Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-11-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-208-526/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
AN2-208-526/2023
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00029-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas (pirm.)
Pareiškėjas
R. A.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-208-526/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00029-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. A. ir jo atstovo advokato padėjėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. liepos 26 d. 13.10 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Gargžduose, Kretingos plento g. – Vilniaus pl. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio atitvarą ir transporto priemonę. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo bei po eismo įvykio vartojo alkoholį, iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos jo aplinkybės. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 127, 221 ir 222 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo dalis, kuria R. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo nutraukta, esant duomenų, kad įvykio vietoje buvo transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama Z. M., kuri suko į kairę pusę ir tuo metu galėjo sutrukdyti „BMW“ vairuotojui saugiai pervažiuoti sankryžą, tačiau nesant duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti šio eismo įvykio mechanizmo, ir kurio vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir susiję su tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariate buvo atliekamas papildomas eismo įvykio tyrimas dėl eismo įvykio, įvykusio 2022 m. liepos 26 d., apie 12 val., Klaipėdos rajono sav., Gargžduose, Kretingos pl. – Vilniaus pl. sankryžoje, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai, siekiant nustatyti eismo įvykio mechanizmą, ir kurio vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir susiję su tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu, tačiau Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (nepradėta), nesurinkus duomenų, kurie leistų neabejotinai teigti, kad kelio atitvarai ir automobilis „BMW“ apgadintas dėl R. A. ar Z. M. kaltės.

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. A. ir jo atstovas advokato padėjėjas A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. kovo 24 d. nutarimą ir įpareigoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl Z. M. veiksmų, susijusių su 2022 m. liepos 26 d. eismo įvykio kilimu.

Šalies argumentai

5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš pirminių Z. M. parodymų vienareikšmiškai aišku, kad jis suprato, jog sutrukdė R. A. važiuoti pagrindiniu keliu, neįsitikino eismo saugumu, o bandydamas išvengti susidūrimo, dar ir padidino greitį. Tik stengdamasis išvengti smūgio į kairįjį „Audi“ šoną, nes tas automobilis dar nebuvo užbaigęs sukimo iš šalutinio kelio į pagrindinį manevro, R. A. buvo priverstas staigiai keisti savo važiavimo kryptį. Tik dėl pavojingo „Audi“ manevro įvyko pasekmės, jis nuvažiavo nuo kelio ir kliudė atitvarus. Nebuvo vertinami pirminiai rašytiniai Z. M., kur jis pripažino kaltę dėl sukelto eismo įvykio.

5.2. Taip pat teigiama, kad Klaipėdos rajono PK tyrėjas E. M. neatliko savo pareigos išsiaiškinti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes. Neatliko pareigos fiksuoti eismo įvykio vietos, nefiksavo foto/video pagalba reikšmingų aplinkybių. Stokodamas kompetencijos, šį laiką skyrė aiškinimuisi su kolegomis, ar reikia nutempti R. A. automobilį į saugojimo aikštelę. Teigiama, kad stabdymo žymių nebuvo, nors to nefiksavo. R. A. realiai negalėjo viršyti greičio, nes buvo išvažiavęs iš degalinės, kuri yra 300 m iki įvykio. Tyrėjas E. M. iš viso nevertino pirminių rašytinių Z. M. parodymų. Filmuotoje vaizdo medžiagoje, darytoje iš karto po eismo įvykio, tyrėjas E. M. aiškiai du kartus pasakė, kad dėl eismo įvykio R. A. nekaltas. Kodėl tyrėjo pozicija pasikeitė, skundžiamame nutarime nėra atsakyta.

5.3. Faktą, kad sukelto eismo įvykio kaltininkas yra Z. M., apeliantų teigimu, patvirtina ne tik rašytiniai jo parodymai, kur jis pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, bet ir jo elgesys. Supratęs, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas, grįžo į eismo įvykio vietą, sutiko, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija. Tik sutarus, kad Z. M. yra kaltininkas, pradėjo ją pildyti. Priešingu atveju, nesutarus, kas yra eismo įvykio kaltininkas, iš viso nebūtų buvę galimybės užpildyti deklaracijos. Nuvažiavo iki R. A. namų, kurie yra netoliese, nes iš automobilio pradėjo tekėti aušinimo skystis. Namuose, dėl neapgalvoto elgesio, manydamas, kad viskas jau išsisprendė, R. A. pavartojo alkoholio. Z. M., kai apie tai sužinojo, savo parodymus pakeitė iš esmės. Pradėjo teigti, kad nebuvo eismo dalyvis, automobilio nematė ir jam netrukdė. Tačiau, kodėl tada sutiko pildyti eismo deklaraciją, nei Klaipėdos rajono PK, nei teismas nesiaiškino. Pildytos eismo deklaracijos faktą iš viso ignoravo, apie motyvus, kodėl ji nėra Z. M. kaltės įrodymas, nepasisakė. Eismo įvykis policijos ir teismo norimas pavaizduoti taip, kad Z. M., nebūdamas eismo įvykio dalyvis, sutinka pildyti eismo deklaraciją tiesiog norėdamas padėti į nelaimę papuolusiam žmogui, tai yra R. A.. Todėl tik ignoravus deklaracijos pildymo faktą, buvo galima išvengti įvykusios situacijos nelogiškumo pavaizdavimo.

5.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigūnė J. S. teisme paaiškino, jog apklausė Z. M. ir jo žmoną, paėmė paaiškinimus. Paaiškinimuose nurodyta, kad jie nurodė, jog sutrukdė R. A. automobiliui tik todėl, kad neva jis jiems tai įteigė. Apeliantų įsitikinimu, tai policijos pareigūnai įteigė Z. M., kad jis nekaltas, nes R. A. po eismo įvykio pavartojo alkoholio.

5.5. Apibendrindami išdėstytus argumentus apeliantai daro išvadą, kad teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, o tai turėjo įtakos neteisingos ir neteisėtos nutarties priėmimui. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, vien tik „atsakovei“ palankiais paaiškinimais ir įrodymais, kurie duoti vėliau, tik „atsakovei“ palankiems įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi tik atsakovei palankiomis prielaidomis ir spėjimais. Visiškai nebuvo aiškinamos aplinkybės, kodėl pasikeitė Z. M. parodymai dėl kaltės pripažinimo, o po to jos neigimo. Nesiaiškinta, kodėl Z. M. sutiko pildyti eismo įvykio deklaraciją, jei jis įvykyje nedalyvavo.

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius prašo pareiškėjo R. A. ir jo atstovo advokato padėjėjo A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Z. M. prašo pareiškėjo R. A. ir jo atstovo advokato padėjėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

8. Apeliacinis skundas atmestinas.

9. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu R. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. liepos 26 d. 13.10 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Gargžduose, Kretingos plento g. – Vilniaus pl. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio, apgadino kelio atitvarą ir transporto priemonę. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo bei po eismo įvykio vartojo alkoholį iki kol įvykio vietoje nebuvo nustatytos ar ištirtos aplinkybės. Tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikinta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo dalis, kuria R. A. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena dėl šio administracinio nusižengimo nutraukta, nustačius, kad byloje yra duomenų, jog įvykio vietoje buvo transporto priemonė „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojama Z. M., kuri suko į kairę pusę, ir tuo metu galbūt galėjo sutrukdyti „BMW“ vairuotojui saugiai pervažiuoti sankryžą, tačiau nesant duomenų, iš kurių būtų galima objektyviai nustatyti šio eismo įvykio mechanizmo, ir kurio vairuotojo veiksmai buvo neteisėti ir susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su šio eismo įvykio kilimu, kurio metu buvo apgadinti kelio atitvarai. Nutarimas yra įsiteisėjęs.

11. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje ir atlikus papildomą tyrimą, nėra galimybės nustatyti, ar eismo įvykis kilo dėl to, kad R. A. pats nesuvaldė automobilio, ar dėl to, kad Z. M., sukdamas į kairę, nepraleido R. A. vairuojamos transporto priemonės.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad faktą, jog sukelto eismo įvykio kaltininkas yra Z. M., patvirtina ne tik rašytiniai jo parodymai, kur jis pripažįsta sukėlęs eismo įvykį, bet ir jo elgesys, nes jis grįžo į eismo įvykio vietą, sutiko, kad būtų užpildyta eismo įvykio deklaracija tik sutarus, kad kaltininkas yra Z. M.. Tačiau nebuvo vertinami pirminiai rašytiniai Z. M. parodymai, kur jis pripažino kaltę dėl sukelto eismo įvykio, ir iš jo pirminių Z. M. parodymų vienareikšmiškai aišku, kad jis suprato, jog sutrukdė R. A. važiuoti pagrindiniu keliu, neįsitikino eismo saugumu, o bandydamas išvengti susidūrimo, dar ir padidino greitį, todėl R. A. buvo priverstas staigiai keisti savo važiavimo kryptį, ir dėl pavojingo automobilio „Audi“ manevro įvyko pasekmės, jis nuvažiavo nuo kelio ir kliudė atitvarus.

13. Nagrinėjant R. A. administracinio nusižengimo bylą, teismo posėdyje R. A. taip pat teigė, kad jis važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, niekur nesuko, pasuko į dešinę tik todėl, kad jam nebuvo daugiau kur sukti, ir atsitrenkė į kelio atitvarus, nes sukdamas į kairę būtų atsitrenkęs į automobilį. Kelias buvo šlapias, lijo dulksna, tačiau, R. A. teigimu, oro sąlygos jam nesutrukdė.

14. Šiuo atveju bylos duomenimis nepaneigta, kad tiek Z. M., tiek ir D. M. pagalvojo, jog Z. M. vairuotas automobilis kelyje galbūt sutrukdė kitam vairuotojui, t. y. R. A., saugiai važiuoti pagrindiniu keliu, ir dėl to įvyko eismo įvykis. Tačiau kartu nurodė, jog iki manevro, t. y. posūkio į kairę pradžios, jie to automobilio apskritai nematė. Z. M. nurodė, kad tik pradėjęs važiuoti iš sankryžos, jis kairėje pamatė automobilį „BMW“, kuris važiavo greitai, todėl jis padidinęs greitį išvažiavo į dešinę pusę, o automobilis „BMW“, jam pačiam jau esant pravažiavus į dešinę kelio juostą, atsitrenkė į atitvarus. Pažymėtina, kad atliekant papildomą eismo įvykio aplinkybių tyrimą, papildomos apklausos metu Z. M. parodė, kad jokių papildomų manevrų neatliko, kaip buvo suplanavęs iš anksto, rodydamas kairio posūkio signalą, pasuko į kairę link Gargždų miesto. Ar automobilio „BMW“ vairuotojas galėjo išvengti eismo įvykio, jis nežinojo, kadangi jo važiavimo ir manevravimo nematė, pastebėjo, kai jis jau buvo atsitrenkęs į kelio atitvarus. Pagal atsitrenkimo į kelio atitvarus garsą suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas važiavo dideliu greičiu, galbūt įtakos turėjo ir šlapia kelio danga bei oro sąlygos, kurių automobilio „BMW“ vairuotojas neįvertino. Z. M. tvirtino, kad važiuoti keliu automobiliui „BMW“ tikrai nesutrukdė, nes priešingu atveju jis būtų trenkęsis į jo vairuojamą automobilį, o ne į kelio atitvarus.

15. Tai, kad Z. M. nebuvo įsitikinęs, jog būtent dėl jo veiksmų galėjo įvykti eismo įvykis, aiškiai parodo ir eismo įvykio deklaracijoje užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad vairuotojų užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje nurodytos transporto priemonių judėjimo kryptys, tačiau, pažymėtina, nenurodytas būtent už padarytą žalą atsakingas asmuo. Todėl šiuo atveju eismo įvykio deklaracija savaime nėra objektyvus įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis Z. M. ar R. A. kaltę dėl įvykusio eismo įvykio. Aplinkybę, kad Z. M. nebuvo įsitikinęs, jog galbūt dėl jo kaltės R. A. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, patvirtina nagrinėjant R. A. skundą jo administracinio nusižengimo byloje teismo posėdyje apklaustos kaip liudytojos policijos pareigūnės J. S. parodymai, iš kurių nustatyta, kad R. A. namuose buvo „Audi“ automobilio vairuotojas Z. M. su žmona, jis nurodė, kad į tokią situaciją pakliuvo pirmą kartą, kad automobilis „BMW“ kelyje atsirado staiga, todėl manė, jog galbūt jis jam ir sutrukdė, tačiau kartu nurodė ir tai, kad jis jam automobilio neužkišo, bet R. A. jam sakė, kad užkišo. Z. M. nurodė, kad sustojo, apsižiūrėjo ir nematė atvažiuojant nei vieno automobilio, todėl ir pradėjo manevrą, o, pamatęs automobilį „BMW“, jis nuspaudė akseleratorių, kad greičiau įvažiuotų į savo juostą, ir, kai į ją įvažiavo, nebegalėjo tuoj pat apsisukti, todėl nuvažiavo, apsisuko leistinoje vietoje ir grįžo atgal į tą vietą, pažymėtina, tam, kad išsiaiškintų, ar nereikia pagalbos. Z. M. ir jo žmona paaiškinimuose nurodė, kad sutrukdė R. A., tačiau turbūt dėl to, kad jis pats jiems tai įteigė. R. A. nurodė, kad važiavo leistinu greičiu, važiavo iš Gargždų pusės į V. ir, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu „Audi“, apvažiavo jį iš kairės, per saugumo salelę ir trenkėsi į atitvarus. Tačiau, liudytojos teigimu, tokia jo versija neatitiko įvykio vietoje užfiksuotų aplinkybių, kadangi, jeigu R. A. būtų sukęs taip, kaip jis nurodė, būtų kliudęs salelėje buvusius stulpelius, ir nelabai tikėtina, kad jis jų sugebėjo išvengti. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas E. M. taip pat patvirtino, kad buvo matyti, jog Z. M. nelabai suprato, kas įvyko, buvo pasimetęs, galvojo, kad galbūt galėjo kelyje sukliudyti kitam vairuotojui. Liudytojas patvirtino ir tai, kad įvykio vietoje buvo saugumo salelė, bet kuoliukai nebuvo kliudyti, be to, pažymėtina, nebuvo ir jokių važiavimo šia trajektorija pėdsakų.

16. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nenustatyta, jog liudytojai policijos pareigūnai J. S. ir E. M. būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi kuriai nors vienai iš šalių naudinga linkme, todėl netikėti jų parodymais tiek dėl R. A. nepasitvirtinusios versijos, kad jis tam, jog išvengtų susidūrimo su automobiliu „Audi“, apvažiavo automobilį „Audi“ iš kairės, per saugumo salelę, ir tada trenkėsi į atitvarus, tiek dėl to, kad Z. M. nenurodė, jog jis kaltas dėl eismo įvykio, nėra jokio pagrindo, kadangi policijos pareigūnai objektyviai nenustatė jokių žymių, kad R. A. būtų važiavęs jo nurodyta trajektorija per saugumo salelę, bei dėl Z. M. paaiškinimų nurodė, kad Z. M. buvo pasimetęs dėl susidariusios situacijos, policijos pareigūnams nurodė įvykio aplinkybes, tačiau tai nebuvo jo kaltės pripažinimas.

17. Aplinkybę, kad Z. M. nenurodė, kad būtent jis sutrukdė R. A. kelyje, ir dėl to įvyko eismo įvykis, patvirtina vaizdo įraše užfiksuoti duomenys, iš kurių nustatyta, kad Z. M., bendraudamas su policijos pareigūnais, jaudinosi ir nurodė aplinkybę, kaip jis atliko manevrą, bei neparodė, kad jis kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Ir šiuo atveju, esant tik suinteresuotų asmenų parodymams, remiantis kuriais nėra jokio pagrindo spręsti, dėl kurio vairuotojo, t. y. paties A. A. ar Z. M., kaltės R. A. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus, nesant nei vieno liudytojo parodymų, kuriuos būtų galima palyginti su duotais suinteresuotų asmenų parodymais ir vertinti juos tarpusavyje, akivaizdu, kad šioje byloje tikrąsias eismo įvykio metu buvusias aplinkybes būtų buvę galima nustatyti tik iš karto po eismo įvykio apžiūrėjus ir užfiksavus visas įvykio vietoje reikšmingas aplinkybes, kol iš įvykio vietos nebuvo patrauktas A. A. vairuotas automobilis.

18. Pažymėtina, kad šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą iškviesti nebuvo, R. A. vairuotu automobiliu „BMW“ iš įvykio vietos pasišalino. Atkreiptinas dėmesys, kad policijos pareigūnai patys ieškojo ir surado apgadintą R. A. automobilį, ir tik maždaug po valandos, grįžo į įvykio vietą, kurioje sudarė eismo įvykio schemą, pažymėtina, tik iš vairuotojų parodymų, tačiau iš liudytojų policijos pareigūnų J. S. ir E. M. parodymų nustatyta, kad eismo įvykio vietoje automobilio stabdymo žymių nebuvo, nes tą dieną lijo. Šiuo atveju aplinkybės, susijusios su oro sąlygomis, neneigia ir R. A.. Pažymėtina, kad byloje pateiktos R. A. fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos stabdymo žymės, negali būti vertinamos kaip objektyvus įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis kurio nors iš vairuotojų kaltę, kadangi, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, R. A. pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos stabdymo žymės, neatitinka įrodymams keliamos sąsajos reikalavimo, nes fotonuotrauką padarius ne iš karto po eismo įvykio, iš jos nėra galimybės nustatyti, ar fotonuotraukoje matoma automobilio ratų stabdymo žymė buvo padaryta šio konkretaus eismo įvykio metu. Todėl šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nesant pakankamai duomenų apie R. A. vairuoto automobilio stabdymo kelio buvimą ar nebuvimą, neįmanoma nustatyti šios transporto priemonės greičio ir trajektorijos iki atsitrenkimo į kelio atitvarus ir paneigti pareiškėjo ir jo atstovo versijos dėl šio eismo įvykio mechanizmo ir už jį atsakingo asmens.

19. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, kad byloje nėra surinkta duomenų, sudarančių pagrindo daryti išvadą, dėl kurio automobilio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo apgadinti kelio atitvarai, bei nesant galimybės dėl šios aplinkybės surinkti papildomų duomenų, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, vadovaudamasis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pagrįstai padarė išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta ne tik R. A., bet ir Z. M. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo R. A. ir jo atstovo advokato padėjėjo A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas