Kauno apygardos teismo nutartis

2012-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1901-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-24Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-09-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-24
Bylos Nr.
2S-1901-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05567-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Pareiškėjas
S. Š.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
CIvilinė byla Nr. 2S-1901-413/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05567-2012-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja: Lina Žemaitienė(S)
Procesinio sprendimo kategorijos:122.4; 128.11; 129.1
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą dėl antstolės Audronės Adomaitienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02056,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

antstolė Audronė Adomaitienė 2012 m. kovo 23 d. patvarkymu Nr. 0036/11/020556 „Dėl išieškotų lėšų paskirstymo“ nutarė pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1006-717 iš skolininkės S. Š. išieškotas 8 498,51 Lt lėšas paskirstyti taip: 1) išmokėti išieškotojui L. L. 8 330,18 Lt; 2) atlyginti antstolei 183 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų.

Šalies argumentai

Pareiškėja (skolininkė) S. Š. 2012 m. balandžio 18 d. pateikė antstolei skundą, prašydama panaikinti visus patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0036/11/02056. Reikalavimą panaikinti patvarkymus skolininkė grindė tuo, kad vykdymo veiksmai, pareiškėjos nuomone, buvo pradėti neteisėtai, kadangi vykdomajame rašte, kurio pagrindu pradėtas išieškojimas, nebuvo nurodyta, jog atsakovų (skolininkų) atsakomybė yra solidari. Be to, iš atsakovų priteista 1804,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. Nutarimu Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“, jeigu bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš keleto asmenų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodomos konkrečios sumos, kurios priteisiamos ir kiekvieno atskirai. Šių išlaidų priteisti solidariai negalima.

Antstolė Audronė Adomaitienė 2012 m. balandžio 24 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis pagal CPK 651 straipsnį tikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių jį priimti, tačiau nerevizuoja ir nevertina teismų sprendimų. Vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo buvo išduotas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, atitiko vykdomojo dokumento turinį bei CPK 648 ir 651 straipsnių reikalavimus, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės jau yra išnagrinėtos teismų, kurių nutartys yra įteisėjusios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi (b. l. 15-16) pareiškėjos skundą atmetė. Nurodė, kad skolininkė neteisingai traktuoja solidariąją atsakomybę. CPK 274 straipsnyje numatyta, kad priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Teismas pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu priteista skola iš abiejų atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, yra solidari. Pagal CPK 647 straipsnio 2 dalį teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari (CPK 647 straipsnio 3 dalis). Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas (CPK 647 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skola išieškoma solidariai iš abiejų sutuoktinių, jų atžvilgiu išduoti vykdomieji raštai turi vienodą teisinę galią. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkų prievolė yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Šiuo atveju išieškotojas pats turi teisę pasirinkti, iš kurio solidaraus skolininko pradėti priverstinį skolos išieškojimą, ar iš abiejų skolininkų tuo pačiu metu, todėl teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentus, kad vykdomuosiuose raštuose nenurodyta solidari atsakomybė. Antstolės A. Adomaitienės veiksmus teismas įvertino vadovaudamasis CPK VI dalies vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis, Sprendimų vykdymo instrukcijose numatytais reikalavimais ir nenustatė pagrindų juos (veiksmus) pripažinti neteisėtais (CPK 510 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą dėl antstolio veiksmų patenkinti (b. l. 22-23). Atskirasis skundas grindžiamas tokiai argumentais:

1. Dėl solidariosios atsakomybės. Teismas nemotyvavo, kodėl laikosi nuomonės, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu priteista skola iš abiejų atsakovų, kurie yra sutuoktiniai, yra solidari. Teismo nutartyje teisingai pažymėta, kad CPK 274 straipsnyje numatyta, jog priimdamas sprendimą prieš kelis atsakovus, teismas nurodo, kurią sprendimo dalį turi vykdyti kiekvienas iš atsakovų, arba nurodo, kad atsakovų prievolė yra solidari arba subsidiari. Nei Kauno miesto apylinkės teismo sprendime, nei Kauno apygardos teismo nutartyje, nei vykdomuosiuose raštuose nėra nurodyta solidari skolininkų atsakomybė. Antstolis 2011 m. liepos 13 d. patvarkymu priėmė Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1006-717 vykdyti, konstatuodamas solidarų išieškojimo pobūdį. Remiantis teismų praktika, sistemiškai aiškinant CPK 647 straipsnio 3 dalies, 648 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 651 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, tokiai išvadai nebuvo pagrindo, kadangi vykdomajame rašte solidari skolininkų atsakomybė nebuvo nurodyta. Vykdomajame rašte taip pat nenurodyta, kad S. Š. ir Ž. Š. yra sutuoktiniai. Esant tokiai situacijai, antstolis privalėjo kreiptis į teismą tiek dėl sprendimo išaiškinimo, tiek dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o ne pradėti vykdymo procesą. Pažymėtina, kad teisė spręsti, ar skolininkai privalo kreditoriui atsakyti solidariai, t. y. nagrinėti prievolės teisinę prigimtį, yra suteikta teismui, o ne antstoliui.

2. Teismas pasisakė ne dėl visų skundo argumentų. Vykdomajame rašte, į kurį perkeliama teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nurodyta, kad iš atsakovų Ž. Š. ir S. Š. priteisiama 4 800 Lt nuomos mokesčio, 1 889,60 Lt už šildymą, 103,65 Lt už dokumentų įteikimą atsakovams, 201 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų, taip pat 500 Lt turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, t. y. susidaro 1 804,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 1997 m. birželio 13 d. Nutarime Nr. 5 „Dėl įstatymų, reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymą teismų praktikoje“ išaiškino, kad tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš keleto asmenų, rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodomos konkrečios sumos, kurios priteisiamos ir kiekvieno atskirai. Šių išlaidų priteisti solidariai negalima (11 punktas). Vadinasi antstolis neteisėtai priėmė vykdomuosius raštus vykdyti.

3. Pripažinus, kad vykdomasis raštas neteisėtai priimtas vykdymui, visi po to sekantys antstolio veiksmai ir patvarkymai tampa neteisėti ir naikintini, nes iš neteisės teisė negimsta (ex injuria jus non oritur).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė Audronė Adomaitienė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 28-29). Nurodo, kad visus veiksmus skolininkė jau buvo apskundusi Kauno miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-549-413/2012, kuri buvo peržiūrėta ir apeliacine tvarka (Nr. 2S-549-413/2012), todėl nėra jokio teisinio pagrindo jau išnagrinėtus klausimus nagrinėti iš naujo. Tokie skolininkės veiksmai traktuotini kaip piktybinis vykdymo proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamo ginčo dalyką sudaro antstolės Audronės Adomaitienės 2012 m. kovo 23 d. patvarkymo Nr. 0036/11/020556 „Dėl išieškotų lėšų paskirstymo“ teisėtumas ir pagrįstumas. Išieškotų lėšų paskirstymas yra baigiamoji vykdymo proceso stadija, kurios metu paskirstomos iš skolininko išieškotos lėšos. Paskirstant šias lėšas būtina laikytis CPK LV skyriaus ir Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. IR-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos, reglamentuojančios išieškotų lėšų paskirstymą, reikalavimų. Vertinant skundžiamą 2012 m. kovo 23 d. antstolės patvarkymą konstatuotina, kad jis atitinka paminėtų teisės aktų nuostatas, nurodytas CPK 753, 756, 758 straipsniuose ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 66, 67 ir 69 punktuose, patvarkyme nurodyti visi reikiami duomenys (patvarkymo esmė, data, antstolis, šalys, išieškotos sumos paskirstymas, patvarkymo apskundimo tvarka), lėšos paskirstytos nepažeidžiant paminėtų teisės normų reikalavimų (išieškotina suma išieškotojui, būtinosios vykdymo išlaidos). Skolininkei nenurodžius skundžiamo antstolio patvarkymo nei teisinių, nei faktinių jo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas vien tik dėl šios priežasties turėjo pagrįstą pagrindą pareiškėjos skundą atmesti (CPK 178 str.).

Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės atskirojo skundo argumentus, jog antstolei neteisėtai priėmus vykdyti vykdomąjį raštą, visi vėliau priimti antstolės patvarkymai yra neteisėti. Šiame kontekste pažymėtina, kad antstolės veiksmų teisėtumas dėl vykdymo veiksmų priėmus vykdyti vykdomąjį raštą jau yra išnagrinėtas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais (2011-11-28 Kauno miesto apylinkės teismo ir 2012-03-02 Kauno apygardos teismo nutartimis) pareiškėjos skundas atmestas.

Antra, apeliantė nenurodė, kuo skundžiamas patvarkymas (ar kiti antstolio patvarkymai) konkrečiai pažeidžia skolininkės teises (CPK 5 str. 1 d.), kadangi turto (piniginių lėšų), iš kurio buvo vykdomas išieškojimas, priklausomybės įstatymo nustatyta tvarka ji neginčijo (CPK 603 str. 1 d.).

Trečia, prievolės pobūdis (Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ir 2011 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nustatytos faktinės bylos aplinkybės dėl skolos už buto nuomą ir šildymą) lemia skolininkų prievolės bendrumą. Pagal tokias prievoles, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga, skolininkai –sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 str. 1 d. 3, 5 p., 2 d.). Nurodyta taisyklė taikoma ir prievolėms, susijusioms su teismo išlaidų atlyginimu (CK 3.109 str. 1 d. 4 p.). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais dėl prievolės solidarumą ir teismo išlaidas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, naikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Gintautas Koriaginas