Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-05-20 · Administracinė byla Nr. I-10-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-20
Bylos Nr.
I-10-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01047-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
E. Ž., L. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Palangos miesto apylinkės teismui
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-10-162/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01047-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2; 1.16.5; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016 m. gegužės 16 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E. Ž. ir L. P. prašymą atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Palangos miesto apylinkės teismui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl neišmokėto teisėjų atlyginimo dalies bei palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 3 d. nutartimi (b. l. 21-22) priimtas nagrinėti pareiškėjų E. Ž. ir L. P. prašymas atsakovams – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Palangos miesto apylinkės teismui dėl neišmokėtos teisėjų atlyginimo dalies už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. priteisimo: pareiškėjai E. Ž. – 38 737,53 Lt, pareiškėjai L. P. – 75 385,94 Lt. Taip pat pareiškėjos prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Šalies argumentai

Prašyme (b. l. 3-8) nurodo, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2011 m. sausio 7 d. dekretu Nr. 1K-582 E. Ž. paskirta Palangos miesto apylinkės teismo teisėja. Teisingumo ministro 1982 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 158 k L. P. paskirta Telšių rajono apylinkės teismo teisėja, Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. rugsėjo 12 d. dekretu Nr. 706 perkelta į Palangos miesto apylinkės teismą.

Pareiškėjos prašyme nurodo, kad nuo 2008 m. lapkričio 15 d. teisėjams atlyginimas buvo mokamas pagal 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymą Nr. X-1771. Pagal šį įstatymą teisėjų atlyginimą sudaro pareiginė alga ir priedas už ištarnautus metus. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsnis numato, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas ir pareiginės algos bazinis dydis, kurį ateinantiems metams tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį. Pagal 2007 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metams, įstatymo 3 straipsnį pareiginės algos bazinis dydis 2008 metais – 490 Lt. 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo pakeistas šio įstatymo 3 straipsnis (įsigaliojo nuo 2008 m. gruodžio 30 d.), kuriame numatyta, kad <...> tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metams, įstatymo 3 straipsnį nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. buvo sumažintas nuo 490 Lt iki 475 Lt, o pagal 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metams, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą šis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dar kartą buvo sumažintas ir iki šiol yra 450 Lt.

2008 m. lapkričio 15 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymui, jo priedėlyje buvo nustatytas apylinkių teismų (kuriuose daugiau kaip 14 teisėjų) teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14,2. 2009 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymu pakeitus šio įstatymo priedėlyje nustatytus teisėjų pareiginės algos koeficientus nuo 2009 m. gegužės 1 d. apylinkių teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti iki 12,5, o 2009 m. rugpjūčio 1 d. apylinkių teismų teisėjų atlyginimų pareiginės algos koeficientai buvo sumažinti dar kartą iki 11,56. Šio įstatymo galiojimas kelis kartus buvo pratęstas ir jis galioja iki šiol.

Teigia, kad pirmą kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas buvo sumažintas iki 6 745,00 Lt (t. y. 3 procentais), įstatymu sumažinus bazinį dydį iki 475 Lt (nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gegužės 1 d.); antrą kartą apylinkių teismų teisėjams atlyginimas buvo sumažintas iki 5 937,50 Lt (t. y. 12 procentų), įstatymu sumažinus pareiginės algos koeficientą iki 12,5 (nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 1 d.); trečią kartą apylinkių teismų teisėjų atlyginimas nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas iki 5 200,00 Lt (t. y. 12 procentų), kai įstatymu buvo sumažintas pareiginės algos koeficientas iki 11,56 ir bazinis dydis iki 450 Lt. Be to, sumažinus teisėjams atlyginimą, sumažėjo priedai už ištarnautus valstybei metus.

Pažymi, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokesčio Valstybės sektoriuje 2009 metais sumažėjo 2,1 procentų, 2010 – 4,5 procentų, lyginant su atitinkamais praėjusių laikotarpių duomenimis. Teigia, kad mažinant teisėjų atlyginimą 27 procentais buvo pažeistas proporcingumo bei laikinumo principai.

Nurodo, jog 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis prieštarauja (prieštaravo) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo priimti įstatymai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir joje įtvirtintiems teisinės valstybės principui, proporcingumo principui, laikinumo principui, taip pat teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams, kaip jie yra apibrėžti Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

Nurodo, kad negaudamos žymios dalies atlyginimo, patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu, valstybė neteisėtai naudojasi pareiškėjoms priklausančia atlyginimo dalimi, todėl, vadovaudamosi Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti ir Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas palūkanas (procesines) – 5 procentų metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo dienos.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Palangos miesto apylinkės teismas atsiliepime (b. l. 32-34) nurodė, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Palangos miesto apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio pakeitimų įstatymais bei Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymais. Pabrėžia, kad mokėjo pareiškėjoms su darbo santykiais susijusias išmokas pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, tačiau neturi argumentų paneigti pareiškėjų prašymo pagrįstumą vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos finansų ministerija atsiliepimo į prašymą nepateikė.

Proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 59, 65, 71, 72). Kadangi byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis, 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos – Palangos miesto apylinkės teismo teisėjos – kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti neišmokėtą teisėjų atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d., kuris buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančių pripažintų aukščiau minimų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjoms nebuvo išmokėta teisėjo atlyginimo dalis, t. y. Palangos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojančiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu mokėjo pareiškėjoms sumažintą darbo užmokestį. Šie duomenys patvirtinami Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. pažymomis (b. l. 10-11,12-13).

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Taigi šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriame buvo išaiškintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos.

Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose, priimtuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016; 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai, yra labai panašios į aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjų teisinė padėtis ar teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą bei 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimą, išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė išvadą, kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir teisėjams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas),.

Atsižvelgęs į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Grąžinimo įstatymą, teismas vertina, kad pareiškėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų būti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl konstatuoja, jog pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusiai institucijai (šiuo atveju Palangos miesto apylinkės teismui) Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Tokia teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose, susijusiuose su teisėjų reikalavimais priteisti neišmokėtą teisėjų atlyginimo dalį (pvz., 2016 m. gegužės 3 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-23-552/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-41-552/2016).

Pažymėtina, kad, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjui nustačius neteisingą patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises galėtų ginti teismine tvarka. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos neteikė argumentų, kad Grąžinimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas yra neteisingas, kompensacijų dydžiai yra netinkami ar kompensacijų išmokėjimo terminas yra per ilgas.

Pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo reiškė ir atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo valstybės tarnautojams (pareigūnams) po to, kai Konstitucinis Teismas pripažino antikonstitucinėmis teisės aktų nuostatas, kurių pagrindu buvo mokamas mažesnis atlyginimas, savo nuoseklioje praktikoje atsakovu pripažindavo instituciją, kurioje valstybės tarnautojas (pareigūnas) ėjo pareigas (tarnavo), o ne Lietuvos valstybę. Nagrinėjamoje byloje tinkamu atsakovu yra Palangos miesto apylinkės teismas, todėl Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės į bylos nagrinėjimą buvo įtraukta nepagrįstai ir reikalavimai šiam atsakovui yra nepagrįsti, todėl taip pat atmestini.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir Konstitucinio Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aktualią praktiką, darytina išvada, kad pareiškėjų prašymas priteisti neišmokėtą teisėjų atlyginimo dalį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų E. Ž. ir L. P. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė