- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-481-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21377-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-33561-429/2018 pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. M. 2018 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame prašė, tikslu pašalinti savavališkus statybos padarinius, t. y. leidžiant įteisinti atraminę sienutę žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ieškovei 6 (šešių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šiuo metu yra vykdomas atsakovo Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento reikalavimas (antstolis M. P.), įpareigojantis ieškovę nugriauti savo lėšomis atraminę sienutę, o, išnagrinėjus šią civilinę bylą, teismo sprendimas gali turėti įtakos kilsiančioms pasekmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovės M. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė motyvuodama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo nurodė, kad antstolis M. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantį ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau pripažino, jog ieškovė, reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenurodė, kokias konkrečiai teisines pasekmes sukeltų jai palankus teismo sprendimas. Iš ieškovės reikalavimo pobūdžio teismas nustatė, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovei būtų nustatytas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau laikė, jog teismas nesprendžia, ar priėmus ieškovės prašomą sprendimą ieškovė turės galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi ieškinio reikalavimai šioje proceso stadijoje nenagrinėtini. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės nurodytais motyvais taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo nėra, nes jų taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslų ir paskirties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė M. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. nutarti ir tenkinti ieškovės M. M. prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais :
1.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog nugriovus sienutę ir įvykdžius reikalavimą, ieškinys jau pats savaime netektų prasmės, kas reiškia, jog egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog nugriovus atraminę sienutę būtų padaryta dar didesnė žala tiek ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek gamtai ir atsakovų interesams.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Valstybinė saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstas. Nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais, laiko, jog ieškovė turėjo pakankamai laiko ir priemonių statiniui įteisinti. Be to, ieškovė atskirajame skunde pati pripažino, kad galimai ir egzistuoja pažeidimas, tačiau kol kas negali įrodyti, kad nugriovus statinį, žala būtų didesnė, nes tokiu būdu ieškovė apsaugojo kalną nuo tolimesnio šlaito slydimo į gyvenamosios valdos teritoriją, tuo pačiu sutvarkydama aplinką. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kad bus išvengta didesnių nuostolių, nes pažymą apie galimos žalos atsiradimą galės pateikti tik gavusi specialisto išvadą.
6. Atsakovė Kauno marių regioninio parko direkcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atmesti ieškovės atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais. Mano, jog ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bus išvengta didesnių nuostolių, nes pažymą apie galimos žalos atsiradimą galės pateikti tik gavusi specialisto išvadą.
7. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra nė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikšto reikalavimo gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas pagal pareikštą ieškinį ir kokios tai turėtų įtakos antstolio pradėtai vykdomajai bylai, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės taps aišku, ar priėmus ieškovės prašomą sprendimą ieškovė turės galimybę pašalinti savavališkos statybos padarinius ją įteisinant. Ieškovei neįrodžius, teismas neturėjo galimybės nustatyti, kaip ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas nesiėmus prevencinių priemonių. Ieškovė, teikdama teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi ne tik įrodyti ieškinio tikėtiną pagrįstumą, bet ir pagrįsti galimo jai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi, teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nugriovus sienutę ir įvykdžius reikalavimą, ieškinys jau pats savaime netektų prasmės, kas reiškia, jog egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, taip pat gali atsirasti dar didesnė žala ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams, tiek gamtai ir atsakovų interesams.
10. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais sutinka, mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės ir tenkintinas.
11. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, nustato ir šių priemonių taikymo sąlygą bei esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnis).
12. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. priėmė ieškovės ieškinį atsakovams Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Kauno marių regioninio parko direkcijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriame ieškovė prašo teismo tikslu pašalinti savavališkus statybos padarinius, t. y. leidžiant įteisinti atraminę sienutę žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatyti ieškovei 6 (šešių) mėnesių terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovė, pateikė teismui ieškinyje nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tik tuo pagrindu, kad ieškovė nenurodo, kokias konkrečiai teisines pasekmes sukeltų ieškovei palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog tikslinga iki bus leista ieškovei M. M. pasinaudoti teise per atitinkamą terminą (6 mėnesių terminą) įteisinti savavališką statybą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, ar neleista tai padaryti, sustabdyti vykdymo veiksmus, kuriuos atliekant būtų nugriauta atraminė sienutė. Toks laikinas savavališkos statybos padarinių šalinimo sustabdymas susiklosčiusioje situacijoje esminiai nepažeis viešojo intereso, o reikalavimo nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę vykdymas būtų neproporcingas ir prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo principu, pripažįsta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, bus pašalinti savavališkos statybos padariniai ir galimai ieškovei palankaus Kauno apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-889-429/2019, įvykdymas gali netekti teisinės prasmės. Todėl, siekiant išvengti didesnės žalos, ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, sustabdant vykdymo veiksmus pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 24 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantį ieškovę nugriauti savo lėšomis atraminę sienutę, vykdomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taip nuspręsdamas teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovė M. M., dėjo pastangas savavališkos statybos įteisinimui, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ketino ginčyti privalomąjį nurodymą, ketino susiklosčiusią situaciją išspręsti taikiai, tačiau nepavykus ir dokumentų negavus dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl savavališkos statybos įteisinimo užbaigimo, siekdama gauti statybą leidžiantį dokumentą.
14. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), priėmė ne visai pagrįstą nutartį, kurią yra pagrindas naikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės M. M. prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 177 - 179 straipsniai, 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-889-429/2019 (buvęs bylos Nr. e2-33561-429/2018) įsiteisėjimo dienos sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.