtų patenkinti jo poreikiai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas kopiją, Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, priimtų fizinio asmens bankroto byloje, kopijas, kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano kopiją, susirašinėjimo telekomunikacinėmis priemonėmis su B. V. kopijas, sąskaitų faktūrų kopijas, banko išrašų kopijas ir kt.
6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
7. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašymas buvo nagrinėjamas nepranešus apie tai atsakovui, į tai, kad šiais įrodymais apeliantas grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus, dokumentų turinys šalims žinomas, t. y. naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šiuos įrodymus priima.
Dėl atskirojo skundo esmės
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo) taikymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš šiame straipsnyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių - laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui priteisimas (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat nustato, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti laikino materialinio išlaikymo priteisimas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
10. Apeliantas nurodo, jog kyla abejonė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikino išlaikymo priteisimo pagrįstumo, nes prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė iš esmės siekė užsitikrinti ieškiniu prašomą priteisti išlaikymo sumą, kas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų, be to, ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie šiuo metu preliminariai sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas nusišalino nuo pareigos išlaikyti savo sūnų, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad apeliacijos objektas yra skundžiama nutartis, todėl reikšmingi tik tie argumentai, kurie siejami su šios nutarties, o ne ieškovės prašymu bei jos galimais siekiais, pagrįstumo bei teisėtumo vertinimu, juolab teismas ieškovės prašymą tenkino tik iš dalies. Kita vertus, aplinkybės dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijusios su atskirojo skundo dalyku - apeliantas neprašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – ginčas yra kilęs tik dėl priteisto laikino išlaikymo dydžio.
11. Pažymėtina, kad tėvai gali susitarti, kokiu būdu jie vaikų poreikius gali geriausiai patenkinti. Šiuo atveju atskirojo skundo turinys leidžia daryti išvadą, kad šalys nesutaria dėl išlaikymo dydžio, todėl siekdamas, kad būtų užtikrinti nepilnamečio vaiko kasdieniai poreikiai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą.
12. CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taigi, laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius ir prioritetas teikiamas vaikų interesų apsaugai. Vaikams turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas.
13. Kaip ir nurodo apeliantas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurios bus nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-276/2013).
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2022 metais patvirtinta MMA — 730 Eur (atskaičius mokesčius - 533,65 Eur). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priteisė 500 Eur laikino išlaikymo sumą, kuri ženkliai viršija pusę MMA, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus, poreikis skirti didesnę sumą, šiuo atveju, egzistavo.
15. Bylos duomenimis, šalių nepilnamečiui vaikui nustatyta vidutinio sunkumo negalia iki vaikas sulauks pilnametystės ((duomenys neskelbtini)). Nors apeliantas akcentuoja, jog vaikai su tokiomis diagnozėmis yra ugdomi specialiuose darželiuose, mokyklose, specializuotose centruose ir papildomų medicininių ir raidos priemonių taikymas nesusijęs su vaiko poreikiais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kad dėl šios priežasties vaiko su negalia išlaikymas visiškai sutampa su sveiko vaiko išlaikymo dydžiu. Akivaizdu, jog vien būtinybė vežti vaiką į sveikatos ar specializuotas įstaigas, lemia didesnes išlaidas. Kita vertus, šiuo atveju reikšminga, kad atsakovo su atskiruoju skundu pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas faktiškai yra mokėjęs ieškovei 500-600 Eur už vaiko poreikiams patirtas išlaidas, o tai reiškia, kad jis pripažino poreikį patirti didesnes nei minimali mėnesinė alga išlaidas. Ieškovės kreipimasis į teismą neturi lemti vaiko padėties pablogėjimą. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad šalys susitarė palaipsniui nutraukti ABA užsiėmimus, nėra pakankama šioje proceso stadijoje spręsti, kad tokių užsiėmimų šalių vaikas jau nelanko, ar nėra poreikio jį lankyti. Dėl šios aplinkybės, taip pat atskirajame skunde detaliai analizuojamų ieškinyje išvardintų vaiko poreikių tenkinimui patiriamų išlaidų bus pasisakyta bylą išnagrinėjus iš esmės, juolab, kaip minėta, teismas ieškovės prašymą tenkino tik iš dalies, t. y. priteisė mažesnę nei prašė ieškovė, išlaikymo sumą.
16. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaikų poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių tėvai tenkina savanoriškai. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį ir privalo užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
17. Atskirojo skundo argumentai, susiję su apelianto turtine padėtimi, fizinio asmens bankroto procesu taip pat atmestini, jie nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687-2020).
18. Nagrinėjamu atveju duomenų apie kitus atsakovo išlaikytinius nėra, o aplinkybių apie ribotas galimybes dirbti bei gauti didesnes pajamas apeliantas nenurodė. Kaip minėta, iš šalių susirašinėjimo turinio galima daryti išvadą apie atsakovo galimybę faktiškai teikti didesnį išlaikymą nei atskiruoju skundu prašoma priteisti suma. Nors apeliantas teigia, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, atkreiptinas dėmesys, jog pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvui, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnio materialinio aprūpinimo našta.
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti remiantis atsakovo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.