Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimo A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Nuobauda skirta už tai, kad A. A. 2010 m. kovo 14 d., apie 11 val. 5 min., Švenčionių r., Karkažiškėje, sulaikytas vairuojantis lengvąjį automobilį neblaivus (1,36 promilių girtumas).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

A. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Skundžiamuoju teismo nutarimu A. A. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą dėl paskirtosios nuobaudos švelninimo. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas A. A. minimalią nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankciją įstatymo nepažeidė.

Apelianto prašymas galėtų būti tenkinamas tik remiantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde. Bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos medžiagą ir apelianto argumentus, pripažįsta, kad tokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių A. A. už padarytąjį pažeidimą turėtų būti taikoma išskirtinai švelni nuobauda, šioje byloje nėra. A. A. padarytasis pažeidimas, t. y. transporto priemonės vairavimas neblaivaus, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų transporto srityje. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos, paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Byloje nustatytos pažeidimo padarymo aplinkybės, neleidžia teigti, kad A. A. padarytasis teisės pažeidimas buvo mažai pavojingas ir kad už tokią veiką jam paskirta įstatyme numatyta nuobauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ar neprotinga. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog automobilį jis vairavo dėl to, kad reikėjo pasiimti vaistų, negali būti pripažįstama nei ypatinga aplinkybe ATPK 30¹ straipsnio prasme, nei būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 str.), kadangi pažeidimu keltas pavojus buvo žymiai didesnis nei A. A. sveikatai galėjusi kilti grėsmė.

Nubaustojo asmens nurodytoji situacija (darbo pobūdis, abiturientas sūnus ir pan.) taip pat negali būti pripažinta ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl negalėjimo susipažinti su teismo posėdžio protokolu. Iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 21-23) matyti, kad jis buvo surašytas ir pateiktas į bylą 2010 m. balandžio 2 d., t. y. per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą. Byloje esantis A. A. parašas (b. l. 26) patvirtina, jog tą pačią dieną, t. y. 2010 m. balandžio 2 d. A. A. gavo skundžiamo nutarimo nuorašą, tačiau nei tą, nei kitą dieną iki pat apeliacinio skundo pateikimo 2010 m. balandžio 12 d. jokio prašymo dėl susipažinimo su teismo posėdžio protokolu nepateikė. Todėl argumentai, kad jam nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu, atmestini kaip nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, apeliantas nenurodo, kokios aplinkybės, kurios buvo aptartos teismo posėdžio metu, neatsispindėjo skundžiamame nutarime ir galėjo turėti įtakos jo atsakomybei. Todėl jo argumentai dėl procesinių pažeidimų atmestini kaip nereikšmingi ir nedarantys įtakos galutinio sprendimo teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra tinkamai motyvuotas, nes teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas paskiriant pažeidėjui nuobaudą. Dėl šių priežasčių Švenčionių rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.