- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-07
- Bylos Nr.
- ATP-535-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00617-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. B. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimo, kuriuo J. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, nubaustas 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. rugsėjo 29 d. 00.12 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (1,23 prom.) girtumo laipsnis. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti esant neblaiviam ir padarė administracinį įteisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. B. prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutarimą – jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesniam laikui nei numato įstatymas. Nurodo, kad jis pripažįsta vairavęs automobilį neblaivus, visas įvykio aplinkybes papasakojo teismo posėdžio metu – kad jam paskambino jo močiutė, kuri skundėsi bloga sveikata, prašė atvažiuoti, kad tuo metu niekas iš jo draugų negalėjo jo nuvežti, todėl truputį palaukęs ir, būdamas įsitikinęs, kad jau yra tiek blaivus, kad gali vairuoti, važiavo pas močiutę. Dėl to mano, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas turėjo pripažinti tai, kad pažeidimą jis padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes pažeidimą padarė ne siekdamas patenkinti savo užgaidas ar pramogaudamas, o pasirūpinti susirgusia garbaus amžiaus močiute ir sąžiningai suklydęs dėl savo būklės. Neginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, bet mano, kad teismas, atsižvelgęs į visas įvykio aplinkybes, į jo elgesį, asmenybę ir šeimynines aplinkybes, planus ateičiai bei atsiradusias galimybes, turėjo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį taikyti trumpesniam terminui. Nurodo, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nors praeityje buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi apdailininku, darbo objektai išsidėstę skirtingose vietose, į juos būtina nusivežti ir medžiagas, ir darbo įrankius, taip pat jo tėvas J. B. yra ūkininkas, jis nuolat padeda tėvui ūkyje – vairuoja įvairią techniką, be to, yra šaukiamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, turi galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Dėl to neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalės atlikti savo darbo bei padėti savo tėvui, o vienas iš privalumų, užtikrinančių kario ar ugniagesio universalumą, yra teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat nurodo, kad savo kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą pilnai suprato, savo elgesį įvertino ir pažada ateityje laikytis įstatymų, nedaryti naujų teisės pažeidimų, pats labai pergyvena dėl padaryto grubaus KET pažeidimo, suvokia, kokias pasekmes jis galėjo sukelti, jei dėl jo kaltės būtų įvykęs eismo įvykis. Teigia, kad nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti pačiu procesu, be to, jam pagal jo gaunamas pajamas paskirta gan didelė piniginė bauda.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo palikti nepakeistą Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimą ir apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes bei esminius įrodymus. Teigia, kad apelianto pažeidimas priskiriamas prie ypač šiurkščių, nes vairuodamas automobilį, būdamas neblaivus, kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui. J. B. pozicija turi būti vertinama kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės, be to, jis turėjo numatyti galimas pasekmes, todėl dėl pažeidimo darymo turi prisiimti ir neigiamus tokio veiksmo padarinius, o ne siekti jų išvengti. Pastebi, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą siekia užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu, t. y. tokie nemalonūs, nepalankūs, apsunkinantys kasdienybę bei buitį padariniai yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos taptų beprasmiškos ir negrasintų pažeidėjui negatyviais padariniais. Mano, kad J. B. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės turi būti vertintinos kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliaciniu skundu J. B. kaltės dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą.
ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia vairuotojams baudą nuo 289 iki 434 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. B. paskirta bauda yra artima ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytai minimaliai baudai, o specialiosios teisės atėmimas yra lygus straipsnio sankcijoje nustatytam minimaliam 1 metų terminui. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į tai, kad nenustatyta apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kitų ypatingų sąlygų teismas nenustatė.
Apeliantas pripažįsta, kad jis teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus, tačiau teigia, jog automobilį vairavo, t. y. teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.
ATPK 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal teismų praktiką būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.
Apeliantas teigia, kad jis neblaivus automobilį vairavo, nes važiavo pas močiutę, kuri jam paskambino ir skundėsi prasta sveikata, prašė pas ją atvažiuoti. Tačiau tokios aplinkybės J. B. nenurodė jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams bei nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jo močiutė jautėsi blogai, jai buvo reikalinga jo pagalba. Dėl to teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, sąlygų būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta ATPK 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo. Dėl to nėra pagrindo pripažinti ir apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad pažeidimą jis padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms.
Iš apelianto skundo turinio matyti, jog jis prašo neskirti jam sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesniam terminui, t. y. prašo skirti jam švelnesnę nuobaudą nei įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra siejamas tik su tam tikrų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, visuma. Pažymėtina, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, įvertinęs bylos aplinkybes gali, tačiau neprivalo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą bei nuoširdžiai gailisi jį padaręs, ir ši aplinkybė yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pastebėtina, kad J. B. teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2012-02-23, ir iš pažymos apie jo baustumus matyti, kad beveik per ketverius metus jis baustas du kartus už KET pažeidimus (2013-01-09 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 2014-04-08 pagal 123 straipsnio 1 dalį (vairavo techniškai netvarkingą automobilį, kuriam nedegė galinis gabaritinis žibintas) bei 2012 metais jam tris kartus buvo surašyti administraciniai teisės apžeidimo protokolai su nurodymais (2012-03-24 už tai, kad neparodė kairiojo posūkio sukdamas sankryžoje, 2012-10-26 vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo, 2012-11-26 viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus). Be to, apeliantas dar neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, 2005-11-19 padarė ATPK 128 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas šios teisės. Taigi, nors apeliantas anksčiau nebuvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam, tačiau paminėtos aplinkybės apie ankstesnius J. B. baustumus neigiamai apibūdina apelianto asmenybę ir rodo, kad jis linkęs daryti KET pažeidimus, o anksčiau taikytos nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė. Be to, šiuo atveju J. B., būdamas neblaivus – nustatytas 1,23 ± 1,7 % promilių girtumas (lengvas girtumo laipsnis), kuris net tris kartus viršijo leistiną normą, vairavo transporto priemonę, taip sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgiant į ankstesnius apelianto baustumus, į jam nustatytą girtumą, daroma išvada, kad iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones apeliantui nėr pagrindo.
Apeliantas skunde nurodė, jog jis dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo praras darbą, nebegalės padėti savo tėvui ūkininkauti, nes vairuoja įvairią techniką, taip pat teisė vairuoti transporto priemones jam būtina ir karo prievolei bei darbinantis ugniagesiu Akmenės rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Iš byloje esančios 2015-10-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos J. B. charakteristikos (26 b. l.) matyti, kad J. B. dirba plataus profilio statybininku, darbdavio yra teigiamai charakterizuojamas. Tačiau pagal susiklosčiusią teismų praktiką, būtinybė vairuoti transporto priemones nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl administracinės atsakomybės švelninimo. Ši taisyklė, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Nors apeliantas pateikė ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo kopiją, patvirtinančią, kad jo tėvas J. B. yra ūkininkas, tačiau šis pažymėjimas nepatvirtina, kad apeliantas padeda tėvui ūkininkauti vairuojant įvairią techniką. Be to, iš J. B. išduoto vairuotojo pažymėjimo matyti, kad jis turi teisę vairuoti tik mopedus ir lengvuosius keturračius (AM kategorijas), keturračius (B1) ir automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo (B kategorija). Duomenų, kad apeliantas būtų įgijęs teisę vairuoti žemės ūkio paskirties techniką, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad jis yra šaukiamas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bei jis turi galimybę įsidarbinti (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kad vienas iš privalumų, užtikrinančių kario ar ugniagesio universalumą, yra teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis pradėjo atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar įsidarbino (duomenys neskelbtini) rajono priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje bei šių pareigų vykdymui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, byloje nėra, tokių duomenų taip pat nepateikė ir apeliantas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad nėra pagrindo J. B. skunde nurodytas aplinkybes – jo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pagalbą savo tėvui ūkininkauti, pašaukimą karo tarnybon ar įsidarbinimą ugniagesiu pripažinti aplinkybėmis, švelninančiomis apelianto atsakomybę, ir neskirti jam ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti trumpesniam terminui. Be to, pastebėtina, kad pats apeliantas pažeidė KET reikalavimus, šiuo konkrečiu atveju vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,23 ± 1,7 % promilės), neatsižvelgdamas į tai, kad dėl to gali prarasti teisę vairuoti transporto priemones ir tuo pačiu darbą. Taip pat pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis), t. y. administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, aukščiau iškelia visuomenės interesą tikslu užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, teisingai pritaikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai apeliantui už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skyrė minimalaus termino specialiosios teisės atėmimą, ši papildoma privaloma nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ir todėl keisti šį teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutarimą nepakeistą ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.