Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pareiškimui neprieštarauja.

Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėtina iš esmės rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais – T. K. gimimo liudijimu Nr. 002169, T. K. ir O. S. santuokos sudarymo įrašą liudijančiu išrašu Nr. 3110, M. K. medicininiu mirties liudijimu Nr. 22-67051474, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais apie M. K. nuosavybės teisę, Gyventojų registro pažyma apie T. S. nuo 1992 m. kovo 6 d. deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), e.ignitis.lt krepšelio išrašais, Gyventojų registro išrašu apie M. K. šeiminę sudėtį, Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro liudijimu ir Testamentų registro išrašu – nustatyta, kad M. K., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė po 1/5 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 6/1000 dalys neįrengtos pastogės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiame bute T. S. gyveno, yra deklaravusi gyvenamąją vietą bei liko gyventi ir po motinos mirties. M. K. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinė jos dukra T. S.. Dėl M. K. turto paveldėjimo Ignalinos rajono 1-jame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Įpėdiniu gali būti laikomas ne bet koks asmuo, pradėjęs valdyti mirusio asmens turtą, bet toks, kuris turi teisę paveldėti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja po motinos mirties nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet pagal įstatymą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja gyveno ir po motinos mirties toliau liko gyventi jai ir motinai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, po motinos mirties likusiu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, mokėjo komunalinius mokesčius.

Darytina išvada, kad pareiškėja, būdama pirmos eilės įpėdine pagal įstatymą, po motinos M. K. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, nes paliktu turtu naudojosi ir rūpinosi kaip savu, tai yra priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, jog kitokia, nei teismo tvarka pareiškėja negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad po motinos M. K. mirties priėmė palikimą, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja gautų paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.