Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Snieguolės Lukošienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas, paskutinius kartus teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-01-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

2) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-05-21 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 6 val. iki 23 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-10 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (arešto bausmę atliko 2022-04-08);

3) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-06-17 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, 2023-02-22 paleistas atlikęs arešto bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., turėdamas pareigą pagal 2019-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą mokėti lėšas nepilnamečių vaikų – dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2019-01-18, pagal 2019-10-10 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą sūnaus E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2019-08-30 iki jų pilnametystės kas mėnesį po 70 Eur kiekvienam iš vaikų, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, laikotarpiais nuo 2019-01-18 iki 2022-01-11, nuo 2022-04-08 iki 2022-12-25 ir nuo 2023-02-22 iki 2025-01-31 būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių ir pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui, dėl to susidarė 15 702 Eur įsiskolinimas. Tokiu būdu A. K. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Kaltinamasis A. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, parodė, kad su buvusia sugyventine J. M. susilaukė trijų vaikų: sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini).), dukros E. K. (gim. (duomenys neskelbtini).) ir sūnaus E. K. (gim. (duomenys neskelbtini).). Jam yra žinoma, kad J. M. kreipėsi į teismą dėl periodinių išmokų vaikams priteisimo, kad jis (kaltinamasis) mokėtų po 70 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Nors tikslios datos neatsimena, tačiau 2019 m. jis buvo gavęs Klaipėdos apylinkės teismo įsakymą dėl šios prievolės. Jis vykdo individualią veiklą statybų srityje, tačiau jo pajamos nėra pastovios – už atliktus darbus gauna įvairias sumas nuo 1 000 iki 4 000 Eur, tačiau ne kiekvieną mėnesį, žiemos metu dėl oro sąlygų dažnai užsakymų nebūna. Jis pats turi mokėti už būstą, komunalines paslaugas, todėl stengiasi prisidėti prie vaikų išlaikymo kitaip, t. y. pirkdamas jiems maisto, vaistų, rūbų, tačiau dokumentų, įrodančių šias išlaidas, neturi, nes jų nerenka. Pripažįsta, kad nesumokėjo teismo priteistų ir vėliau indeksuotų periodinių išmokų vaikų išlaikymui, nes neturėjo finansinių galimybių. Taip pat nuo 2021-01-18 iki 2022-01-11 ir nuo 2022-04-08 iki 2022-12-25 atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl tuo laikotarpiu negalėjo pasirūpinti vaikais. Stengiasi palaikyti su vaikais ryšį, kiekvieną savaitgalį pasiima bent vieną iš jų pas save, nes nuomojasi vieno kambario butą ir visų trijų vaikų priimti negali. Jis vaikų motinai grynųjų pinigų neduoda, tačiau rūpinasi vaikais kita forma – perka jiems būtinus daiktus, rūbus, maistą. Apytikriai yra išleidęs apie 3 000 Eur, bet tikslių sumų ar įrodymų pateikti negali, neturi. Pripažįsta susidariusią 15 702 Eur skolą ir gailisi, kad nevykdė teismo sprendimo. Žada artimiausiu metu kreiptis į SODRĄ ir į antstolius dėl skolos valstybei už vaikų išlaikymą padengimo sąlygų. Prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu baigti priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir įsipareigoja vykdyti paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2019-01-18 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymu;

2019-10-10 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymu;

2025-01-06 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo;

2025-01-09 AB „Regitra“ ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iš kurių matyti, kad A. K. savo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi;

2025-01-14 nukentėjusiosios J. M. apklausos protokolu;

2025-01-31 antstolės raštu dėl informacijos Nr. (duomenys neskelbtini);

2025-02-19 antstolės patikslintu raštu dėl informacijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi jis, žinodamas, kad pagal 2019-01-18 ir 2019-10-10 Klaipėdos apylinkės teismo įsakymus privalo mokėti periodines išmokas vaikams išlaikyti, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę mokėti lėšas vaikų išlaikymui, to be objektyvių, pateisinamų priežasčių nedarė ir taip vengė pareigos pagal teismo įsakymus mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną tyčinį trunkamojo pobūdžio nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, vykdo individualią veiklą. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.