Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, nedalyvaujant pareiškėjai Ž. Ž., dalyvaujant jos atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. Ž. ieškinį atsakovui Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai, dėl įpareigojimo perskaičiuoti turto pardavimo kainą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją, juridinio asmens kodas 188774441, į buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kainą, sudarančią 7940 eurų, įskaityti 2453,82 eurų investicijas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, bei pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas butas ieškovei yra išnuomotas 1999 m. lapkričio 19 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi. Minėtame bute pareiškėja gyveno su trimis nepilnamečiais vaikais. Butas buvo prastos būklės, menkos šiluminės varžos. Siekdama, kad mano ir nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygos bent iš dalies atitiktų šiuolaikinius gyvenimo standartus, ieškovė savo sąskaita padarė tokias investicijas:

Eil.Nr.Turto pagerinimo specifikacijaPagerinimo vertėlitaiseuraisPlastikinių langų pagaminimas ir sumontavimas2165,63 Lt627,21Šarvuotų durų įrengimas1180 Lt341,75Radiatorių įrengimas1194345,81Pečiaus įrengimas1800 Lt521,32Vandens šildytuvo įrengimas850246,18Džiovintuvas rankšluosčių30086,89Elektrinio teno įrengimas20057,92Sienų vidaus apdaila226,74VISO:2453,82

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„2. Už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami šie savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir jų dalys...

5) savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas“.

Ieškovė ginčo bute gyvena daugiau kaip 16 metų, ginčo butas buvo jai išnuomotas ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir tai reiškia, kad ieškovė Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu turi teisę šį butą iš Vilkaviškio rajono savivaldybės įsigyti už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija pripažįsta ieškovės teisę įsigyti ginčo butą Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovas pavedė uždarajai akcinei bendrovei „Marleksa“ atlikti turto vertinimą. UAB „Marleksa“ parengtoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 16-02-15 nurodyta, kad vertinamo nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2016-02-09) yra 7940 eurų.

Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ginčo butą Vilkaviškio rajono savivaldybė turėtų parduoti ieškovei už rinkos kainą įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. Tačiau atsakovas nesutinka su tuo, kad mano padarytos 2453,82 eurų dydžio investicijos būtų įskaitytos į ginčo buto kainą. Tokią atsakovo poziciją ieškovė laiko nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 16-02-15 nurodyta: „vertinamas turtas apžiūros metu naudojamas, prižiūrėtas ir atnaujintas. Bute pakeisti langai plastikiniu rėmu su stiklo paketu, šildymo prietaisai - radiatoriai, atnaujinta grindų danga ir kita apdaila“. Akivaizdu, kad ieškovės padarytos investicijos yra realios. Jos buvo skirtos būsto energetiniam efektyvumui didinti, o tai savo ruožtu pakeitė ir pačią buto vertę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 1999 m. balandžio 20 d. ginčo buto vidutinė rinkos vertė buvo 5975 euro. Kaip minėta, 2016 m. vasario 09 d. ginčo buto vidutinė rinkos vertė sudarė 7940 eurų, nepaisant to, kad nuo 1999 m. balandžio 20 d. ginčo butas turėjo atitinkamai nusidėvėti.

Ši aplinkybė tik patvirtina, kad būtent ieškovės padarytos investicijos padidino ginčo buto vertę.

Atsakovo nesutikimas ieškovės padarytas 2453,82 eurų dydžio investicijas įskaityti į ginčo buto kainą, reiškia atsakovo siekį, kad ieškovė dar kartą sumokėtų už jos pačios padarytus pagerinimus.

Tokia atsakovo pozicija prieštarauja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatoms, tuo pačiu generuoja ieškovės teisių pažeidimą ir yra nesuderinama su bendraisiais teisės principais - teisingumu protingumu ir sąžiningumu. Ieškovės pažeistos teisės galėtų būti apgintos įpareigojant atsakovą į Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. NT 16-02-15 nurodytą nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7940 eurų kainą įskaityti ieškovės padarytas 2453,82 eurų dydžio investicijas.

Atsakovas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, bei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu dėl įpareigojimo perskaičiuoti turto pardavimo kainą, įskaityti 2453,82 eurų dydžio investicijas, nesutinka. 2015-11-25 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija gavo Ž. Ž. prašymą, kad parduodant Savivaldybei priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų atsižvelgta į jos lėšomis atliktus buto pagerinimo darbus:- jos padarytos investicijos būtų išskaičiuotos iš buto pardavimo kainos.

2015-12-01 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. B-ĮV-1366 buvo sudaryta komisija, - Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės Ž. Ž. atliktų investicijų, pakeitusių buto vertę, dydžiui nustatyti.

Komisija, vadovaudamasi Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2015-12-18 sprendimu Nr. B-TS-216 „Dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės parduodamų būstų ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų ar jų dalių vertę pakeitusių nuomininkų investicijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2014-02-21 sprendimu Nr. B-TS-851 „Dėl ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko nustatymo“ nuomininkės Ž. Ž. pateiktais investicijas pagrindžiančiais dokumentais, atsižvelgdama į trumpalaikio turto tarnavimo laiką ir ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvus, investicijomis pripažino būtinas išlaidas - 520,56 Eur.

Ieškovės Ž. Ž. ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdžio metu apklausti atsakovo liudytojai A. G., E. V., A. J. patvirtino atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, kad buvo sudaryta komisija Vilkaviškio rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės Ž. Ž. atliktų investicijų, pakeitusių buto vertę, dydžiui nustatyti. Jie buvo šios komisijos nariai. Buvo apskaičiuota ir patvirtina padarytų investicijų likutinė vertė - 520,56 Eur.

Ieškinys atmestinas.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas nuomotojo leidimu pagerinęs išsinuomotą turtą turi teisę į šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad pagal tokį teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; ar nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; ar įstatymų arba šalių sutartimi nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Minėto įstatymo nuostatos numato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą. Jei tai padaryta be nuomotojo leidimo, jei atliktus pagerinimus galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Be leidimo padarytų ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimo vertės neprivaloma atlyginti. Pagal principinę civilinės teisės taisyklę svetimą daiktą pagerinęs asmuo turi teisę reikalauti padarytų išlaidų atlyginimo. Kadangi tam tikri remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas ir dėl to jie tampa naudingi nuomotojui, esminę reikšmę turi tai, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja daikto techninės savybės, daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei (b.l. 9-10).

1999 m. lapkričio 19 d. sutartimi šis butas buvo išnuomotas ieškovei (b.l. 13). Nuomos sutarties 3 punktas numato, kad nuomininkas savo lėšomis turi atlikti gyvenamųjų patalpų bei jų įrangos einamąjį remontą – tinkuoti, balinti, dažyti lubas ir sienas; dažyti langų vidinius rėmus, palanges, duris, grindis, radiatorius, vamzdžius; keisti langų ir durų įtaisus, įstiklinti langus; pertvarkyti ir remontuoti buto vidaus elektros instaliaciją ir jos įtaisus; keisti sanitarinės technikos įrenginius (klozetus, vonias, kriaukles, praustuvus, dujines ir elektros virykles, vandens šildymo kolonėles ir kt.). Nuomos sutartis viešajame registre įregistruota 2006-12-19. 2004 – 2006 metų laikotarpyje atlikti pagerinimai – keisti langai, radiatoriai, vandens šildytuvas, rankšluosčių džiovintuvas, pakeistos lauko durys, pečius, šio turto įsigijimo bei įrengimo vertė – 2227,08 €. Taip pat atlikta vidaus sienų apdaila, kuri įvertinta 226,74 €. (b.l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27)

2016 m. sausio 28 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės būsto, esančio (duomenys neskelbtini) atliktų investicijų įforminimo akte konstatuota, kad investicijos buvo atliktos 2004 – 2006 metų laikotarpyje ir jų likutinė vertė – 520,56 € (b.l. 60-61).

Iš nekilnojamojo turto objekto vertinimo ataskaitos matyti, kad būsto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2016-02-09 buvo 7940 €. (b.l. 66-90)

Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (2014 m. spalio 9 d. Nr. XII-1215) 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad būstas parduodamas už rinkos kainą, apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Civiliniame kodekse nustatyta tvarka įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas. CK 6.501 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, jog nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimo vertės neprivaloma atlyginti. Duomenų, kad ieškovė būtų kreipusis į atsakovą, prašydama leidimo atlikti būsto pagerinimus teismui pateikta nebuvo. Be to, kaip nurodyta aukščiau, ieškovei atliekant pagerinimus, butas nuosavybės teise priklausė Vilkaviškio rajono savivaldybei, su kuria buvo susitarta, jog ieškovė privalo savo lėšomis atlikti gyvenamųjų patalpų ir įrangos einamąjį remontą (gyvenamosios nuomos sutarties 3 punktas). Nustatyta, kad buto pagerinimai padaryti prieš dešimt metų, ieškovė pastoviai naudojosi butu, todėl atsakovas pagrįstai teigia, kad objektai, kuriais buvo pagerintas butas dėvėjosi. Be to ieškovai nepateikė teismui duomenų, kiek dėl įdėtų pagerinimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas.

Įvertindamas aukščiau aprašytas posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir yra atmestinas.

Ieškinį atmetus visa apimtimi iš ieškovės priteistinas žyminis mokesti, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi – 74,00 €. Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,84 iš ieškovės nepriteistinos, kadangi nesiekia nustatytos minimalios ribos – 2,90 €.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93, 98, 259, 260, 263, 265, 270 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2016 m. balandžio 21 d. teismo nutartimi – 74,00 €.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.