- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-2386-656/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12851-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- J. T., V. T.
- Advokatai
- Eimantas Šriupša
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo, suinteresuoti asmenys – J. T. ir V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – ir Tarnyba ir/ar Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo leidimą paimti vaiką M. T. (toliau – ir vaikas), gimusį (duomenys neskelbtini) iš jo motinos J.T. ir tėvo (toliau – ir tėvai, suinteresuoti asmenys).
2. Prašyme nurodė, kad Tarnybai šeima yra žinoma nuo 2009 metų, kai buvo įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančius vaikus sąrašą. 2021 m spalio 6 d. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaikas auga netinkamoje aplinkoje, šeima galimai piktnaudžiauja alkoholiu, berniukas neprižiūrėtas, nešvarus, neturi elementarių higienos įgūdžių). 2021 m. spalio 16 d. specialistams patekus į šeimos namus, namuose pastebėta netvarka. 2021 m. spalio 21 d. vaikui skirta laikinoji priežiūra, su šeima dirbo Skyriaus MK komanda. Vaikui buvo nustatytas apsaugos poreikis bei skirta laikinoji priežiūra sesers J. M. šeimoje. Su šeima intensyviai dirbo Tarnybos mobiliosios komandos specialistai (toliau – MK). 2021 m. lapkričio 16 d. Suinteresuoti asmenys sutiko lankyti ir buvo užregistruoti Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos konsultacijoms tėvystės įgūdžių lavinimo klausimais. Nuo 2021 m. lapkričio 25 d. motina dalyvavo dviejose minėtos specialistės konsultacijose, tačiau konsultacijų netęsė, tėvas nedalyvavo nei vienoje specialistės konsultacijoje, nesikreipė į psichologą dėl savo emocinės būsenos gerinimo. Pagalbos šeimai skyriuje 2021 m. lapkričio 25 d. vykusio pirminio Suinteresuotų asmenų šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, motina pasirašė šiuos įsipareigojimus: užtikrinti sūnaus gerovę, gilinti tėvystės įgūdžius, motyvuoti sutuoktinį gerinti savo emocinę būseną, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvai bendravo su MK, motina sutiko lankyti specialistų konsultacijas, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais bei atsakingai rūpintis sūnumi, atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą bei grąžinti paauglį tėvams (papildomai buvo atsižvelgta į paauglio brandų amžių).
3. 2022 m. gegužės 19 d. Tarnyba gavo Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro (toliau – Socialinių paslaugų centras) motyvuotą siūlymą dėl vaiko paėmimo iš tėvų. Šeimos atvejo vadybininkė nurodė, kad situacija šeimoje kelia susirūpinimą – socialinis darbas su šeima nevyksta, vaiko tėvai visiškai nebendradarbiauja su atvejo vadybininke ir socialine darbuotoja, visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
4. 2022 m. gegužės 27 d. M. buvo paimtas iš mokymosi įstaigos (duomenys neskelbtini) ir nuvežtas į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę, kur įstaigos pateiktuose medicinos išrašuose nurodoma, kad vaikui galima įtarti lengvą protinį atsilikimą, vaikas labai jaudinasi, dreba rankos, kalba nerišli. 2022 m. gegužės 27 d. vaikas buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini). Tarnybos specialistės bendravo su M. ir nurodė, kad berniukas pokalbio metu buvo labai neramus, gniaužė rankas, atsakinėjo. Vaikas teigė, kad su mama ir su tėčiu sutaria gerai.
5. 2022 m. gegužės 30 d. Tarnybos specialistai bendravo su šalia gyvenančiu kaimynu, kuris išsakė norą likti anonimu. Kaimybas nurodė, kad suinteresuotų asmenų turtas yra galimai areštuotas dėl skolų, vaiko tėvas galimai vartoja alkoholį, jo elgesys dažnai neprognozuojamas.
6. 2022 m. gegužės 31 d. Tarnyba gavo pranešimą iš policijos apie paskelbtą vaiko paiešką, nes vaikas pasišalino iš pamokų ir negrįžo į (duomenys neskelbtini). Vaikas galimai slėpėsi namuose. 2022 m. birželio 1 d. Tarnybos specialistei nuvykus į šeimos gyvenamąją vietą, vaikas rastas tėvų namuose. Laukiant greitosios medicinos pagalbos, vaikas pabėgo. Vaiko paieška yra nutraukta.
Šalies argumentai
7. 2022 m. liepos 20 d. teisme gautas el. paštu laiškas, kuriame nurodo, kad jį siunčia M. T.. Taip pat teismo posėdžio metu, suinteresuoti asmenys pateikė teismui ranka rašytą prašymą, kuriame nurodyta, kad jį parašė M. T.. Abejuose prašymuose M. prašo atsižvelgti į jo nuomonę, kad jis nori gyventi kartu su savo tėvais, kad namuose yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, kad jis pats savimi jau gali pasirūpinti, nori ramiai pabaigti mokyklą ir pradėti dirbti.
8. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė prašyme nurodytas aplinkybes ir prašė prašymą tenkinti. Papildomai nurodė, kad tėvai negeba užtikrinti tinkamų ugdymosi sąlygų vaikui, nebendradarbiauja su institucijomis, nei su mobilia komanda, nei su socialine darbuotoja, nei su atvejo vadybininke. Tėvai atsisako teikiamos pagalbos, esamų problemų nepripažįsta.
Atsiliepimas
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovas advokatas Eimantas Šriupša nesutiko su Tarnybos prašymu, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad iš bylos medžiagos matyti, kad vaiko paėmimo pagrindas yra kaimyno, su kuriuo konfliktuojama, anoniminiai pranešimai. Byloje yra duomenys, kad situacija šeimoje pagėrėjo, namai aptvarkyti, suremontuoti, vaikai prižiūrėti, ką ir liudytoja iš Caritas patvirtino. Byla grindžiama nepagrįstomis spėlionėmis. T. kviesti liudytojai patvirtino, kad tai tvarkinga šeima, pagrindo paimti vaikų nėra. Suinteresuoti asmenys paaiškino ir pagrindė, kodėl nevykdė pagalbos plano.
10. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Caritas darbuotoja ir globoja suinteresuotų asmenų šeimą. Prieš dešimt metų susipažino ir visus šiuos metus, kiekvieną penktadienį J. T. su vaikais ateina į Carita, bendrauja, žaidžia. Labai nustebo, kad buvo paimta anūkė E., ir kad vyksta byla dėl M.. Šeima tvarkinga, vaikai visada švarūs, nuprausti, mandagūs. Teko lankytis namuose ne kartą pas suinteresuotus asmenis, namai kuklūs, bet tvarkingi, gyvenimo sąlygos yra normalios. Vaikams buvo skirti atskiri kambariai, jokios prabangos nėra, tačiau viskas tvarkinga. J. visuomet rūpestingai elgėsi, rūpinosi vaikais. Su M. teko bendrauti ne kartą, jokių bendravimo problemų neturi, kažkokių akivaizdžių sutrikimų nepastebėjo, atsakinėja dažniausiai trumpai, aiškiai, normaliai bendrauja. Niekada nesiskundė savo tėvais. Tai nėra asociali šeima, iš kurios reiktų atimti vaikus.
11. Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra suinteresuotų asmenų kaimynė, pažįstami daugiau nei dešimt metų. Tvarkinga šeima, geri žmonės, atsakingi tėvai. Yra ne kartą bendravę su sūnumi M., jis ne kartą jai padėdavo jei kažkokios pagalbos reikėdavo su telefonu ar televizoriumi, labai paslaugus vaikinas. Namuose švaru, vaikai pamaitinti, atsakingi tėvai. Žino, kad su naujais kaimynais nesutaria.
12. Liudytoja R. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šeima žinoma nuo 2009 metų. Šeima nebendradarbiauja su niekuo, neigia problemas, atvykti į namus, prisiskambinti neįmanoma.
13. Liudytoja L. S. paaiškino, kad dirba su šeima nuo 2021 m. spalio mėnesio, bei teko bendrauti ir ankščiau (2014-2018 metais), kai šeima buvo įrašytą į šeimų stokojančių socialinių įgūdžių sąrašą. Teikia konsultavimo, tarpininkavimo paslaugas šeimai. Paskutinį kartą teko bendrauti su J. 2022 m. kovo mėnesį, paskui nepavyko, nes šeima nebendradarbiauja, vengia, neatsiliepia telefonu, į namus nepavyksta pateikti.
14. Liudytoja A. L. nurodė, kad 2021 spalio 16 d. dalyvavo paimant vaikus iš suinteresuotų asmenų šeimos, nes gavo anoniminį pranešimą, kad šeima netinkamai prižiūri vaikus dėl alkoholio vartojimo. Informacija dėl alkoholio vartojimo nepasitvirtino. Be policijos pagalbos nebūtų pavykę paimti vaikų. Kai M. buvo vežamas keistai bendravo, drebėjo, nekalbėjo, verkė. Kilo abejonių dėl vaiko brandos.
15. Liudytojos G.P. ir K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesį joms teko užduotis paimti iš mokyklos M.. Paėmimo metu M. elgėsi keistai, nepalaikė akių kontakto, į paprastus klausimus dažnai negalėjo atsakyti. Nuvežtas į ligoninę, buvo riebaluotais plaukais, nekirptais nagais. Nuvežus pas psichologę, ji nurodė vaiką galimai turint raidos sutrikimų. Vaikas buvo nuvežtas į krizių centrą, iš kurio paskui pabėgo. Nuvykus į tėvų namų, M. rado namuose, tačiau iš ten jis taip pat pabėgo.
16. Liudytojas V. J. paaiškino, kad yra suinteresuotų asmenų kaimynas, pažįstami jau seniai. Šeima yra normali, tvarkinga, namai švarūs. M. yra normalus berniukas, kultūringas, gražiai bendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo.
18. Teismas pažymėjo, kad vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti.
19. Teismas atkreipė dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, kad teismo leidimas paimti vaiką yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos sprendimą patvirtinanti priemonė. Kadangi teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, tiek valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmai, tiek teismo procesiniai sprendimai turi būti itin atidžiai apsvarstyti ir kiek įmanoma, tarpusavyje suderinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Todėl sprendė, kad teismas leidimą paimti vaikus išduoda tik jau esant vaikams faktiškai paimtiems, t. y. sankcionuoja arba ne, paėmimą, bet neišduoda leidimų vaikams, kurie yra tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.
Šalies argumentai
20. Nagrinėjamu atveju Tarnyba kreipėsi į teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo 2022 m. birželio 6 d., t. y. nepilnamečiam vaikui faktiškai būnant tėvų namuose, o ne Krizių centre, todėl Tarnyba neturėjo pagrindo kreiptis į teismą su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.
Motyvuojamoji dalis
21. Teismas įvertino ir prašymo išduoti leidimą paimti vaiką faktinį pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas padarė išvadą, kad byloje iš esmės nepasitvirtino aplinkybės dėl galimo suinteresuotų asmenų nuolatinio alkoholio vartojimo.
23. Teismas konstatavo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog suinteresuoti asmenys ne visada geba užtikrinti nepilnamečio vaiko tinkamą priežiūrą, t. y. kad jis būtų švarus, tvarkingas, nepakankamai suformavo higienos įgūdžius. Tačiau teismas nenustatė, kad vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys paaiškino, kad tuo metu namuose galėjo būti netvarka, nes vyko remonto darbai. Vėliau namai buvo suremontuoti ir yra tvarkingi. Suinteresuoti asmenys stengiasi kiek sugebėdami gerinti savo buitį. Liudytoja L. S. patvirtino, jog iki 2021 m. gruodžio 15 dienos lankėsi namuose pas suinteresuotus asmenis 3-4 kartus pagal bendravimo tvarką. Bendravimas vyko maloniai, jai aprodė namus, kurie buvo tvarkingi, suremontuoti. Kad pareiškėjų namai būdavo tvarkingi apsilankymo metu, patvirtino ir Caritas darbuotoja V. Ž. bei posėdžio metu apklausti kaimynai. Be to, teismui pateiktos suinteresuotų asmenų namų foto nuotraukos.
24. Pažymėjo ir tai, kad suinteresuoti asmenys žino ir sutinka, kad jų sūnus turi mokymosi sunkumų, kiek gali jam padeda, tačiau prieštarauja Tarnybos pozicijai, kad jis turi protinį atsilikimą. Teismo manymu, tai, jog vaikas turi mokymosi sunkumų ar, kad galimai turi lengvą protinį atsilikimą, neturėtų būti pagrindas paimti vaiką iš šeimos.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo vertinimu, nors suinteresuoti asmenys ir nurodė priežastis, dėl kurių negalėdavo atvykti į organizuojamus Tarnybos posėdžius ar kodėl negalėjo vykdyti pagalbos plano (dėl dukters mirties bei dėl ligos), tačiau bylos duomenys patvirtina nepakankamą jų bendradarbiavimą su institucijoms.
26. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas, į tai, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą faktiškai realiai neturėdama vaiko savo žinioje, į tai, kad Tarnybos nustatyti rizikos veiksniai yra nepilnai įrodyti, nes kai kurie atmesti kaip nepagrįsti arba keliantys abejonių, Tarnybos prašymo išduoti leidimą paimti vaiką iš tėvų netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
27. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti. Atskirojo skundo argumentai:
28.1. Tarnybos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kartu su prašymu pateiktos medžiagos, susijusios su šeima, nes kaip matyti iš atvejo vadybininkės motyvuoto siūlymo, Tarnybos specialistų liudijimų teismo posėdžio metu - tėvai su institucijomis, teikiančiomis pagalbą šeimai, nebendradarbiauja, nepripažįsta šeimoje esamų problemų.
28.2. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju teisme nebuvo išklausytas pats vaikas.
28.3. Iš VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medicinos išrašo matyti, jog pabendravus su vaiku šios gydymo įstaigos psichologė nurodė, kad galima stebėti lengvam protiniam atsilikimui būdingus bruožus. Todėl Tarnyba daro išvadą, kad, jei vaikas ir išsakytų nuomonę teismo posėdžio metu - likti pas savo įstatyminius atstovus, tai reiktų vertinti kritiškai ir teismas turėtų įsitikinti, kad tai atitiks geriausius vaiko interesus.
28.4. Tarnybos tvirtinimu, vaiko tėvai nesikeičia, yra agresyvūs ir nevykdo Tarnybos priemonių plane esamų rekomendacijų. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino kartu su Tarnybos prašymu teismui pateiktos medžiagos, liudytojų parodymų, susijusių su šeima.
2. Suinteresuoti asmenys J. T. ir V. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosinstancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
29.1. Teismas pagrįstai atsižvelgė į suinteresuotų asmenų argumentus, taip pat į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualų teisinį reglamentavimą ir aktualią Kasacinio teismo praktiką, pagal kurią laikoma, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas. Kaip teisingai konstatavo teismas, Tarnyba nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą faktiškai neturėdama vaiko savo žinioje, nes jis gyveno su savo artimaisiais ir dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjos prašymas teismui dėl leidimo išdavimo yra savaime neteisėtas.
29.2. Nesutinka su Tarnybos argumentais, kad teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino Tarnybos teismui byloje pateiktos medžiagos ir argumentų bei pareiškėjos iniciatyva kviestų ir teisme parodymus teikusių liudytojų paaiškinimus. Suinteresuotų asmenų tvirtinimu, 2021 m. lapkričio 25 d. Tarnybos organizuoto ir vykusio pirminio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu, vaiko motina raštu įsipareigojo lankyti specialistų konsultacijas, gilinti tėvystės įgūdžius, motyvuoti sutuoktinį gerinti emocinę būseną, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais bei užtikrinti sūnaus gerovę. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. lapkričio 25 d. atvejo vadybos posėdžio metu Tarnyba priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą bei grąžinti paauglį tėvams. Šios aplinkybės nurodytos ir pareiškėjos teismui pateiktame 2022 m. birželio 6 d. prašyme dėl teismo leidimo. Taigi darytina išvada, kad Tarnyba 2022 m. lapkričio 25 d., atiduodama vaiką tėvų priežiūrai, nematė jokių objektyvių grėsmių vaikui ir nutraukė vaiko laikinąją priežiūrą ir grąžino vaiką tėvams. Dėl to kyla abejonės, ar Tarnyba pagrįstai remiasi atskirajame skunde iki 2021 m. lapkričio mėn. jos nurodytomis teismui aplinkybėmis apie vaiko galimą protinę negalią, vaiko nepriežiūrą.
Žemesnės instancijos teismas
29.3. Teismas pagrįstai atmetė Tarnybos argumentus dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, neva esamos netvarkos namuose bei kitus Tarnybos argumentus, kurie sudarytų pagrundą tenkinti Tarnybos prašymą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo. Pasak teismo, dėl tėvų prekiavimo ar piktnaudžiavimo alkoholiu, Tarnyba vadovaujasi tik deklaratyviais argumentais, nesant įrodymų. Taip pat kiti Tarnybos argumentai nesudaro pagrindo ir yra neįrodantys vaiko paėmimo iš tėvų tikslingumo. Akivaizdu, kad teismas taip pat vadovavosi byloje suinteresuotų asmenų iniciatyva kviestų liudytojų parodymais, kurie patvirtino, kad šeima yra tvarkinga, namuose švari aplinka, vaiku pasirūpinama, vaikas yra mandagus ir kita.
29.4. Suinteresuoti asmenys byloje yra pateikę įrodymus apie turėtą nedarbingumą ir neįgalumą, kas objektyviai įrodo, kad suinteresuoti asmenys turėjo sveikatos problemų, dėl kurių laiku negalėjo lankyti Tarnybos rekomenduotų užsiėmimų. Taip pat svarbi aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotų asmenų dukra, po laidotuvių šeimoje buvo gedulas, taip pat reikėjo organizuoti dukters laidojimą, todėl objektyviai suinteresuoti asmenys negalėjo vykdyti nurodytų priemonių.
29.5. Byloje yra pateikta vaiko, kuriam jau yra sukakę 16 metų, nuomonė, kurioje matyti, kad vaiko paėmimas pačiam vaikui esamoje situacijoje sukelia itin neigiamus padarinius, didžiulį stresą. Nepilnametis vaikas nori gyventi savo namuose. Apklausiamas psichologo dėl jo gyvenimo vietos ir sąlygų, jis nurodė, kad skalėje nuo 1 iki 10, gyvenimą su tėvais jis vertina 10 balų.
29.6. Byloje yra duomenys apie vaiko turimas gyvenimo sąlygas, fotonuotraukos apie vaiko gyvenamąją vietą, jo turimą atskirą kambarį, kas taip pat paneigia Tarnybos prašyme nurodytas aplinkybes dėl vaikui tinkamų sąlygų nesudarymo.
29.7. Papildomai savo rašytinius paaiškinimus byloje yra pateikusi suinteresuotų asmenų dukra J. M., kuriuose, ba kita ko, nurodoma, kad pareiškėjos informacija apie neva dukters atsiliepimą apie šeimą yra neteisinga.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas Tarnybos prašymas išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jų tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Suinteresuoti asmenys su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – 2022 m. rugpjūčio 23 d. Neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1501578 ir J. M. 2022 m. rugpjūčio 18 d. paaiškinimą.
6. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
7. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, nes jie buvo po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Į bylą pateikti nauji įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla, jų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl netenkinto prašymo išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, išklausęs pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ar netinkamai aiškino teisės normas ir dėl to priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
9. Pagal Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalis tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).
10. Viena iš tokių tėvų valdžios ribojimo priemonių yra vaiko paėmimas iš šeimos, nes vaikas praranda galimybę augti tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą prižiūrimas, o šie praranda galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti ir ugdyti. Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje, nes tai būtų nesuderinama su jo geriausiais interesais. Būtent todėl vaikas gali būti paimamas iš šeimos tik tuomet, kai: 1) vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; 2) tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
11. CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog esant CK 3.254 straipsnyje nustatytiems pagrindams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. CK 3.254 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
12. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis šio įstatymo 365 straipsniu, paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų, vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje (VTAPĮ 33 straipsnio 4 dalis). Vaiko paėmimas iš tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą yra trauminė patirtis vaikui, todėl valstybės vaiko teisių apsaugos tarnyba turi būti pakankamai tikra dėl savo priimamo sprendimo pagrįstumo. Vaiko paėmimas nėra priemonė, skirta tėvams pagąsdinti, tai yra sprendimas, nukreiptas į ateitį, į stabilios, saugios ir harmoningos aplinkos vaikui kūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020).
14. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad teismo leidimo paimti vaiką pasekmė yra faktinio vaiko atskyrimo nuo šeimos patvirtinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2020). Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad Tarnybos kreipimosi į teismą metu, jai faktiškai neturint vaiko savo žinioje, vaikui beveik savaitę jau esant pabėgusiam iš Krizių centro ir gyvenant su savo artimaisiais, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo paimti vaiką iš jo tėvų.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir dėl pagrindų išduoti Tarnybai leidimą paimti vaiką iš jo tėvų nebuvimo.
16. Tarnyba suinteresuotų asmenų atžvilgiu nustatė tokius rizikos veiksnius – 1) vaiko atstovų pagal įstatymą agresyvus elgesys su vaiku, keliantis realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai; 2) vaikas patyrė kitų kartu gyvenančių asmenų psichologinį smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje; 3) vaiko atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei; 4) vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei.
17. Pritartina teismo pozicijai, kad bylos duomenys neleidžia spręsti, kad vaiko tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, vaikas patiria psichologinį smurtą ar dėl jų agresyvaus elgesio, netinkamų gyvenimo sąlygų kyla pavojus vaiko sveikatai ir saugumui.
18. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius duomenis, pagal kuriuos 2017 metais suinteresuoti asmenys galimai buvo neblaivūs, nes nuo jų sklido akivaizdus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, jie naudojo necenzūrinius žodžius, girtumą pasitikrinti atsisakė, yra pagrįsti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Suinteresuotų asmenų galimo piktnaudžiavimo alkoholiu po 2017 metų teismas nenustatė. Tarnyba iš esmės rėmėsi kaimyno, su kuriuo suinteresuoti asmenys nesutaria, anoniminiais pranešimais. Byloje pateiktos Respublikinės priklausomybės ligų centro medicinos pažymos Nr. 7619 ir Nr. 7618 bei VšĮ Antakalnio poliklinikos 2022-07-20 pažymos, kurios patvirtina, kad suinteresuoti asmenys į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė, psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybių ligų neregistruoti.
19. Teismas nenustatė, kad vaiko gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei. Nors buvo užfiksuota netvarka šeimos namuose, nuplėšyti tapetai, tačiau teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys pateikė paaiškinimus, kad tuo metu namuose vyko remonto darbai. Liudytoja L. S. patvirtino, jog iki 2021 m. gruodžio 15 dienos lankėsi namuose pas suinteresuotus asmenis 3-4 kartus pagal bendravimo tvarką, bendravimas vyko maloniai, namai buvo tvarkingi, suremontuoti. Kad pareiškėjų namai būdavo tvarkingi apsilankymo metu, patvirtino ir Caritas darbuotoja V. Ž. bei posėdžio metu apklausti kaimynai. Be to, teismui pateiktos suinteresuotų asmenų namų foto nuotraukos, iš kurių negalima spręsti, kad vaikui nebūtų sudarytos sąlygos namuose. Vaiko sesuo J. M. kaip naują įrodymą apeliacinės instancijos teismui pateikė paaiškinimą, kuriuo neigia bet kokius Tarnybos dėstytus argumentus dėl vaiko sesers išsakytos neigiamos informacijos apie šeimą.
20. Nors byloje yra duomenų, kad vaikas turi mokymosi sunkumų, jam sunkiau yra reikšti mintis, neturi higienos įpročių, kad, psichologės teigimu, vaikas turi lengvą protinį atsilikimą, teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tai nėra tos sąlygos, dėl kurių turėtų būti taikoma kraštutinė priemonė – leidimas paimti vaiką iš tėvų.
21. Atskirajame skunde Tarnyba remiamasi tuo, kad byloje nebuvo apklaustas pats nepilnametis vaikas, kuriam šiuo metu yra 16 metų. Kita vertus, Tarnyba pati prieštarauja savo pozicijai, nurodydama, kad, esant galimamiems vaiko lengvo protinio atsilikimo bruožams, vaiko išsakytą poziciją reikėtų vertinti kritiškai.
22. Pažymėtina, kad pati Tarnyba prašyme yra nurodžiusi, kad vaikas, paimamas iš tėvų, išreiškė norą gyventi su tėvais. Teismui elektroniu paštu (teisme gauta 2022 m. liepos 20 d.) atsiųstame laiške vaikas išsakė savo poziciją dėl noro gyventi su tėvais, broliais ir seserimis. Todėl, nors bylos nagrinėjimo metu vaikas nebuvo apklaustas, pati ši aplinkybė, nesant duomenų apie kitokią vaiko poziciją bei nenustačius grėsmės vaiko interesams pasilikus tėvų namuose, neleidžia spręsti apie procedūrinį pažeidimą, galėjusį lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą.
23. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nepakankamą vaiko tėvų bendradarbiavimą su Tarnyba, nurodant, kad teikiamos pagalbos veiksmingumas įmanomas tik esant visapusiškam bendradarbiavimui tarp tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir pagalbą teikiančių institucijų. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2021 m. lapkričio 25 d. Tarnybos pirminio šeimos atvejo vadybos posėdžio metu vaiko motina raštu įsipareigojo lankyti specialistų konsultacijas, gilinti tėvystės įgūdžius, motyvuoti sutuoktinį gerinti emocinę būseną, bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais bei užtikrinti sūnaus gerovę. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. lapkričio 25 d. Tarnyba priėmė sprendimą nutraukti vaiko laikinąją priežiūrą bei grąžinti paauglį tėvams. Suinteresuotų asmenų pateikiami duomenys apie jų dukros mirtį 2021 metų pabaigoje bei vaiko motinos neįgalumas (pažymėjimas pateiktas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą) patvirtina, kad tėvams buvo sunkus periodas ir galimybės bendrauti su Tarnybos atstovais buvo apsunkintos, tačiau jie nepagrindžia viso nebendradarbiavimo periodo.
24. Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad, nors suinteresuoti asmenys ne visada geba užtikrinti nepilnamečio vaiko tinkamą priežiūrą, jo higieną, nepakankamai bendradarbiavo su Tarnybos atstovais (galimai slapstėsi, neatsakinėjo į skambučius ir pan.), tačiau bylos duomenys neleidžia spręsti, kad Tarnybos kreipimosi į teismą metu vaiko tėvų namuose būtų pavojingos sąlygos vaiko gyvybei ir sveikatai, dėl ko turėtų būti išduodamas leidimas jį paimti iš tėvų.
25. Kiti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
26. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasi bylos duomenimis bei bylos dalyvių išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes, nepažeisdamas proceso teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.