Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Lina Rakštelytė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovui Juliui Paulikui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidurinio išsilavinimo, vedusiam, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-09-13, 14.02 val. Klaipėdoje, autobusų stotelėje „Geležinkelio stotis“, S. A. vairuodamas maršrutu „Klaipėda – Kretinga“ važiuojantį maršrutinį taksi, valstybinis Nr. EJJ 405, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo, kai jį stabdė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ lauko kontrolierė V. S. signaliniu disku, kurio nedraudžia Kelių eismo taisyklės, norėdama patikrinti ekipažo (vairuotojo – kasininko) dokumentus ir keleivių bilietus, tačiau vairuotojas, važiuodamas su keleiviais maršrutu „Klaipėda – Kretinga“, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir nesustojo. Tokiu būdu S. A. pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau - Taisyklės) 81 ir 82 punktus. Jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis į Priestočio gatvę įvažiavo iš S. Nėries gatvės, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Vadovaudamasis Kelių eismo taisyklėmis, važiavo antrąja kelio juosta. Netrukus pastebėjo, kad jį stabdo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė V. S.. Rūpindamasis keleivių saugumu bei esant dideliam eismo intensyvumui pirmoje kelio juostoje, jis neturėjo galimybių iškart persirikiuoti iš antros kelio juostos į pirmąją ir kontrolierės stabdomas sustoti, todėl stabtelėjo kiek tolėliau – apie 200 metrų nuo tos vietos, kurioje buvo stabdomas. Sustojęs, palaukė gal kokią minutę, tačiau kontrolieriams nepriėjus, jis nuvažiavo. Paaiškino, kad paprastai kontrolieriai, norėdami patikrinti vairuotojus, prieidavo patys, net ir sustojus tolėliau, tačiau tąkart nė vienas iš kontrolierių nepriėjo. Pažymėjo, kad stabdymo metu vežė aštuonis žmones, bilietus visiems keleiviams davė iškart, jiems įlipus į autobusą, todėl neturėjo jokio tikslo nepaklusti pareigūnų reikalavimams, be to, jis yra susipažinęs su pasekmėmis už kontrolierių reikalavimų nevykdymą.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2011-09-13 dirbo su kontroliere V. S. ir apie 14.02 val. stabdė mikroautobusą, važiuojantį maršrutu „Klaipėda – Kretinga“. Tuo metu jam paskambino mobilus telefonas ir jis stabdymo diską padavė V. S.. Maršrutinio autobuso vairuotojas, pamatęs kontrolierius, stabtelėjo, tačiau nesustojęs nuvažiavo. Mano, jog vairuotojas nors ir važiavo antra eismo juosta, tačiau galėjo privažiuoti prie jų ir sustoti, nes automobilių pirmoje juostoje, kurie trukdytų sustoti, tuo metu nebuvo. Kadangi vairuotojas stabdomas nestojo, tai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to paaiškino, kad paprastai vairuotojams nesustojus, jie važiuodavo paskui juos, tačiau šiuo atveju, jie tokios galimybės neturėjo, kadangi vairuotojas tik stabtelėjo ir nesustojęs nuvažiavo, vytis per kelis rajonus jie nėra įpareigoti.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2011-09-13, apie 14.02 val. su M. K. stabdė mikroautobusą stotelėje „Geležinkelio stotis“, važiuojantį maršrutu „Klaipėda – Kretinga“. Matė, kaip maršrutinis autobusas prieš 10-15 metrų įsuko į pagrindinę juostą ir ėmė jį stabdyti, mikroautobuso vairuotojas važiuodamas pro juos pažiūrėjo ir stabtelėjo, tačiau stabdomas nesustojo. Antra kelio juosta mikroautobusas važiavo vienas ir priekyje jo nebuvo jokių automobilių. Nei prieš stabdomą mikroautobusą, nei jam iš paskos automobiliai nevažiavo, be to, už posūkio iškart buvo laisva autobusų stotelė, kurioje S. A. galėjo sustoti. Jos manymu, vairuotojui niekas netrukdė sustoti, todėl jis turėjo visas galimybes stabdomas tai padaryti.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ atstovas Julius Paulikas neabejoja, kad vairuotojas S. A. stabdomas kontrolierių nesustojo, nors sustoti nebuvo jokių kliūčių. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai M. K. ir V. S.. Nustatyta, kad S. A. matė jį stabdžiusius kontrolierius, todėl suvokė savo veiksmus. Be to, S. A. po šio pažeidimo dar du kartus buvo baustas administracine tvarka už tai, kad nepardavė keleiviams bilietų, todėl mano, kad toks administracinėn traukiamo asmens elgesys yra vertintinas kritiškai. Esant šioms aplinkybėms, prašo S. A. už šį teisės pažeidimą skirti administracinę nuobaudą.

2011-09-13 patikrinimo aktu nustatyta, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė V. S., dalyvaujant kontrolieriui M. K., 2012-09-13, apie 14 val. Priestočio g., Klaipėdoje, autobusų stotelėje „Geležinkelio stotis“ signaliniu disku, kurio nedraudžia Kelių eismo taisyklės, stabdė maršrutinį autobusą, valstybinis Nr. EJJ 405, vairuojamą S. A., norėdama patikrinti ekipažo (vairuotojo – kasininko) dokumentus ir keleivių bilietus, tačiau vairuotojas, važiuodamas su keleiviais maršrutu „Klaipėda – Kretinga“, nevykdė jos teisėtų reikalavimų ir nesustojo (b. l. 4).

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Valstybinės kelių transporto inspekcijos ar transporto kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą.

Įvykio metu galiojusių Keleivių ir bagažo vežimo kelių transporto taisyklių, patvirtintų 2011 m. balandžio 13 d. Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-223, 81 punktas numato, kad vežėjai, ekipažai ir keleiviai privalo vykdyti teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus; 82 punkte numatyta, kad kelių transporto kontrolės teisę turinčių pareigūnų stabdomas vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, pateikti reikalaujamus ekipažo dokumentus ir vykdyti kitus teisėtus kontrolę vykdančių pareigūnų reikalavimus. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.

Kaip matyti, Taisyklių nuostatos imperatyviai nurodo vairuotojui, kurį stabdo kelių transporto kontrolės teisę turintys pareigūnai, sustabdyti transporto priemonę. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad vairuotojas S. A. nustatytu maršrutu, veždamas keleivius, stabdomas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierių nesustojo, t.y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. neginčija paties stabdymo fakto ir stabdymo veiksmų atlikimo, t.y. jis neneigia, kad transporto priemonė buvo stabdoma, kad jis šiuos veiksmus suprato teisingai ir privalėjo sustoti, tačiau S. A. teigia, kad į Priestočio gatvę įvažiavo iš S. Neries gatvės, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Važiuodamas Priestočio gatve sustojo tik tada, kai atsirado galimybė saugiai persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Tik kiek palaukęs kontrolierių ir šiems nepriėjus prie jo jis, siekdamas išvengti avarinės situacijos ir galimų pasekmių, nuvažiavo. Šiuos S. A. teiginius paneigia liudytojų M. K. ir V. S. parodymai. Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad vairuotojas S. A., pamatęs kontrolierius, stabtelėjo, tačiau nesustojęs nuvažiavo. Jo teigimu, ta aplinkybė, kad vairuotojas važiavo antra kelio juosta, nebuvo kliūtis pastarajam persirikiuoti į pirmąją kelio juostą ir stabdomam sustoti, nes automobilių pirmoje kelio juostoje, kurie trukdytų S. A. sustoti, tuo metu nebuvo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytoja V. S. nurodydama, kad mikroautobuso vairuotojas S. A., važiuodamas pro kontrolierius, pažiūrėjo ir stabtelėjo, tačiau stabdomas nesustojo. Antra kelio juosta mikroautobusas važiavo vienas ir priekyje jo nebuvo jokių automobilių. Nei prieš stabdomą mikroautobusą, nei jam iš paskos automobiliai taip pat nevažiavo, be to, už posūkio iškart buvo autobusų stotelė, kurioje vairuotojas turėjo realią galimybę sustoti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigas vykdžiusių kontrolierių nustatytais faktais, jų parodymų tikrumu, kurie yra nuoseklūs, atitinkantys administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo S. A. argumentai, kad Priestočio gatvės pirmąja juosta vyko intensyvus eismas, yra nepagrįsti ir teismo vertintini kritiškai. S. A. teisme nurodė, kad į Priestočio gatvę įvažiavo iš S. Neries gatvės, šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, užsidegus žaliam šviesoforo signalui. Byloje yra pateiktas S. Neries ir Priestočio gatvių sankryžos atvaizdas (schema) (b. l. 16), iš kurio matyti, kad Priestočio gatvė yra pagrindinė, todėl darytina išvada, kad tuo metu pagrindine, t.y. Priestočio g. eismas apskritai negalėjo vykti, nes transporto priemonėms vykstančioms šia gatve (pagrindiniu keliu) turėjo degti raudonas (draudžiamas) šviesoforo signalas. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad S. A. buvo stabdomas 14 val. 02 min., t.y. ne piko metu, kada eismas apskritai nėra intensyvus, o ties Priestočio ir S. Neries gatvių sankryža, kurioje S. A. įvažiavo į Priestočio gatvę, yra sumontuotas stacionarus greičio matavimo įrenginys, fiksuojantis transporto priemonių judėjimo greitį. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad įvykio metu Priestočio gatvės pirmąja juosta galėjo vykti intensyvus eismas, o juo labiau dideliu greičiu.

Įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad S. A. nustatytu maršrutu veždamas keleivius, stabdomas kontrolės pareigūnų, nesustojo, t.y. nevykdė teisėtų kontrolės pareigūnų reikalavimų. Šiais veiksmais jis pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių (toliau - Taisyklės) 81 ir 82 punktus. S. A. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalį.

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – turi nuolatinį darbą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 17), tačiau baustas administracine tvarka, taip pat į tai, kad jis neprisipažino padaręs teisės pažeidimą, savo elgesio neigiamai nevertina, taip pat į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, S. A. už padarytą teisės pažeidimą skirtina nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 137¹ straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 375 Lt (trijų šimtų septyniasdešimt penkių litų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6460.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.