Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Stasio Gagio ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. (E. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. lapkričio 5 d. E. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. spalio 18 d., 17.24 val., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Šumskas 12-ame kilometre, vairavo automobilį „BMW 318“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lenkdamas kitą transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko saugaus tarpo iš šono, jį kliudė ir apgadino abi transporto priemones, iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs apie tai policijos pareigūnams. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 132, 234 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Nutarime teismas konstatavo, kad E. S. padarytas pažeidimas yra įrodytas policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, administracinio teisės pažeidimo protokolu, G. F. (G. F.) paaiškinimu, įvykio vietos schema, transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktu, automobilio foto nuotraukomis. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį, padaryto pažeidimo pobūdį, tai, kad nebuvo nustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad E. S. yra kaltinimas pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymu. ATPK 130 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu, reglamentuoja, kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, E. S. neginčija administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto bei aplinkybių, tačiau prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą, paliekant paskirtą 3000 (trijų tūkstančių) Lt baudą, bet panaikinant atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam skyrė griežtesnę nuobaudą nei numato ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcija.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą padarytos veikos kvalifikavimo aspektu, nustatė, jog nei policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutarimą, nepagrįstai nekvalifikavo pažeidėjo padarytos veikos pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Tačiau administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Procesas turi vykti taip, kad būtų garantuotos administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytos teisės. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismo sprendimus. Dėl skundo padavimo jam negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Nesilaikant šio principo, vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas – non reformatio in peius (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N062-2857/09). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinį skundą teikia pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir vadovaujantis paminėtu non reformatio in peius principu, E. S. padarytos veikos kvalifikacija nekeičiama.

Teisėjų kolegija įvertinus pirmosios instancijos teismo E. S. skirtą nuobaudą, nesutinka su apelianto argumentu, jog teismas jam skyrė griežtesnę nuobaudą, nei numato sankcija, kadangi teismas, skirdamas pažeidėjui 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, skyrė minimalią ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Taigi, teisėjų kolegija, sprendžia, jog apeliantas, prašydamas panaikinti jam skirtą atėmimą teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams, iš esmės kelia ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo jo atžvilgiu klausimą.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Nors E. S. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais (žr. Administracinių teismų praktiką, Bylas dėl administracinių teisės pažeidimų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 11 psl.).

Byloje esančiame E. S. paaiškinime nėra nurodyta, kad dėl padaryto pažeidimo jis gailisi, šios aplinkybės jis nenurodė ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl minėta aplinkybė, vertintina kaip deklaratyvi, ir negali būti pripažinta lengvinančia pažeidėjo atsakomybę aplinkybe ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad autoįvykio metu žmonės nenukentėjo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad apeliantas susirado su transporto priemonės vairavimu susijusį darbą, taip pat negali įtakoti paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurias įvertinus E. S. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą administracinę nuobaudą švelninti, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apelianto apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ATPK 269 straipsnio 7 dalimi, taip pat išsprendė automobilio BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimą, nuspręsdamas grąžinti automobilį tik po to, kai E. S. sumokės paskirtą baudą. Tačiau Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu konstatavo, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. redakcija) ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį (t. y. kol nesumokėta skirtoji bauda arba nėra atliktas administracinis areštas) vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų įvykdymui užtikrinti ir kad teisinis reglamentavimas, nustatantis tokią priemonę, neatitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų. Atsižvelgus į minėtas nutarimo nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog priverstinai nuvežta transporto priemonė turi būti nedelsiant grąžinama teisėtam valdytojui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutarimą pakeisti:

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarimo dalį, kurioje išspręstas transporto priemonės BMW 318, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinimo klausimas, panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – minėtą transporto priemonę grąžinti teisėtam valdytojui. Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.