- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-743-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00460-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., J. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Lazdyno riešutas“ pareiškimą, dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., J. M., antstolė S. K..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Lazdyno riešutas“, pareikšimu prašė nustatyti, kad A. M. sutuoktinės J. M. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui A. M., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi UAB „Lazdyno riešutas“ pareiškimas patenkintas. Nustatyta, kad 1/2 skolininko A. M. sutuoktinės J. M. gaunamo darbo užmokesčio priklauso skolininkui A. M..
3. Teismas nustatė, kad antstolės S. K. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0056/18/01051 dėl 1 983, 99 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo išieškojimo iš A. M. UAB „Lazdyno riešutas“ naudai. Vykdant išieškojimą antstolė, nustačius, jog skolininko sutuoktinė J. M. dirba, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
4. Nurodė, kad skolininkas A. M. ir J. M. yra sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta 2018 m. spalio 13 d.. Skolininkas A. M. nedirba, pajamų neturi. Iš prijungtos vykdomosios bylos bei SoDros duomenų matyti, kad skolininko sutuoktinė J. M. dirba UAB „Burda Moden Salonas“. J. M. gaunamas darbo užmokestis, pajamos yra bendroji J. M. ir A. M. nuosavybė. Suinteresuoti asmenys J. M. ir A. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, todėl laikytina, jog su pareiškimu sutinka visiškai.
5. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškimą patenkinti visiškai ir nustatyti, jog A. M. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine J. M. priklauso ½ J. M. gaunamo darbo užmokesčio (CPK 667 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė J. M. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
7. Kaip pagrindą skundžiamai nutarčiai panaikinti nurodo sekančias aplinkybes: skolininko A. M. skolos, kurių išieškojimas vykdomas, atsiradusios iki santuokos sudarymo; skolininkas yra bedarbis; iš skolininko vykdomi ir kiti išieškojimai.
Atsiliepimas
8. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).
11. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas (red. nuo 2017 m. liepos 1 d.), jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
13. Vykdomosios bylos duomenimis, antstolė 2018 m. spalio 25 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui nustatyti skolininko turto dalį ir kitu tos pačios dienos patvarkymu areštavo ½ skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, ir negavus jokių siūlymų dėl skolininko turto dalies nustatymo, 2018 m. lapkričio 30 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
14. Taigi, antstolė tinkami laikėsi CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, išieškotojo pareiškimą tenkino.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kitokių išvadų nelemia atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. skolininko skolų atsiradimo momentas ar kitų skolų išieškojimas.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.