- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-458-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Dalia Kačinskienė, Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. Č., IĮ „Kedronas“
Teisėjas A. Guobys Proc. sprendimo kategorijos: 121.21, 128.15.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gegužės 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. IĮ „Kedronas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A. Č. IĮ pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas A. Č. IĮ „Kedronas” kreipėsi į teismą pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašė pripažinti jam nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį faktą į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurių plotas 15,97 kv.m, plane pažymėtas indeksais 141-3, 141-2, 141-1.
Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo suteiktas Valstybinės statybos priežiūros inspekcijos urbanistikos ir architektūros skyriaus leidimas Nr. R-93/91, pagal kurį buvo leista perplanuoti patalpas įrengiant kavinę ir parduotuvę patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Patalpų rekonstrukcijai- priestato statybai buvo išduotas leidimas Nr. R93-191. Pareiškėjas pastatė priestatą, šis priestatas 1995-04-06 buvo nustatyta tvarka priimtas naudojimui. Šiuo pagrindu pareiškėjas turėjo atlikti patalpų teisinę registraciją, tačiau jos neatliko. Pareiškėjo nuomone, pagal LR CK 4.68str., jis turi įsigyti šį daiktą (priestatą) pagal įgyjamąją senatį, nes priestatą valdė daugiau nei 10 metų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės turto fondas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodytos patalpos nėra perduotos fondui patikėjimo teise ir fondas suinteresuotumo šioje byloje neturi.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo nurodytos patalpos Registrų centre neįregistruotos. Nuosavybės teisės gali būti įregistruotos tik nustačius LR CK 4.68-4.71str. numatytų sąlygų buvimą.
Suinteresuotas asmuo UAB „Bendruva“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjo įvardintas patalpas nuo 2000-01-01 valdė ne pareiškėjas, o UAB „Ankeda“, kuri perėmė šias patalpas. Taigi, nuosavybės teisė į šias patalpos gali būti pripažinta ne pareiškėjui, o UAB „Ankeda“.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. Savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti. Nurodė, kad prašomas nustatyti faktas neatitinka CK 4.68-4.71str., 4.47str. reikalavimų. Pareiškėjo pateiktame leidime Nr. R93-191 nėra jokių duomenų apie priestato statybą, nepateiktas pareiškėjo minimas 1992-03-17 Verkių seniūnijos potvarkis ir projektas. Kelia abejonių, ar teisėtai buvo atlikta statinio rekonstrukcija, pristatant patalpas, nes leidime minimas tik patalpų perplanavimas.
Suinteresuotas asmuo UAB „Ankeda“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji jokių pretenzijų į ginčo patalpas neturi.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra sąlygų nustatyti, jog pareiškėjas patalpas įgijo įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 str., 4.68 str., 4.69 str., 4.70 str., 4.71 str., 4.253 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškimas buvo atmestas.
Teismas nustatė, kad 1995-04-06 buvo patvirtintas priėmimo naudotis aktas dėl rekonstruoto A. Č. IĮ kavinės įrengimo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Jame nurodyta, kad bendras rekonstruojamas plotas pagal projektą sudaro 118 kv.m., pareiškėjo pateiktame akto kopijos egzemplioriuje yra prierašas, kad buvo priimtas ir 15,97 kv.m. priestatas. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį apie tai, kad priėmimo naudotis akte buvo prierašas dėl 15,97 kv.m. priestato. Jeigu toks prierašas būtų buvęs, jis būtų ant visų aktų egzempliorių, tačiau ant akto egzemplioriaus, kurį pateikė UAB „Bendruva“, tokio prierašo nėra.
Teismas nurodė, kad yra pateikta dokumento, kurį išdavė Urbanistikos ir architektūros skyriaus Valstybinė statybos priežiūros inspekcija, kopija, liudijanti, kad buvo išduotas leidimas šių patalpų perplanavimui, tačiau šiame leidime nebuvo nurodyta, kad jis suteiktas ir priestato statybai- yra nurodyta, kad leidimas buvo išduotas patalpų perplanavimui įrengiant kavinę.
UAB „Bendruva“ pateiktame priede prie priėmimo naudotis akto, pagrindinio pastato 1N12/p vidaus plotų eksplikacijoje nėra įvardintas 15,97kv.m. priestatas.
Teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centras 2006-10-17 sprendimu, pagrįstai atsisakė įrašyti nekilnojamojo turto duomenis į Registrą, kadangi 1995-04-06 patalpų priėmimo naudotis aktas yra negaliojantis, nes teisiniam statybos registravimui jis privalėjo būti pateiktas per 3 mėnesius nuo jo išdavimo dienos. Sprendime taip pat nurodyta, kad neaptarti dokumento taisymai (nėra ištaisiusio darbuotojo pavardės, taisymo datos).
Teismas nurodė, jog pareiškėjas įrodinėja, kad priestatą jis pasistatė savo jėgomis. Tokiu atveju, jis turėtų tinkamai įforminti statinį, gauti atitinkamą statybos leidimą, prieš tai sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo nustatyti, kad jis priestatą valdo įgyjamosios senaties būdu, nes nebuvo laikytasi daikto sukūrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismas priestato statybą vertintino kaip savavališką statybą. Pareiškėjui įteisinus savavališką statybą jis įgytų nuosavybės teises LR CK 4.47str.4p. pagrindu. Taigi, įgyjamosios senaties institutas, kaip vienas iš būdų pareiškėjui nustatyti nuosavybės teises į priestatą, negali būti taikomas.
CPK 532str. nurodyta, kad ne vėliau kaip 30 dienų iki teismo posėdžio, pareiškėjo lėšomis gyvenamosios ar verslo vietos dienraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių turi būti skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Teismas konstatavo, kad minėto reikalavimo nebuvo laikomasi. Pareiškėją atstovavo advokatė, todėl jai LR CPK 532str. nuostatos yra žinomos. 2007-06-07 buvo priimta nutartis, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas paskelbti apie bylos nagrinėjimą tinkamai. 2007-11-14 posėdžio metu pareiškėjo atstovė įsipareigojo LR CPK 530,533str, tvarka paskelbti apie sekantį teismo posėdį, 2007-12-07 gautas dar ir prašymas dėl leidimo pranešti apie teismo posėdį. Nežiūrint į tai, į teismo posėdį skelbimai apie teismo posėdį pareiškėjo atstovės nebuvo pateikti. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą dėl šios priežasties taip pat nebuvo gauta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas A. Č. IĮ „Kedronas“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškimą patenkinti; atnaujinti teisminį įrodinėjimų tyrimą ir jo metu apklausti liudytoju projekto autorių A. U..
Nurodė, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad priestatas buvo įvertintas kaip savavališka statyba, o ją įteisinus atsirastų nuosavybės teisės CK 4.47 str. 4 p. pagrindu. Teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, nenustatė, kokie statybos reikalavimai galiojo statant priestatą bei rekonstruojant kavinę.
Pagrindas pripažinti priestatą savavališka statyba buvo tai, kad statinio priėmimo akte, esančiame UAB „Bendruva“ nebuvo prierašo dėl priestato priėmimo, tačiau pagal CK 4.68 str. asmuo, kuris nėra pastato savininkas, bet sąžiningai valdo daiktą kaip savo ne mažiau kaip 10 metų, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Priestatą pastatė pareiškėjas, jam yra išduotas leidimas. Projekto autorius A. U. teisme būtų patvirtinęs, kad įrengti kavinę be atskiro įėjimo (priestato) tuo metu nebuvo leidžiama, kad leidimas statybai buvo, taip pat kitas svarbias bylai aplinkybes, tačiau teismas šio liudytojo neapklausė ir taip pažeidė pareiškėjo teises.
Priėmimo naudoti akte, patvirtintame Verkių seniūno, yra aiškiai pažymėta, kad patalpų rekonstrukcija buvo įregistruota Vilniaus m. statybos ir architektūros valstybinės priežiūros inspekcijoje 1993-12-30, yra projektas 118 kv. m. ploto patalpų rekonstrukcijai, įskaitant ir 15,92 kv. m. ploto patalpos. Taigi, teismas, neturėdamas kavinės rekonstrukcijos plano ir neapklausęs liudytojo, nepagrįstai prierašą vertino kritiškai, argumentuodamas, kad jo nėra UAB „Bendruva“ išduotame akto egzemplioriuje. Prierašo buvimas ne visuose egzemplioriuose neturi jokios įtakos priestato teisėtumui. Be priestato kavinė nebūtų vykdžiusi savo veiklos, o fakto, kad kavinė vykdė veiklą, nei vienas iš suinteresuotų asmenų nepaneigė.
UAB „Bendruva“ nereiškė jokių pretenzijų dėl pastato nugriovimo ar įteisinimo įmonės „Ankeda“ vardu. Tik nagrinėjant šią bylą, buvo pradėta įrodinėti, kad patalpos priklauso UAB „Ankeda“. Taigi, tuo pačiu yra pripažįstama, kad statyba nebuvo savavališka. Pati UAB „Ankeda“ nereiškia pretenzijų į priestatą. Kitų asmenų reiškiančių pretenzijas į priestatą taip pat neatsirado. Žemės sklypo nuomos sutarties sudaryti nereikėjo, nes priestatas yra pastatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose.
Pareiškėjas, laikydamasis CPK 532 str. reikalavimų, paskelbė apie bylos nagrinėjimą dienraščiuose. Nei vienas iš asmenų, pretenduojančių į priestatą nesikreipė, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė minėtų reikalavimų. CPK 532 str. nėra imperatyviai nurodyta, kad turi būti skelbiama prieš kiekvieną teismo posėdį (CPK 185 str.).
Teismas, negalėjo siaurai vertinti leidimo išdavimo sąvokos vien dėl to, kad jame nėra aptarta priestato statyba įrengiant kavinę, nes būtent kavinės įrengimas buvo susijęs su atskiru įėjimu, kas ir buvo laikoma naujo priestato statyba.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Bendruva“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jis niekada nepripažino priestato pastato teisėtumo. Patalpos (duomenys neskelbtini) nuo 2000-01-01 buvo išnuomotos UAB „Ankeda“, o ne pareiškėjui. Kadangi savavališkas priestatas buvo naudojamas kaip atskiras įėjimas į kavinę, priestatą nuo 2000-01-01 valdė UAB „Ankeda“.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Urbanistikos ir architektūros skyriaus Valstybinė statybos priežiūros inspekcija išdavė leidimą šių patalpų perplanavimui, tačiau šiame leidime nebuvo nurodyta, kad jis suteitas ir priestato statybai. Taigi, teismas pagrįstai priestato statybą įvertino kaip savavališką statybą ir dėl to pagrįstai konstatavo, kad negali būti patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Suinteresuoti asmenys R. Ž. ir I. A. Ž. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, nei vienos būtinos aplinkybės, patvirtinančios teisę į priestatą pagal įgyjamąją senatį (CPK 178 str.). Taigi, pareiškėjas siekia įteisinti nelegalią statybą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas teisingai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes dėl priestato statybos savavališkumo, o apeliacinio skundo argumentai yra negrįsti, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliaciniame skunde keliamas materialinės teisės normų, reglamentuojančių įgyjamąją senatį, netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimas, netinkamo procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, taikymo klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių materialinės ir procesinės teisės normų taikymo šioje civilinėje byloje.
Dėl pareiškėjo prašymo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), nes šiuo atveju pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, numatytiems CK 4.68 str. 1 d., todėl pareiškėjas prašo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 str. str. numatytos sąlygos.
Vadinasi, teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, o pareiškėjas gali, nuo teismo sprendime konstatuotos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos, įregistruoti valdymo daikto nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre.
Taigi tam, kad atsirastų teisė į daikto nuosavybę pagal įgyjamąją senatį, pareiškėjas privalo įrodyti (CPK 178 str.), kad daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.
Dėl daikto valdymo prasidėjimo sąžiningumo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad priestatą prie patalpų (duomenys neskelbtini)gt. , Vilniuje, jis pastatė remdamasis 1993 m. gruodžio 12 d. išduotu leidimu Nr. R93-191 bei projektu, kuris buvo suderintas su Verkių seniūnijos architektu. Projektas patvirtintas 1992 03 17 d. Verkių seniūnijos potvarkiu. Į bylą pateiktas Verkių seniūnijos 1997 01 13 d. potvarkis Nr. 2 (b.l. 22) rodo, kad leista individualiai A. Č. įmonei paruošti įėjimų rekonstrukcijos bei rampos įrengimo projektą parduotuvėje (duomenys neskelbtini)gt. , Vilniuje. Į bylą pateiktas Urbanistikos ir architektūros skyriaus Valstybinės statybos priežiūros inspekcijos 1993 12 30 d. leidimas Nr. R93-191, išduotas A. Č. personalinei įmonei suteikė teisę perplanuoti pareiškėjo išnuomotas patalpas (duomenys neskelbtini), įrengiant kavinę. Leidimas išduotas pareiškėjui pateikus projektą, patvirtintą Verkių seniūnijos potvarkiu Nr. 3, priimtu 1992 03 17 d.
Atsižvelgiant į tai, kad patalpų (duomenys neskelbtini)gt. , Vilniuje priėmimo naudoti aktas yra surašytas 1995 m. balandžio 06 d. (b.l. 161), akivaizdu, jog pareiškėjo į bylą pateiktas 1997 01 13 d. potvarkis Nr. 2 nėra susijęs su leidimu statyti priestatą.
Sutinkamai su CPK 178 str., kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Pareiškėjas į bylą įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, jog jam buvo leista statyti priestatą, į bylą nepateikė. Pareiškėjo teiginį, jog jo automobilis buvo apvogtas ir pavogti statybos dokumentai (b.l. 153) teisėjų kolegija vertina kritiškai (CPK 185 str.), nes suinteresuotiems asmenims pateikus atsiliepimus ir juose konstatuojant pareiškėjo atliktą savavališką statybą (b.l. 85, 90), pareiškėjas, kaip asmuo, prašantis patvirtinti jo nuosavybės teisę į priestatą, turėjo prašyti teismą prijungti prie bylos jo teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau to nedarė.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas pareiškėjo prašymas apklausti liudytojus V. J. ir V.S. U., nes statybos teisėtumą gali patvirtinti tik nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas ir patvirtintas projektas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju priestato pastatymo teisėtumą pareiškėjas privalėjo įrodinėti rašytiniais įrodymais (CPK 177 str. 4 d., 197 str. 1 ir 2 dalys).
Esant nurodytoms aplinkybėms negalima tenkinti pareiškėjo pareiškimo, kadangi pareiškėjas neįrodė, kad priestatas buvo pastatytas teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamojo daikto sukūrimą, pagrindu (CK 4.253 str. 1 d.). Kadangi ši aplinkybė neįrodyta, statinys nėra nuosavybės teisės ar valdymo objektu, taigi nėra ir valdymo, t.y. CK 4.68 – 4.71 str. nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 01 22 d. sprendimas atitinka faktines bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo.
Sutinkamai su CPK 98 str. iš pareiškėjo suinteresuoto asmens R. Ž. naudai priteistinos 1000,00 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Č. IĮ „Kedronas“ apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš A. Č. IĮ „Kedronas“ (į. k. 2030524) suinteresuotam asmeniui R. Ž. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.