Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-504-733/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-25
Bylos Nr.
1-504-733/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22492-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Civilinis ieškovas
N. G.
Kaltinamasis
G. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-504-733/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22492-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2.
(S)TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 25 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,sekretoriaujant D. B.,dalyvaujant prokurorei L. I. B.,nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui N. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2018-04-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį –57 parų areštu, taikant BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3, 2018-06-15 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-05-25, apie 19 val., Šilutės r. sav., Usėnų k., Nemuno g., prie namo Nr. 4, G. J. tyčia spyrė vieną kartą N. G. į dešinįjį šoną ir padarė krūtinės ląstos sumušimą su VI šonkaulio lūžimu vidurinėje pažastinėje linijoje, taip sukėlė nukentėjusiajai N. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis G. J. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 111), kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis konflikto su nukentėjusiuoju N. G. metu iš pykčio stipriai spyrė vieną kartą pastarajam į dešinįjį šoną, dėl ko galėjo lūžti šonkaulis, bet nuo spyrio N. G. nenugriuvo. Tvirtina, kad dėl girtumo, turėjusio įtakos jo veiksmų pradžiai ir eigai, neprisimena konflikto, kilusio tarp jo ir nukentėjusiojo, pradžios. Apie tai, kad N. G. lūžo šonkaulis, sužinojo po savaitės per draugus. Dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, bet pastarajam civilinio ieškinio neatlygino.

Nukentėjusysis N. G., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sutiktas G. J. prašė jo alaus, pinigų, o jų negavęs iš pykčio įspyrė jam į dešinį šoną, dėl ko pajuto stiprų skausmą. Po keleto dienų skausmui nepraėjus jis telefonu kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą Nr. 112 ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykę ir išgirdę pareigūnai, kad jis skundžiasi šono skausmu judant, nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė dešinės pusės šonkaulio lūžimą. Dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais jam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo byloje G. J. reiškia 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2, 32).

Nukentėjusysis N. G. savo parodymus patvirtino ir patikslino ikiteisminio tyrimo metu atliekant su juo parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 26-29).

Teismo medicinos specialisto 2019-06-07 išvadoje Nr. G 965/2019(03) konstatuota, kad N. G. nustatytas krūtinės ląstos sumušimas su dešiniojo VI šonkaulio lūžimu vidurinėje pažastinėje linijoje. Sužalojimas, padarytas paveikus krūtinės ląstą kietu buku daiktu, galėjo gautis ir dėl vieno traumuojančio poveikio. N. G. sužalojimą galėjo patirti 2019-05-25. Dėl šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdoma ilgainiui (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – N. G. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 44).

Iš 2019-05-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo vieta yra Šilutės r. sav., Usėnų k., Nemuno g., prie namo Nr. 4, viešoje vietoje (b. l. 1-3, 11, 12).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo G. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis tyčiniais veiksmais 2019-05-25 nesunkiai sužalojo N. G., yra surinkta pakankamai. Kaltinamasis G. J. visiškai prisipažįsta įvykio dieną naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį N. G.. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaringi nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

G. J. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia spirdamas vieną kartą N. G. į dešinįjį šoną padarė krūtinės ląstos sumušimą su VI šonkaulio lūžimu vidurinėje pažastinėje linijoje ir sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam G. J. yra pareikšti trys civiliniai ieškiniai: nukentėjusiojo N. G. ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 34, 35), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus ieškinys dėl 299,94 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 59-65, 67, 68), (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ieškinys dėl 30,52 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 48-52, 54, 55).

Kaltinamasis G. J. pareikštus civilinius ieškinius pripažįsta, tik N. G. pareikšto civilinio ieškinio dydžio klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

N. G. civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirto sužalojimo jis negalėjo eiti į darbą, vyko pas medikus, be to, patyrė moralinę žalą.

Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje vietoje teismas pažymi kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Nustatyta, kad nukentėjusiajam N. G. buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jis kreipėsi į medikus ir atitinkamą laikotarpį buvo nedarbingas (b. l. 50, 62). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų likę kokių nors išorinių ar kitų liekamųjų sužalojimo reiškinių ir (ar), kad medikai būtų taikę sudėtingus gydymo metodus, taip pat kad dėl vidinių dvasinių išgyvenimų nukentėjusysis kreipėsi pas specialistus, todėl įvertinus smurtinių veiksmų pobūdį (intensyvumą ir trukmę), suduotų smūgių skaičių, kilusias pasekmes, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių - neturtinės žalos, nukentėjusiojo N. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl 2019-05-25 padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajam N. G. laikotarpiu nuo 2019-05-31 iki 2019-06-27 buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius jam už minėtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskyrė ir išmokėjo 299,94 Eur dydžio ligos išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Kadangi civilinio ieškinio dydį pagrindžia su ieškiniu pateikta 2019-07-11 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, todėl teismas, atsižvelgdamas į pateiktus į bylą duomenis, esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios turtinės žalos, sprendžia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinis ieškinys dėl 299,94 Eurt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai (CK 6.263 ir 6.283 straipsniai).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų už nukentėjusiojo gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, PSDF biudžetui buvo padaryta turtinė žala. Minėtos žalos dydį pagrindžia į bylą pateiktas Gydymo paslaugų išrašas už periodą nuo 2019-05-01 iki 2019-06-26. Tačiau teisme gautas Šilutės kredito unijos 2019-09-18 SEPA mokėjimo nurodymas Nr. 1020121436, iš kurio akivaizdu, kad G. J. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą 30,52 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo N. G. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 144).

Esant tokiai situacijai, pradėtas procesas pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį dėl 30,52 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo N. G. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nutrauktinas, nes kaltinamasis G. J. savanoriškai (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasai, atstovaujančiai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

Bausmės skyrimas, kiti procesiniai klausimai

G. J. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

G. J., būdamas baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 82-93), teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei žmogaus sveikatai, turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 94-99), nedirbantis (b. l. 80, 81), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 76), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiliniams ieškovams atlygino iš dalies.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, kaltininko recidyvinę asmenybę, neporporcingą atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, neprašiusio griežtai nubausti kaltinamąjį, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiektų BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės trečdalio. Tačiau bausmės vykdymas atidėtinas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad G. J., kuris viešai teisiamajame posėdyje atsiprašė nukentėjusiojo ir visiškai atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, pareikštą civilinį ieškinį, atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

G. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. J. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki šešių mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 3 ir 4 dalimis, G. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį šešis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba dirbti bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

G. J. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

N. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. G., gim. (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui (Smiltelės g. 12A, LT-91501 Klaipėda), įmonės kodas 193180814, 299,94 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 94 ct) turtinės žalos atlyginimo, sumokant šią sumą į gavėjo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, (gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas – 282, įmokos pavadinimas – žalos pagal (duomenys neskelbtini) skyriaus reikalavimą atlyginimas).

Pradėtą procesą pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, civilinį ieškinį dėl 30,52 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo N. G. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis