Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-09-18 · Administracinė byla Nr. P-492-140-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-18
Bylos Nr.
P-492-140-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00500-2012-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P492-140/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00500-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 80.11, 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugsėjo 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. (M. K.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos kariuomenei, Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionui dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas M. K. (M. K.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2012 m. vasario 21 d. skundu (b. l. 1–3) bei 2012 m. kovo 7 d. patikslintu skundu (b. l. 21–22), prašydamas: 1) panaikinti krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. P-45 „Dėl eil. M. K. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir 2012 m. sausio 19 d. Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją (toliau – ir Krašto apsaugos ministerija) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą, t. y. į Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos II Garbės sargybos būrio III Garbės sargybos skyriaus granatsvaidininko padėjėjo pareigas; 3) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinę pravaikštą, butpinigius bei maistpinigius; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Krašto apsaugos ministerijos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad krašto apsaugos ministrės 2012 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. P-45 už Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS) 69 straipsnio pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda ? atleidimas iš tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. Rūdninkų k., Šalčininkų r., ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, konflikto metu apsižodžiavo su kaimynu ir su policijos pareigūnais. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą ? 100 Lt piniginę baudą, o pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį ? 300 Lt piniginę baudą. Apie incidentą pareiškėjas pats pranešė savo kuopos vadui kpt. E. Č.. Dėl kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl įvykio. Tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas tarnybinio patikrinimo metu nustatė atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančių aplinkybių (KDS 41 straipsnio 2 punktas), o sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tyrėjas papildomai neįvertino KDS 41 straipsnio 1 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės, kad kaltininkas pats pranešė padaręs drausmės pažeidimą. Be to, pažeidimą pareiškėjas padarė 2011 m. rugsėjo 29 d., galiojant KDS, pagal kurį kariui negalėjo būti skiriama drausminė nuobauda ? atleidimas iš profesinės karo tarnybos. Nuo 2011 m. lapkričio 25 d. įsigaliojo nauja KDS redakcija, pagal kurią kariui gali būti taikomas atleidimas. Iki 2011 m. lapkričio 25 d. galiojusioje KDS 68 straipsnio 1 dalyje už kario vardo žeminimą buvo numatyta švelnesnė drausminė atsakomybė. Pareiškėjo teigimu, Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas kpt. T. U. kišosi į tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmus, darė jam spaudimą, nurodinėjo, kokia išvada turi būti surašyta, todėl tokia tarnybinio patikrinimo išvada negali būti pripažinta teisėta, objektyvia ir teisinga. Krašto apsaugos ministrė nebuvo tinkamai informuota apie tarnybinio patikrinimo eigą, o tai lėmė neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Be to, pareiškėjas yra nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą (administracine ir drausmine tvarka). Pareiškėjas kario vardo nepažemino, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo pareiškėjo veiksmuose nebuvo, todėl drausminė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai. Pareiškėjo manymu, pavedant atlikti tarnybinį patikrinimą turėjo būti surašytas vado įsakymas (KDS 20 straipsnio l dalis), su kuriuo jis turėjo būti supažindintas, ir turėjo teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo (KDS 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas), karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalėjo išaiškinti teises ir pareigas (KDS 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nors pareiškėjas turėjo teises, numatytas KDS 22 straipsnyje, jomis negalėjo pasinaudoti dėl netinkamų tarnybinį patikrinimą atliekančio karininko veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir atleidimo iš tarnybos pareiškėjas buvo pažemintas, privalėjo palikti šeimą ir išvykti ieškoti darbo užsienyje, prarado gerą vardą tarp pažįstamų ir artimųjų, patyrė sunkių vidinių išgyvenimų, patirtą moralinę (neturtinę) žalą vertino 10 000 Lt suma.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 35–38) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Krašto apsaugos ministerija nurodė, kad skundžiamas 2012 m. sausio 19 d. Įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado patvirtintą 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-25. Tyrimą atlikęs karininkas nustatė reikšmingus faktus, apklausė patį pareiškėją (kuris parašu patvirtino, jog yra supažindintas su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu) bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus kaip žeminančius kario vardą, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pareiškėjas nepateikia argumentų, kodėl, jo manymu, jis nepagrįstai atleistas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o teigia, kad jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda, kai drausminė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta. Vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, jeigu tarnybos ar ne tarnybos metu padaro kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Krašto apsaugos ministrė, priimdama sprendimą, vadovavosi galiojančia KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto redakcija, todėl pareiškėjo argumentai, kad jam atsakomybė buvo pritaikyta pagal pažeidimo padarymo metu dar negaliojusį teisės aktą, nepagrįsti. Be to, pareiškėjas netinkamai aiškina Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalį ? ši norma nedraudžia asmens veiksmų įverti pagal kelių teisės šakų normas, išskyrus atvejus, kai įstatymai įsakmiai nurodo, jog šiuo atveju taikoma tik viena atsakomybės rūšis. Tokiu būdu asmeniui vienu metu gali būti taikoma drausminė/tarnybinė ir baudžiamoji, drausminė/tarnybinė ir administracinė, su visomis ankščiau minėtomis teisinės atsakomybės formomis asmeniui taip pat gali būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėją patraukė administracinėn atsakomybėn už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytų veiksmų (nedidelis chuliganizmas ir pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) atlikimą, o krašto apsaugos ministrė, pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, pareiškėją atleido iš profesinės karo tarnybos, todėl, kad ne tarnybos metu pareiškėjas padarė teisės pažeidimus, kurie žemina kario vardą ir yra nesuderinami su kario statusu. Dėl padarytų teisės pažeidimų rimtumo pareiškėjui pritaikytas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas. KASOKTĮ 21 straipsnis numato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės santykių. Asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Įstatymas kariams kelia aukštesnius reikalavimus nei eiliniams piliečiams ir iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Kai karys, pats turėdamas pareigą ginti valstybę ir jos piliečius, konfliktuoja su jais, taip pat nevykdo teisėtų ir pagrįstų teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimų, juos įžeidinėja, pasirodo viešoje vietoje neblaivus ir pan., tai neatitinka kario statusui ir kario būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia abejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto paskirtis yra saugoti karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų autoritetą, stiprinant teigiamą visuomenės požiūrį į karius, kaip valstybės ir piliečių gynėjus, o pareiškėjo padaryti pažeidimai nesuderinami su tokiais tikslais. Neaišku, kokius veiksmus pareiškėjas laiko nepagrįstu kišimusi į tarnybinio patikrinimo atlikimą. Vadovaujantis KDS 20 straipsnio 1 dalimi, tarnybinį patikrinimą pavedama atlikti karininkui, nepaisant to, koks jo profesinis išsilavinimas, specialybė ar patirtis Krašto apsaugos sistemoje. Karininkas gali neturėti specifinių žinių, todėl tiek KDS, tiek kiti teisės aktai numato galimybę pasitelkti tarnybiniame tyrime įvairių sričių specialistus tam, kad tarnybinis patikrinimas būtų atliktas visapusiškai. 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-25 patvirtino tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas, sutikdamas su išvadoje pateikta kario veikos kvalifikacija, o krašto apsaugos ministrė, priimdama skundžiamą 2012 m. sausio 19 d. Įsakymą, patvirtino, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas tinkamai ir kario veiksmai kvalifikuoti teisingai. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta kompetentingo subjekto ir pagal galiojančias teisės normas, todėl nėra pagrindų panaikinti 2012 m. sausio 19 d. Įsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsniu. KASOKTĮ nenumato neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos, todėl net ir pripažinus pareiškėjo atleidimą iš profesinės karo tarnybos neteisėtu, nebūtų teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su skundu nesutiko ir atsiliepime (b. l. 67–71) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėją pripažino kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytus teisės pažeidimus. Atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytų ATPK pažeidimų pobūdį, aplinką, kurioje šie teisės pažeidimai buvo padaryti, paties pareiškėjo elgesį pažeidimų metu ir kariui keliamus elgesio reikalavimus, tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas konstatavo, kad tokiais teisės pažeidimais pareiškėjas akivaizdžiai pažemino kario vardą ir karo tarnybos autoritetą. Pareiškėjo padaryto pažeidimo metu galiojusi KDS 68 straipsnio 1 dalies redakcija numatė drausminės nuobaudos skyrimą už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, tačiau tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, kurios galbūt sudarytų KDS 68 straipsnyje numatytos veikos požymius. Tiek šiuo metu galiojanti, tiek ir pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų metu galiojusi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto redakcija numatė, kad profesinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir karys išleidžiamas iš profesinės karo tarnybos į atsargą, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Kadangi pareiškėjas kario vardą pažemino darydamas teisės pažeidimus, todėl skundžiamu 2012 m. sausio 19 d. Įsakymu pareiškėjas atleistas iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis būtent KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto, o ne KDS 68 straipsnio pagrindu. Tai taip pat reiškia, kad bet kokie KDS 68 straipsnio redakcijos pasikeitimai atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, buvo neaktualūs, nes krašto apsaugos ministrė pareiškėjui jokios drausminės nuobaudos nepaskyrė, KDS 68 straipsniu nesivadovavo ir jo netaikė. Pareiškėjo teiginiai, kad Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą, neargumentuoti ir nepagrįsti įrodymais. Nepagrįsti ir pareiškėjo argumentai, jog pareiškėjas už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus, nes šiuo atveju pareiškėjui pritaikyta skirtingų rūšių – administracinė ir tarnybinė atsakomybė. Skirtingas atsakomybės rūšis pagal kompetenciją taikė skirtingi subjektai remiantis skirtingomis procedūromis, to nedraudžia nei teisės aktai, nei teismų praktika, nei teisės mokslo doktrina. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė gilius vidinius išgyvenimus, buvo priverstas vykti į užsienį uždarbiauti, prarado galimybę gyventi su savo šeima, tačiau taip atsitiko ne dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o dėl jo paties neatsakingo elgesio, kuriuo jis pažemino kario vardą. Atsakovo veiksmuose nėra civilinei atsakomybei (neturtinei žalai atlyginti) kilti reikalingų civilinės atsakomybės požymių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 61–62) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas palaikė atsakovo Krašto apsaugos ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos kariuomenės atsiliepimuose išdėstytą poziciją.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu (b. l. 105–112) pareiškėjo M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi KASOKTĮ 26 straipsnio 1, 3-4 dalimis, 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei 4 dalimi, taip pat KDS 20 straipsnio 1 dalimi ir nusprendė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas ir profesinės karo tarnybos sutartis su juo nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o ne pažeidimo padarymo metu galiojusio KDS 68 straipsnio 1 dalies pagrindu. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos ir sutarties su juo nutraukimo pagrindas, jam padarius kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu pareiškėjas pripažintas kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytus teisės pažeidimus. Teismas, atsižvelgęs į kariui keliamus elgesio reikalavimus, pareiškėjo padarytų ATPK pažeidimų pobūdį, aplinką, kurioje šie teisės pažeidimai buvo padaryti, paties pareiškėjo elgesį pažeidimų metu, nusprendė, jog pagrįstai įvertinta, kad tokiais teisės pažeidimais pareiškėjas pažemino kario vardą ir karo tarnybos autoritetą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir įstatymų reikalavimus, padarė išvadą, kad krašto apsaugos ministrė teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundžiamu 2012 m. sausio 19 d. Įsakymu nutraukė su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido jį į atsargą. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nors tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas pareiškėjo 2011 m. gegužės 29 d. padarytas teisės pažeidimas (vairavimas esant neblaiviam), nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6.-1193-137/2011, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu, padaręs minėtą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka, tačiau, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas vairavo neblaivus, teismas vertino kaip vieną iš pareiškėją neigiamai apibūdinančių aspektų, neatitinkančių kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų.

Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog jis už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus, yra nepagrįsti. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.9.-922-419/2011 pareiškėjas nubaustas administracine tvarka už ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje nurodytus pažeidimus, o iš profesinės karo tarnybos pareiškėjas buvo atleistas dėl to, kad padarė teisės pažeidimus, kuriais pažemino kario vardą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pritaikyta administracinė ir tarnybinė atsakomybė, skirtingas atsakomybės rūšis pagal kompetenciją taikė skirtingi subjektai remiantis skirtingomis procedūromis ir tai nelaikoma dvigubu nubaudimu už tą pačią veiką.

Be to, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad Gedimino štabo bataliono štabo viršininkas ir S-l viršininkas kišosi į tarnybinio patikrinimo eigą, darė poveikį patikrinimą atliekančiam karininkui, pareiškėjui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės ir pareigos, teismo vertinimu, taip pat yra nepagrįsti, tarnybinis patikrinimas atliktas ir 2012 m. sausio 19 d. Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos bei terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Atsakovas, atlikdamas tarnybinį patikrinimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad 2012 m. sausio 19 d. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti ir grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas bei priteisti iš atsakovo vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius už visą priverstinės pravaikštos laiką, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo skundą atmestas.

III.

Pareiškėjas M. K. apeliaciniu skundu (b. l. 119–120) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, tačiau papildomai nurodė, kad KDS yra specialusis įstatymas, todėl turėjo būti taikomas jis, o ne KASOKTĮ. Dėl specialaus įstatymo taikymo pirmenybės ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT). Pareiškėjo teigimu, analogiškoje situacijoje, tik kitoje byloje, kariui buvo taikomas KDS ir jam dėl vairavimo neblaiviam buvo paskirta nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas, kaip tai buvo numatyta aptariamos KDS redakcijos 68 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju pareiškėjas yra diskriminuojamas, yra akivaizdus dvigubų standartų taikymo faktas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 132–133) prašė pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde iš esmės rėmėsi tais pačiais argumentais, kuriuos pateikė skunde pirmosios instancijos teismui. Dėl šių argumentų atsakovas išsamiai pasisakė atsiliepime į skundą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl dvigubo nubaudimo, dėl netinkamo teisės akto pritaikymo, o apeliantas savo skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134–135) prašė pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių prieštaravimų dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimu nustatytų faktinių aplinkybių, netinkamo materialiosios ar proceso teisės normų taikymo ar aiškinimo, todėl Lietuvos kariuomenė grindžia savo atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą tais pačiais motyvais ir argumentais, kuriuos pateikė pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendime tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo veiksmai, kuriais jis 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val., Šalčininkų r., Rūdninkų k., būdamas neblaivus viešoje vietoje sukėlė konfliktą su kaimynu, kurio metu garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė kojomis bei daužė rankomis kaimyno namo įėjimo duris, atvykus policijos pareigūnams nevykdė teisėtų jų reikalavimų nusiraminti, vartojo rusiškus necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus, įžeidė jų garbę ir orumą, atitinka teisės pažeidimų, kuriais pažeminamas kario vardas ir karo tarnybos autoritetas, sudėtį. Konstatavus šią faktinę aplinkybę, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas ne remiantis pažeidimo padarymo metu galiojusios KDS 68 straipsnio 1 dalies, o KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostata, kuri yra savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos ir sutarties su juo nutraukimo pagrindas, jam padarius kario vardą žeminančių pažeidimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas (b. l. 129–131) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2012 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo remiasi iš esmės tokiais pat argumentai, kuriuos pateikė atsakovas bei trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 (b. l. 161–171) pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad su pareiškėju 2008 m. balandžio 14 d. buvo sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis ir pareiškėjas tarnavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos II garbės sargybos būrio III garbės sargybos skyriaus granatsvaidininko padėjėju. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono vado patvirtinta 2011 m. gruodžio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TPI-25, kuri yra sudėtinė 2012 m. sausio 19 d. Įsakymo dalis, nustatyta, kad pareiškėjas, 2011 m. rugsėjo 29 d. ne tarnybos metu neblaivus viešoje vietoje sukeldamas konfliktą, atvykus policijos pareigūnams nevykdydamas teisėtų reikalavimų, vartodamas rusiškus necenzūrinius žodžius prieš policijos pareigūnus, tuo įžeisdamas jų garbę ir orumą, padarė kario vardą žeminančius teisės pažeidimus. Išvada buvo grindžiama Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarimu (administracinė byla Nr. A2.9.-922-419/2011), kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padarius ATPK 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) ir (ATPK 187 straipsnio 2 dalyje (pareigūno teisėto reikalavimo ar nurodymo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas) numatytus teisės pažeidimus, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda (300 Lt bauda). Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidimą pripažino ir dėl jo padarymo gailisi ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymėjo, kad minėtoje išvadoje nenustatyta, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, nurodytą KDS, t. y. šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą 2011 m. rugsėjo 29 d. galiojusiajame KDS 68 straipsnyje (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Išvadoje nurodyta, kad siūloma krašto apsaugos ministrui atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kad negalima nustatyti, ar pareiškėjo veiksmuose yra drausmės pažeidimo faktas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas ne tarnybos metu, padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 2 dalyje, ne tik pažeidė teisės aktais nustatytas elgesio taisykles, bet ir nesilaikė visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų bei elgesio taisyklių, pažeidimus padarė aplinkoje, kurioje yra pažįstamas ir, manytina, kad priimamas kaip Lietuvos kariuomenės atstovas, pažeidimų metu elgėsi įžūliai, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, t. y. tokiais veiksmais padarė teisės pažeidimus, kurie akivaizdžiai pažemino kario vardą ir karo tarnybą.

KASOKTĮ 38 straipsnis nustato profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė atvejus, kuriais profesinės karo tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 1 dalies 1–9 punktai), o 2 dalyje išvardytais atvejais suteikė Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybei diskrecijos teisę spręsti (sutartis gali būti nutraukiama ir karys atleidžiamas) dėl profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ir atleidimo iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje (38 straipsnio 2 dalies 1–13 punktai) (LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-3014/2012). Pagal KASOKTĮ 38 straipsnį, kuriame nurodyti profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindai, matyti, kad šio straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas, kuris nėra siejamas su kario padarytu drausmės pažeidimu, numatytu KDS, ir kuris suteikia teisę atsakovui nuspręsti, ar karys, ne tarnybos metu padarydamas teisės pažeidimus, pažemino kario vardą, ir tuo pagrindu nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Pažymėtina, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas – karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų. Kariuomenės drausmės statute taip pat yra nurodyti drausmės pažeidimai, už kurių padarymą atsakovas turi teisę atleisti profesinės karo tarnybos karį iš tarnybos. Analizuojant šiuos atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindus, matyti, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas iš esmės toks atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai yra nustatomas kario kaltas veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis krašto apsaugos sistemos (karo tarnybos) autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema bei ją kompromituojantis. Pažymėtina, kad ši aplinkybė yra vertinamojo pobūdžio bei sietina su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš kario, požiūriu.

Vertinant pareiškėjo argumentus, kad, jei atsakovas būtų nustatęs, jog pareiškėjas padarė drausmės pažeidimą, numatytą KDS 68 straipsnyje, tai nebūtų galėjęs atleisti pareiškėjo iš tarnybos, pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, o straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Sunkinančios aplinkybės buvo numatytos KDS 42 straipsnyje. Pažymėtina, kad viena iš sunkinančių aplinkybių yra ta, kad drausmės pažeidimas padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, vietą, kaltės formą, pažeidimų padarymo aplinkybes, pažeidimais sukeltas pasekmes, pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog pareiškėjas, padarydamas administracinius teisės pažeidimus ne tarnybos metu, akivaizdžiai pažemino kario vardą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėjas pažemino kario vardą, todėl jų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo, kuris yra karys, elgesys 2011 m. rugsėjo 29 d. apie 21.30 val. Rūdninkų k., Šalčininkų r., akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais. Akivaizdu, kad karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti paskirta drausminė nuobauda, numatyta KDS 68 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi administracinių teisės pažeidimų padarymo dieną). Taip pat pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad kitam kariui (J. K.) už vairavimą neblaiviam buvo paskirta drausminė nuobauda – tarnybinio atlyginimo sumažinimas pagal KDS 68 straipsnio 1 dalį. Šie apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais, nes pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos atleistas ne dėl to, kad jis padarė drausmės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu, atsakovui nustačius, kad pareiškėjas, padarydamas teisės pažeidimus, pažemino kario vardą. Iš pareiškėjo pateiktų kitos administracinės bylos dokumentų kopijų, kuriose yra duomenų apie J. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą, jam skirtą drausminę nuobaudą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad asmenys ir situacijos turėjo būti vienodai traktuojamos, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo diskriminuojamas.

Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo atlikimu, nes, kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nebuvo skirta drausminė nuobauda. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus už tą pačią veiką. Kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai). Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) suvienodino poziciją dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios šiuo metu ir laikomasi Teismo jurisprudencijoje (pvz., Teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Routsalainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 13079/03). Naujausioje Teismo praktikoje, aiškinant pažeidimo sąvoką, įtvirtintą Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikšmę. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2012 m. rugpjūčio mėn. 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos už tai, kad pažemino kario vardą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo nubaustas du kartus. Be to, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos teisinės atsakomybės rūšys: skiriasi inter alia jų pobūdis, tikslas, subjektai, poveikio priemonės, nuobaudos (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

V.

Pareiškėjas M. K. 2013 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje (b. l. 175–178), kuriuo taip pat prašė bylą perduoti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Pareiškėjo manymu, taikant materialines teisės normas buvo padarytas esminis pažeidimas, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, be to, yra būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, todėl procesas šioje administracinėje byloje turėtų būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo, remdamasis KASOKTĮ 26 straipsnio 4 dalies bei KDS 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjas paaiškino, jog jo padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal KDS straipsnio ribas ir būtent pagal jas turėjo būti taikoma atsakomybė. KDS yra specialusis įstatymas, todėl turėjo būti taikomas jis, o ne KASOKTĮ. Dėl specialaus įstatymo taikymo pirmumo ne kartą yra pasisakęs ir LVAT. Analogiškoje situacijoje, tačiau kitoje byloje, kariui buvo taikomas KDS ir dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, t. y. vairavimo esant neblaiviam, buvo paskirta tarnybinio atlyginimo sumažinimo nuobauda (pagal KDS 68 straipsnio 1 dalį). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo manymu, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas.

Dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog jis buvo nubaustas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, nors tai daryti draudžia tiek Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis. Lietuva yra pralaimėjusi panašią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, kai karys buvo du kartus nubaustas už tą patį teisės pažeidimą. Šioje byloje kariui policijos pareigūnai skyrė administracinę nuobaudą, o KASP vadas kariui paskyrė 10 parų areštą. Be to, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos, yra kraštutinė ir neproporcinga priemonė. Taikant dvi nuobaudas buvo paminta itin svarbi vertybė – kario šeimos gyvenimo aplinka, kadangi pareiškėjo šeima neteko finansinio stabilumo, pažemintas pareiškėjo vardas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Proceso atnaujinimo institutas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas, nes proceso atnaujinimas nėra pakartotinė bylos peržiūra kasacine tvarka. Teismo galia panaikinti ar pakeisti privalomą ir vykdytiną sprendimą turėtų būti naudojama esminėms klaidoms taisyti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 8564/ 02). Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodyto įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė 2013 m. balandžio 25 d. (b. l. 175–178). Kadangi procesas administracinėje byloje užbaigtas LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartimi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas prašymą padavė nepraleidęs ABTĮ nustatytų terminų.

Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, kas reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (pvz. LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602–71/2012). Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Be to, prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo atnaujinti procesą matyti, kad šį prašymą pareiškėjas grindžia iš esmės tuo, kad, jo manymu, jo padarytas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal KDS 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, o ne pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalis 8 punktą. Iš esmės tokius pat argumentus pareiškėjas išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes, vadovaudamasis KASOKTĮ 26 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei šio straipsnio 4 dalimi, taip pat KDS 20 straipsnio 1 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas ir profesinės karo tarnybos sutartis su juo nutraukta KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o ne pažeidimo padarymo metu galiojusio KDS 68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas savarankiškas kario atleidimo iš tarnybos ir sutarties su juo nutraukimo pagrindas, jam padarius kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. Iš esmės analogiškos pozicijos laikėsi LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 (kurioje prašoma atnaujinti procesą) atmetęs pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą ir palikęs nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. sprendimą.

Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. liepos 10 d. priimtoje nutartyje (administracinėje byloje Nr. A662-1519/2013) pažymėjo, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje numatyti savarankiški profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutarties nutraukimo pagrindai. KDS įtvirtintos drausminės atsakomybės taikymo sąlygos ir apimtis. Aplinkybė, kad KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtinti profesinės karo tarnybos atleidimo pagrindai iš dalies sutampa su KDS įtvirtintaisiais (pavyzdžiui, KDS 69 straipsnyje įtvirtintas kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas iš dalies sutampa su KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintu draudimu kariui tarnybos ar ne tarnybos metu padaryti kario vardą žeminančių teisės pažeidimų) nelemia būtinybės KDS numatyto drausmės pažeidimo laikyti sąlyga KASOKTĮ 38 straipsnyje įtvirtintų profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindų konstatavimui ar atvirkščiai. Taigi, minėtoje 2013 m. liepos 10 d. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, jog įstatymų leidėjo diskrecijai priklauso spręsti, kad tam tikri karių pažeidimai yra ypatingi ir jiems taikomas specialus reguliavimas, kuris skiriasi nuo įprastos drausminės atsakomybės taikymo tvarkos.

Kaip minėta, siekiant procesą atnaujinti dėl teismo padaryto esminio materialinės teisės normų pažeidimo, būtina pateikti argumentus, akivaizdžiai parodančius, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino taikytiną materialinę teisės normą. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai yra susiję ne su netinkamu materialinės teisės normos aiškinimu, tačiau su byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu teisės normos kontekste. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo. Kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytų materialinės teisės normų pažeidimą, pareiškėjo argumentacija atspindi tik jo nuomonę dėl bylos situacijos vertinimo, o prašyme nurodyti motyvai liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad iš naujo būtų įvertintos faktinės bylos aplinkybės, konstatuotina, kad atsakovas nepagrindė ir neįrodė, jog byloje, kurioje procesą siekiama atnaujinti, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas. Prašymas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu. Pažymėtina, jog šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Iš minėtos nuostatos akivaizdu, jog vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais, t. y. nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausio administracinio teismo sprendimus ar nutartis (pvz., LVAT 2010 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byla Nr. P822-34/2013 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo tik ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtiną pagrindą, tačiau nepateikia nei nuorodų į konkrečias administracinių teismų priimtus sprendimus, nei konkrečių įrodymų, jog administracinių bylų praktika yra nevienoda (iš pareiškėjo prašymo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas remiasi tik Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu Juodsnukis prieš Lietuvą, bylos Nr. 19048/03). Taigi pareiškėjas savo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu iš esmės nepagrindė jokiais argumentais bei nenurodė praktikos, nuo kurios šiuo atveju nukrypo administracinis teismas, pavyzdžių, todėl procesas administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu taip pat negali būti atnaujintas.

Visumoje įvertinus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, matyti, kad jis yra orientuotas į visos bylos peržiūrėjimą iš esmės, o ne į konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų įrodinėjimą. Tuo tarpu proceso atnaujinimas nėra dar viena bylos nagrinėjimo iš esmės stadija, o šio instituto paskirtis – tik ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas. Tokių esminių ir akivaizdžių klaidų buvimo nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, todėl pareiškėjo M. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais ir atmestinas. Procesą administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 atnaujinti atsisakytina (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVirgilijus ValančiusVirginija Volskienė