Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-10-29 · Administracinė byla Nr. eI-2749-764/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-29
Bylos Nr.
eI-2749-764/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01345-2018-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
M. L., I. L., E. L., A. L.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2749-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01345-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.7; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. L. (M. L.), I. L. (I. L.) ir M. L. (M. L.), E. L. (E. L.), A. L. (A. L.), atstovaujamų įstatyminių atstovų M. L. ir I. L., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai M. L., I. L. ir M. L., E. L., A. L., atstovaujami įstatyminių atstovų M. L. ir I. L., elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-473 (00497; 00498; 00499; 00500; 00501) (toliau – Sprendimas).

Teigia, kad per 7 gyvenimo ir darbo metus Lietuvoje vykdė veiklą ir niekam niekada nekilo įtarimų dėl uždarosios akcinės bendrovės „Bianco vela“ veiklos.

Sprendime nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra daug neatitikimų. Pareiškėjų manymu, Departamentas atliko formalų patikrinimą, nes buvo apklaustas tik vienas UAB „Bianco vela“ darbuotojas, nors darbuotojų yra 3, apklausa neišsami, nesusijusi su darbo pobūdžiu, o tik primygtinai klausinėjant apie kitų darbuotojų funkcijas, kurių darbuotojai ir neprivalo žinoti. Apklaustas darbuotojas nurodė, kad realiai dirba, nurodė savo pareigas, kad buvo bendrovės biure Smolensko g. 10D, jam reguliariai mokamas darbo užmokestis, todėl Departamentas nepagrįstai padarė išvadą, kad įmonės darbuotojas negali papasakoti apie bendrovės veiklą, o pati bendrovė veiklos nevykdo.

Paaiškina, kad UAB „Bianco vela“ įsteigta 2010 m. Jis iki šiol yra bendrovės akcininkas ir vadovas, kuriam priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Bendrovė nuo įsteigimo momento vykdė ir šiuo metu vykdo veiklą, bendrovėje dirba 2 Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems mokamas atlyginimas, taip pat mokami mokesčiai valstybei.

Pažymi, kad Departamentas pažeidė teisės aktuose nustatytas procedūras: neatliko veiksmų, nurodytų Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas) 101.2–101.5 papunkčiuose ir 189 punkte, neprašė pateikti papildomus duomenis ar dokumentus, neinformavo apie atliekamą įmonės veiklos patikrinimą. Priimant Sprendimą, nebuvo įvertinti pareiškėjų ekonominiai ryšiai, finansiniai įsipareigojimai.

Teigia, kad Departamentas neturėjo teisinio pagrindo remtis Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalimi, kadangi neturėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento išvadų, kuriose būtų konstatuota, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas ir jo šeimos nariai nuo 2011 metų teikė prašymus išduoti/pakeisti leidimus laikinai gyventi, o baigiantis jų galiojimui, teikdavo prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi. Šie prašymai būdavo patenkinti, o tai rodo, kad pareiškėjai iki skundžiamo Sprendimo priėmimo teisėtai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju Departamentas nenustatė nė vienos aplinkybės, kad užsieniečio buvimas ar gyvenimas Lietuvoje laikomas neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymi, kad pareiškėjai nenurodo konkrečių duomenų, kurie neatitinka tikrovės.

Nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad darbuotojo apklausa buvo neišsami ir nesusijusi su darbo pobūdžiu. Sprendime, priešingai nei nurodo pareiškėjai, buvo akcentuota būtent į tai, kaip darbuotojas faktiškai vykdo savo darbines funkcijas, o apklausiamas darbuotojas, nors ir nurodė, kad dirba su klientų paieška, tačiau negalėjo detalizuoti klientų paieškos procesų, būdų bei nurodyti surastus klientus. Be to, pareiškėjai nepateikė duomenų, kad bendrovė vykdo deklaruojamą veiklą ir, kad laiku moka mokesčius, o kartu su skundu pateiktas akcininkų sąrašas bei išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro savaime niekaip neįrodo šių aplinkybių.

Departamento nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjui M. L. anksčiau buvo išduodami leidimai laikinai gyventi, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Pareiškėjo atveju, prieš priimant ginčijamą Sprendimą, t. y. atlikus įmonės patikrinimą, paaiškėjo daug naujų aplinkybių apie jo bei bendrovės veiklą, Departamentas išanalizavo visus pareiškėjo pateiktus dokumentus, atlikto patikrinimo medžiagą, įmonės darbuotojo apklausos rezultatus ir padarė išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, darbuotojai įmonėje yra įdarbinti formaliai, o bendrovė iš tikrųjų nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje.

Pažymi, kad pareiškėjo atžvilgiu leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o tuo pagrindu, kad pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonę, jos veiklą, darbuotojų darbo sąlygas, savo tikruosius ketinimus, todėl Departamentas neprivalėjo rinkti duomenis, vadovaudamasis Aprašo 101.2–101.5 papunkčiuose ir 189 punkte nurodytais būdais.

Atkreipia dėmesį, kad įmonės patikrinimo metu buvo siekiama apklausti pareiškėją. Migracijos valdybos pareigūnai tuo tikslu nuvyko pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuri, bylos duomenimis, turėtų sutapti ir su pareiškėjo faktiniu gyvenamosios vietos adresu, tačiau nustatė, kad minėtu adresu yra svečių namai, o pareiškėjas čia faktiškai negyvena - jam tik suteiktas leidimas deklaruoti savo gyvenamąją vietą minėtu adresu. Mano, kad pareiškėjas turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes, kad jis pats migracijos institucijoms teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą.

Nurodo, kad pagrindą konstatuoti, jog kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų, sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos ir kt. Tokia pozicija formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Taigi, VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečiu nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Departamentas. Nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad Departamentas padaro išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės tik pagal VSAT nuomonę. Be to, tik Departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, apklausų rezultatus, patikrinimų medžiagą, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjams panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas Rusijos Federacijos pilietis M. L., būdamas UAB „Bianca Vela“ akcininkas ir direktorius, tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje – UAB „Bianco Vela“ (Žalioji g. 17-1, Vilnius) Departamentui 2017 m. birželio 28 d. pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį iki 2017 m. rugsėjo 1 d. Prašyme, be kita ko, nurodė, kad Lietuvoje gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė bendrovės verslo planą, sutartis, išrašus iš banko, Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutarčių kopijas, akcininkų sąrašą, pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą, sutikimą dėl gyvenamosios vietos ir kitus dokumentus.

Rusijos Federacijos pilietė I. L. 2017 m. birželio 29 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba) pateikė prašymą bendra tvarka pakeisti leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2017 m. rugsėjo 1 d., tuo pagrindu, kad ji ketina gyventi Lietuvos Respublikoje su sutuoktiniu M. L.. Tą pačią dieną M. L. savo nepilnamečių vaikų M. L., E. L. ir A. L. vardu pateikė prašymus pakeisti leidimus laikinai gyventi, galiojusius iki 2017 m. rugsėjo 1 d., tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje jie ketina gyventi su savo tėvais.

Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba 2017 m. rugpjūčio 31 d. išdavė pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui M. L. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., taip pat, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 3 dalimi, panaikino pareiškėjams I. L., M. L., E. L. ir A. L. išduotus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi pareiškėjų prašymų pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo metu).

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 12 puntą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyti leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Pagal to paties straipsnio 1 dalies 3 punktą – jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai nėra alternatyvūs, o norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, būtina, kad bendrovė atitiktų šių reikalavimų (sąlygų) visumą.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs tvarką reglamentuoja Aprašas.

Pagal Aprašo 84 punktą Departamentas arba migracijos tarnyba, siekdamas (-a) nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus: išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (84.1 papunktis); organizuoja užsieniečio apklausą ir pareikalauja pateikti papildomus dokumentus (84.2 papunktis).

Kaip matyti iš šių teisės aktų nuostatų, Departamentui suteikta teisė priimti sprendimus užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išduodamas ar keisdamas leidimą, Departamentas turi įvertinti visumą duomenų, o kilus abejonėms dėl užsieniečio nurodytų aplinkybių ir pateiktų dokumentų, pasirinktinai atlikti šiuos veiksmus: apklausti užsienietį, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, išsiųsti atitinkamoms įstaigoms prašymus pateikti duomenis.

Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad buvo atliktas UAB „Bianco Vela“ patikrinimas registracijos adresu (Žalioji g. 17-1, Vilnius), pareiškėjo patikrinimas jo 2017 m. birželio 28 d. prašyme nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat apklaustas bendrovės darbuotojas.

UAB „Bianco Vela“ 2016 m. gruodžio 5 d. verslo plane nurodyta, kad bendrovė teikia paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, bendrovės direktorius teikia konsultacijas bei marketingo paslaugas vandentiekio inžinerijos sektoriuje. Taip pat nurodyta, kad bendrovė nuolatinių patalpų neturi, nes darbuotojai gali dirbti nuotoliniu būdu.

Bendrovės 2017 m. birželio 27 d. įstatuose nurodyta, kad pagrindinė jos veikla – tarpininkavimo paslaugos, pirkimo, pardavimo, gamybos, nekilnojamojo turto ir kt. srityse, gamyba, prekyba, kita komercinė–ūkinė veikla.

Iš Sodros 2018 m. balandžio 3 d. duomenų matyti, kad UAB „Bianco Vela“ dirba iš viso 3 darbuotojai: M. L. (pareiškėjas), O. M. (O. M.) ir E. M..

Byloje pateikta E. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 26 d. neterminuota darbo sutartis, kuria jis priimtas dirbti nuotoliniu būdu UAB „Bianco Vela“ vadybininku, nustatytas 8 valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas. Taip pat pateikta O. M., gyvenančio Vilkų g. 12b, Kaune, 2015 m. liepos 1 d. neterminuota darbo sutartis su 2017 m. birželio 23 d. priedu Nr. 1, kuria jis priimtas dirbti nuotoliniu būdu UAB „Bianco Vela“ pardavimų vadybininku, nustatytas 8 valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas. 2010 m. birželio 17 d. neterminuota darbo sutartimi Nr. DS-002 ir kartu pateiktais jos priedais pareiškėjas priimtas dirbti nuotoliniu būdu UAB „Bianco Vela“ komercijos direktoriumi, nustatytas 8 valandų per dieną ir 5 darbo dienų per savaitę darbo laikas.

Byloje esančiame Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus vyresniojo specialisto J. J. (J. J.) 2018 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-548 nurodyta, kad jis kelis kartus nuvyko UAB „Bianco Vela“ registracijos adresu (Žalioji g. 17-1, Vilnius) ir nustatė, kad ant pastato šiuo adresu nėra bendrovės iškabų ar kitokios informacijos apie UAB „Bianco Vela“ veiklą, namo durų niekas neatidarė. Šiuo adresu savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 11 asmenų, tarp kurių vienas bendrovės darbuotojas, patalpos priklauso UAB „Finatra“ darbuotojui. Apklausė UAB „Bianco Vela“ darbuotoją E. M., kuris nurodė, kad bendrovėje dirba vadybininku – ieško klientų, jam mokamas 510 Eur darbo užmokestis grynais UAB „Finatra“ patalpose adresu Smolensko g. 10D-39, Vilnius, UAB „Bianco Vela“ biuro neturi, jis dirba iš namų, įmonė užsiima vamzdžių pardavimu, o jo darbo funkcijos – klientų paieška, kurių ieško internete, surastus klientų kontaktus perduoda įmonės direktoriui M. L., kiek klientų rado bei kokie tai buvo klientai, neprisimena, taip pat paaiškino, kad įmonėje dar dirba O. M., kuris yra vadybininkas, nuolat važinėja į Rusijos Federaciją, tačiau konkrečių jo darbo funkcijų nežino, taip pat nežino ir akcininko I. G. (I. G.) funkcijų bendrovėje. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad O. M. nuo 2008 m. Lietuvos Respublikos sienos nekirto, su juo susisiekti nepavyko, M. L. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), yra svečių namai, o jam šiuo adresu tik leista deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat nurodyta, kad UAB „Finatra“ žinoma kaip teikianti buhalterines paslaugas bei steigianti įmones, kurių pagrindu užsieniečiai kreipiasi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo.

Pareiškėjai skundą grindžia argumentais, kad Departamentas neapklausė visų darbuotojų, neprašė pateikti papildomų dokumentų, neatliko aprašo 101.2–101.5 papunkčiuose ir 189 punkte nurodytų veiksmų. Nurodo, kad nuo 2011 metų teikė prašymus išduoti/pakeisti leidimus laikinai gyventi ir šie prašymai būdavo patenkinti, o tai rodo, kad iki Sprendimo priėmimo jie teisėtai gyveno ir aktyviai siekė įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje.

Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja, be kita ko, Departamentas, bendradarbiaudamas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Taigi, aplinkybė, kad Departamentas anksčiau pakeisdavo pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nereiškia, kad, kilus abejonei dėl leidimų išdavimo pagrįstumo, jų negali panaikinti.

Aprašo 101 punkte nustatyti Departamento pareigūnų veiksmai atliekami, kai yra įtarimas, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė yra fiktyvi. Šiuo atveju buvo vertinama, ar pareiškėjo pateikti duomenys atitinka tikrovei, o tokiu atveju Apraše nenustatyta, kad Departamento pareigūnai turi atlikti Aprašo 101 punkte nurodytus veiksmus.

Iš byloje pateiktų įrodymų (2018 m. sausio 4 d. tarnybinio pranešimo, darbo sutarčių) matyti, kad UAB „Bianco Vela“ registracijos adresu (Žalioji g. 17-1, Vilnius) nėra jokios informacijos apie bendrovės veiklą, bendrovė biuro neturi, visi įdarbinti darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, pareiškėjo prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) yra svečių namai, tačiau jis faktiškai ten negyvena, su vienu iš darbuotojų O. M. susisiekti nepavyko, o kitas darbuotojas E. M. negalėjo detaliai apibūdinti savo darbo funkcijų, t. y. būdamas atsakingas už klientų paiešką, negalėjo pasakyti, kiek klientų yra suradęs, kokie tai klientai, kur konkrečiai jų ieško, taip pat nežinojo kitų bendrovėje įdarbintų darbuotojų funkcijų.

Įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas M. L., teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą, UAB „Bianco Vela“ vykdomą veiklą bei savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.

Pažymėtina, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas savaime neatima galimybės pareiškėjui būti UAB „Bianco Vela“ akcininku ir dalyvauti bendrovės veikloje. Tai, kad bendrovėje jis ir kiti darbuotojai įdarbinti dirbti nuotoliniu būdu, tik parodo, kad veiklai vykdyti šioje bendrovėje nebūtina gyventi Lietuvos Respublikoje. LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonę (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3080-1062/2018; 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4759-756/2017). Be to, ginčijamas Sprendimas neužkerta pareiškėjams kelio teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jie atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas.

Įstatyme nėra apibrėžta nelegalios migracijos grėsmės sąvoka, nelegalios migracijos grėsmę reikėtų suprasti kaip tokias situacijas, kai asmuo siekia tik formaliai atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti. Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, nustato, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.3.3 papunktis). Šiuo atveju Departamento nustatytos aplinkybės, teismo nuomone, įrodo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto taikymo pagrįstumą, nes pareiškėjai tik formaliai siekia atitikti leidimo išdavimo pagrindus.

Pareiškėjams I. L. ir M. L., E. L., A. L. leidimai laikinai gyventi išduoti šeimos susijungimo pagrindu, todėl, panaikinus leidimą M. L., pagrįstai panaikinti leidimai ir jo šeimos nariams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjų nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų M. L. (M. L.), I. L. (I. L.) ir M. L. (M. L.), E. L. (E. L.), A. L. (A. L.), atstovaujamų įstatyminių atstovų M. L. ir I. L., skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėEgidija PuzinskaitėErnestas Spruogis