Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos atstovei – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkei S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos T. S., gim. 1986 m. kovo 26 d., gyv. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokatės L. A., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. rugpjūčio nutarimo Nr. 30H-69630018-16 „Dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skuodo rajono apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206 straipsnį patrauktos T. S. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 30H-69630018-16 „Dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas“. Skunde nurodyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje, išnagrinėjus Ukrainos pilietės T. S. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2016 m. rugpjūčio 23 d. priimtas nutarimas Nr. 30H-69630018-16 „Dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas“, kuriuo, vadovaujantis ATPK 206 straipsniu, T. S. paskirta nuobauda – 109 Eur bauda. Mano, jog nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, įvardintos administracinio teisės pažeidimo aplinkybės yra neišsamios, nesuprantamos ir neegzistuojančios. Nutarime neįvardinti konkretūs užsienietės buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidimai, neįvardintos kokių teisės aktų nuostatos buvo pažeistos. taip pat nutarime nemotyvuojama kodėl tokio dydžio administracinė nuobauda yra paskirta užsienietei. Pareiškėjai yra žinoma, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet nėra žinoma, kokiais pagrindais vadovaujantis buvo surašytas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Į teismo posėdį administracinėn atsakomybėn patraukta Ukrainos Respublikos pilietė T. S. neatvyko, jai atstovauja advokatė L. A., kuri teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos skunde išsakytus motyvus. Paaiškino, jog yra susidariusi dviprasmiška situacija dėl byloje surinktų duomenų ir ATP sudėties įrodinėjimo. Nurodė, jog migracijos pagrindinė užduotis įrodyti, kad užsieniečiai atliko tam tikrus darbus juridinio asmens teritorijoje, bet juridinio asmens pavadinimo niekur nėra paminėta, yra tik kaimo adresas ir V. J. ūkis. Duomenų, kad T. S. prisipažino dirbusi darbus, byloje nėra, nes teismas negali tirti ne valstybine kalba surašyto T. S. paaiškinimo. Kalbant apie S. tyčinį neteisėtą darbą J. sodyboje, toks juridinis asmuo nėra įregistruotas, pažeidimo vieta nėra nustatyta, į bylą yra pateiktas susitarimas tarp P. S. ir ŽŪB „Aubrakas“. Jeigu rusų kalba kalbantiems užsieniečiams būtų buvęs nurodytas įmonės pavadinimas ir paaiškinta, kuo jie kaltinami, jie būtų parodę susitarimą, pagal kurį šeima T. S. ir P. S. nusprendė sudaryti sutartį dėl „Aubrakas“ bulinės veislės bandos įsigijimo. „Aubrakas“ suteikė galimybę S. dalyvauti įvertinant gyvulių sveikatą, ėdrumą, todėl pastariesiems buvo leista apsilankyti jo ūkyje ir išsirinkti gyvulius, šis apsilankymas ūkyje buvo vienkartinis. P. S., T. S. teisėtai buvo Lietuvoje ir teisėtai turėjo galimybę sudaryti sutartį ir nusipirkti daiktą, jokių mokymų, paslaugų kaip buvo nurodyta kontrakte nėra, priešingai, įmonėje buvo sudaryta sutartis su S. teikti mokymo ir konsultacines paslaugas ateityje, buvo susitarta tiekti nuotolinės paslaugas, kai asmenys įsigis ir sumokės už perkamus gyvulius. Paaiškinimai, kad T. S. atliko darbą su šakėmis būdama prie galvijų gardo į lovį ir primetinėdama iškritusį šieną, tik patvirtina, kad ji stebėjo guvulių sveikatos būklę, elgesį ir todėl jos darbai negali būti įvardinti kaip darbas juridinio asmens ūkyje Ji atliko veiksmus savo naudai.

Atsiliepime į skundą prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo gauta informacija, jog Skuodo r. sav., Ylakių sen., Nausėdų k. teritorijoje esančio ūkio gyvulių fermoje dirba galimai nelegaliai Lietuvos Respublikoje esantys užsieniečiai. Buvo atliktas patikrinimas. Patikrinime dalyvavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbuotojai ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio pareigūnai. Patikrinimo metu 8.10 Skuodo r. sav., Ylakių sen., Nausėdų k. teritorijoje esančioje gyvulių fermoje rasti keli vyrai ir moteris. Patikrinus moters pasą Nr. FA402318, nustatyta, kad tai Ukrainos pilietė T. S., atvykusi į Lietuvos Respubliką turėdama Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, galiojančią nuo 2016-05-30 iki 2016-10-15. Patikrinimo metu fermoje T. S. buvo apsirengusi laisvalaikio rūbais, apsiavusi gumine avalyne, turėdama rankose darbo įrankį (šakę), kabino šieną ir dėjo jį į gyvulių aptvarą. Tokie T. S. veiksmai juridinio asmens teritorijoje vertinami kaip darbas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 14 dalimi, 11 straipsnio punktu, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 44 straipsniu, 57 straipsniu bei tuo, kad T. S. Lietuvos Respublikoje buvo su Lenkijos Respublikos nacionaline viza, jos buvimas laikomas teisėtu iki 90 dienų, tačiau dokumento, suteikiančio teisę gyventi ir dirbti, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, ji neturėjo. T. S., kreipdamasi dėl nacionalinės vizos Lenkijos Respublikoje turėjo nurodyti atvykimo į Lenkijos Respubliką tikslą, taip pat išduodant Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą ją kvietė ir tarpininkavo darbdavys, ketinantis ją įdarbinti. T. S. pase esančioje vizos įklijoje yra įrašas „Remarko – CEL WYDANIA 05“ (vertimas: pastabos – išdavimo tikslas 05), 05 pagal http://www.migrant.info.pl/Wizy.html reiškia „darbas“. T. S. žinojo kokiu tikslu atvyko į Lenkijos Respubliką, pasinaudodama vidaus sienų kontrolės nebuvimu, pateko į Lietuvos Respubliką, taip pat žinojo, koks darbdavys tarpininkavo jai gaunant Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą ir, turėdama tokią patirtį, negalėjo nežinoti, kad negali juridinio asmens teritorijoje atlikti su darbu susijusių veiksmų Lietuvos Respublikoje be leidimo. Teigiama, kad su T. S. buvo bendraujama jai suprantama rusų kalba, šia kalba jai buvo išverstas surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu sumokėti 36 Eur baudą, tačiau, atvykus lietuviškai kalbančiam asmeniui, šis liepė niekur nepasirašyti ir sakyti, kad yra svečiuose pas jį. Dėl to T. S. po minėtu dokumentu nepasirašė. T. S. administracinio nurodymo neįvykdė, šis administracinis nurodymas laikomas negaliojančiu, vadovaujantis ATPK 261 straipsniu, T. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo perduotas pareigūnui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio viršininkei S. K., kuri išnagrinėjo bylą ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimą dėl T. S. padaryto administracinio teisės pažeidimo bei paskyrė administracinę nuobaudą – 109 Eur baudą. Tai, kad nutarimas buvo pavadintas nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, įvyko dėl techninės klaidos.

Teismo posėdžio skundžiamą nutarimą surašiusios institucijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, jog iš tiesų institucijai žinoma apie ŽŪM „Aubrakas“, sąmoningai minimas Jonikas, protokolas nebuvo taikytas juridiniam asmeniui, o J. pavardė minima iš užsieniečio pateiktų dokumentų. Prašė ŽŪM „Aubrakas“ įteikti dokumentus užsieniečiams, nes jiems buvo žinoma jų gyvenamoji vieta. Jeigu buvo ketinama bendradarbiauti ŽŪM „Aubrakas“ privalėjo kreiptis į vizos išdavimo instituciją.

Liudytoja J. M. parodė, jog patikrinimo metu buvo nuvykta į tam tikrą juridinio asmens teritoriją, kurioje ir buvo užsienietė S. T. S. buvo fermoje, dėvėjo darbo rūbus, rankose laikė šakę ir kabino šieną, dėjo į gyvulių aptvarą, tokių veiksmų negalėjo atlikti neturėdama leidimo ir dėl to jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teritorijoje buvo fermos pastatas, taip pat buvo eilė kažkokių pastatų. T. S. sutuoktinis buvo prie fermos, traktoriuje, kurį vairavo. Su S. rusų kalba bendravo N. P., tačiau ji pati buvo šalia ir viską girdėjo.

L. N. P. parodė, kad, nuvykus į vietą, rado dirbančią T. S., ūkyje matėsi daug darbuotojų, vieno, kur gali būti užsieniečiai, nurodė du asmenis - vyrą traktoriuje ir moterį, dirbančią fermoje. Ji asmeniškai su T. S. bendravo rusų kalba. Užsieniečiai iš pradžių sutiko su viskuo, bet prieš važiuojant į komisariatą atvyko kažkoks asmuo, kas jis toks negali įvardinti, šis pradėjo šaukti ir varyti tikrintojus iš fermos teritorijos, šaukė, kad niekur užsieniečiai nepasirašytų. Su užsieniečiais tolimesnis bendravimas vyko policijos komisariate. Surašius dokumentus, T. S. atsisakė pasirašyti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsienių reikalų poskyrio vyresniojo specialistė N. P. surašė Ukrainos Respublikos pilietei T. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2016 m. rugpjūčio 2 d., 08.30 val., Nausėdų k., Skuodo r. sav., būdama užsieniete, atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, turi galiojančią iki 2016-10-15 Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą. T. S. atliko įvairius darbus ūkininko V. J. fermoje. T. S. padarytus veiksmus policijos pareigūnė kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 206 straipsnį.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis).

ATPK 297 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinėn atsakomybėn patrauktai T. S. paskirta nuobauda pagal ATPK 206 straipsnį.

ATPK 206 str. numatyta atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, gyvenimo joje, vykimo per ją tranzitu ir išvykimo iš jos tvarkos pažeidimus. Ši teisės norma pagal savo pobūdį yra blanketinė, t.y. elgesio taisyklė numatyta kitame teisės akte.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos Ukrainos Respublikos pilietės T. S. teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje 2016 m. rugpjūčio 2 d., t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą dieną, kai T. S. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 206 straipsnyje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ normas užsienietė pažeidė. Pats kaltinimas T. S. suformuluotas abstrakčiai ir iš jo negalima suprasti, kokius neteisėtus veiksmus, užtraukiančius administracinę atsakomybę, Lietuvos Respublikos teritorijoje atliko ši užsienietė.

Asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, bei teisė į nešališką teismą yra itin svarbios teisės, kurias teismai, o taip pat institucijos, surašančios administracinio teisės pažeidimo protokolus, privalo užtikrinti asmenims traukiamiems administracinėn atsakomybėn. Šios teisės užtikrinamos tinkamai surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, kuriuose yra aiškiai ir tiksliai nurodoma, kokius teisės aktus pažeidė asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Su nešališko teismo funkcijomis nėra suderinama tai, kad teismas savo iniciatyva formuluotų kaltinimus asmenims pažeidusiems ATPK. Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (ATPK 256 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 284 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu nustatoma, kad protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutartis 2011-04-11 administracinėje byloje Nr. N-261-2483/2011).

Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatinėti liudytojai, buvę kartu užfiksuojant galimą Ukrainos Respublikos pilietės T. S. teisės pažeidimą, jie neapklausti, neapklaustas įmonės savininkas, kurio žinioje galimai neteisėtai dirbo užsienietė T. S., taip pat byloje yra pačios administracinėn atsakomybėn patrauktos T. S. paaiškinimas, kuris neišverstas į Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą.

Aukščiau išvardintų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas Nr. 30H-69630018-16 buvo priimtas nenustačius visų bylai reikšmingų aplinkybių ir pilnai nesurinkus įrodymų (ATPK 256 straipsnis), todėl šis nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant patikslinti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir surinkti visus faktinius anksčiau paminėtus įrodymus bei tinkamai kvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos T. S. atstovės advokatės L. A. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyrio 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutarimą Nr. 30H-69630018-16 ir grąžinti bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Užsieniečių reikalų poskyriui, įpareigojant tinkamai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir atlikti papildomą bylos tyrimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.