- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e1-1232-1133/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07233-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
- Kaltinamasis
- J. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė, rašytinio, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. V. (J. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), susituokęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „S.“, neteistas, kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
J. V. 2024 m. vasario 23 d. apie 19.23 val., Vilniuje, Linksmoji g. vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2024 m. vasario 23 d. 20.18 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,39 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis J. V. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. vasario 23 d. apie 15 – 15.30 val. atėjo į savo garažą, esantį netoli namų, kur išgėrė 200 ml degtinės ir du butelius alaus. Smulkiai visų aplinkybių neatsimena, galimai sėdo į savo automobilį „Volvo“, kuris stovėjo gal 200 m atstumu nuo garažo ir važiavo iki namų. Atgavo sąmonę tik tada, kai gatvėje, važiuojant link namų, trenkėsi į kaimynės automobilį. Kiek žino, policijos pareigūnus iškvietė jo kaimynė, į kurios automobilį jis atsitrenkė. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, pūtė du kartus, kiek tiksliai įpūtė neatsimena, bet abu kartus virš dviejų promilių. Automobilis „Volvo“, kurį vairavo, priklauso jam, teisės vairuoti jis neturi ir neturėjo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi, prašo bylą nagrinėti supaprastinta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:
Liudytojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis dirba vyriausiuoju patruliu. 2024 m. vasario 23 d., apie 19.23 val. gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, jis sulaikytas, paguldytas ant žemės. Kalto asmens automobilis „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), pranešėjo automobilis „Hyunday“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Atvykus adresu Vilnius, Linksmoji g., juos pasitiko A. Č. (A. Č.), kuris paaiškino, kad važiavo su žmona D. Č. savo lengvuoju automobiliu „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Linksmąja g. link Pramonės g., kai pamatė priešinga juosta važiuojantį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Staiga „Volvo“ automobilis įvažiavo į juostą, kuria važiavo „Hyundai“, A. Č. pasuko vairą į dešinę pusę, kad išvengtų susidūrimo, tačiau jo išvengti nepavyko. „Volvo“ kliudė „Hyundai“ automobilį. Tada A. Č. išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie sustojusio „Volvo“ automobilio, kuriame sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo, J. V., ištempė vairuotoją iš automobilio ir atėmė „Volvo“ automobilio raktelius. D. Č. patvirtino savo vyro pasakojimą, teigė, kad „Volvo“ automobilį tikrai vairavo J. V.. A. Č., D. Č. ir J. V. eismo įvykio metu nenukentėjo. Tada jie pabendravo su galimai „Volvo“ automobilio vairuotoju J. V., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus: nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, stiprus alkoholio kvapas iš burnos. J. V. situacijos paaiškinti nesugebėjo. Patikrinus vyro blaivumą pirmą kartą, alkotesterio rodmenys buvo 2.55 promilės, o antru pūtimu 2.39 promilės. J. V. teigė, kad alkoholį vartojo prieš 8 valandas. Vyras nepripažino, kad vairavo „Volvo“ automobilį. „Volvo“ vairuotojas taip pat neturėjo teisės vairuoti lengvąjį automobilį, teigė, kad niekada neturėjo teisės vairuoti. Patikrinus per PNII naršyklę ar J. V. turi teisę vairuoti, vairuotojų registre tokių duomenų nebuvo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės E. D. 2024 m. vasario 23 d. tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, kuriame nurodytos tokios pat įvykio aplinkybės, kurias nurodė liudytoju apklaustas A. R..
2024 m. vasario 23 d. apžiūros protokolas su fotolentele, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) Vilniuje, Linksmoji g. Ant automobilio priekinės keleivio sėdynės yra vaikiška kėdutė, ant kurios pastebėtas 0,7 l talpos alkoholinio gėrimo butelis „Tullamore‘s Dew“. Ant automobilio grindų guli 0,5 l talpos tuščias alkoholinio gėrimo butelis „Lithuanica“. Taip pat atidarius automobilio kairės pusės galines keleivio duris, pastebėta, kad ant žemės gulintis nepradarytas 0,5 l talpos alkoholinis gėrimas „Volfas-Engelman“. Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas automobilis iš visų pusių.
2024 m. vasario 23 d. neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitai ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1989051, iš kurių matyti, jog kaltinamajam 2024 m. vasario 23 d. pirmo tikrinimo metu 19.57 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas, o 2024 m. vasario 23 d. antro tikrinimo metu 20.18 val. jam nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Alkotesteris buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. J. V. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kaltinamasis nurodė, jog alkoholį vartojo prieš aštuonias valandas.
Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ duomenimis, automobilio „Volvo V70“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra J. V..
Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenimis, lengvojo automobilio „Volvo V70“ (pasirinkti metai 2000 m.) vidutinė kaina 2024 m. vasario mėn. Lietuvoje buvo 1 449 Eur (su PVM).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetas, patvirtina kaltinamajam J. V. pareikštą kaltinimą, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė jo iškvėptame ore mažiausią – 2,39 promilių etilo alkoholio koncentraciją.
Ši išvada grindžiama ne tik paties kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, tačiau ir kitais byloje esančiais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu.
Taigi, aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodamas, kad iki vairavimo išgėrė stipraus alkoholio, vis tiek vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas mažiausias 2,39 promilių neblaivumas). Todėl tokiais savo veiksmais Jaroslavas padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis J. V. pareiškė sutinkantis su tuo bei sutinkantis su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, tačiau paprašė leisti sumokėti baudą dalimis per vienus metus, t. y. iki 2025 m. vasario 28 d.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių, IX skyriaus nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes bei jų baigtumą, kaltinamojo kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.
J. V. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, dirba. Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Jis praeityje neteistas. 2024 m. vasario 28 d. duomenimis per trejus metus J. V. administracinėn atsakomybėn trauktas vieną kartą už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, paskirta bauda apmokėta.
Taigi, iš pirmiau išdėstyto matyti, kad tai pirmas kartas, kai kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus. Vairavo vakare, mieste, tokiu būdu keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai, kad vairavo pavojingai, patvirtina liudytojo policijos pareigūno ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad kaltinamasis vairavo pavojingai, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti asmenys. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui ir skyrimui reikšmingų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą parinkus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismas sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamasis iš esmės nelinkęs nusikalsti, su dydžiu bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, kuri, esant įstatyme numatytam pagrindui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur).
Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, skirtinos baudos dydį, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prašo paskirtą baudą sumokėti dalimis, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, tačiau kaltinamojo prašomas terminas savanoriškam baudos sumokėjimui taip pat yra per ilgas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 10 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas
Teismas sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam J. V. turi būti skirtinos dvi baudžiamosios poveikio priemonės: BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise bei baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.
BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,39 promilės girtumo), vairavo Vilniaus mieste, vakare (19.23 val.), remiantis liudytojo vyriausiojo patrulio A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir 2024 m. vasario 23 d. vyriausiosios patrulės E. D. tarnybiniu pranešimu, kaltinamasis vairavo pavojingai, nes jis, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, sukėlė eismo įvykį. Tokiu būdu kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Taip pat kaltinamasis automobilį vairavo neturėdamas teisės to daryti (niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti kelių transporto priemones). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nei BK, nei kiti teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (Kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-217-697/2022). Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Šios nusikalstamos veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Teismų praktikoje pasisakoma, jog tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone, be to, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti likusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018; 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-719/2022 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad J. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį kaltinime nurodytą automobilį. Tai, kad automobilis „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) priklauso būtent kaltinamajam, patvirtino pats kaltinamasis bei VĮ „Regitra“ išrašo duomenys. Minėta transporto priemone padarytas nusikaltimas, todėl ji yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir jos konfiskavimas yra privalomas (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys). VšĮ „Emprekis“ duomenimis šio automobilio vidutinė vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 1 449 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į pavojingumą, teismas neturi pagrindo teigti, kad automobilio „Volvo“ (v. n. JDL 191) konfiskavimas yra neproporcingai griežta ir neadekvati baudžiamojo poveikio priemonė, be to, ji atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui. Todėl nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotina ir perduotina valstybės nuosavybėn.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam J. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės: 1) specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; 2) rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palinktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikintina.
2024 m. vasario 27 d. prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į J. V. turtą – automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant visišką laikino nuosavybės teisės apribojimo būdą ir mastą, paskiriant J. V. turto saugotoju – paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
J. V. (J. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudos.
Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti J. V. priklausantį automobilį „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.
J. V. paskirtas kardomąsias priemones: 1) specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus – panaikinti; 2) rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus - panaikinti.
J. V. vardu registruotam automobiliui „Volvo“ (v. n. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtii)) 2024 m. vasario 27 d. prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį e1-1232-1133/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
3. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.