Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-424-540/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-03-12
Bylos Nr.
A6.-424-540/2018
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00187-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Pažeidėjas
E. A.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-424-540/2018Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00187-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos : 1.4.4.; 7.11.; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Aurelijai Genienei, Vaivai Paulauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovui Aleksejui Bugajui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau VMI prie FM) pareigūnams tikrinant mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2017-10-30 (duomenys neskelbtini) pradėtas operatyvus patikrinimas pagal 2017-10-19 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-6114, kurio metu buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30. 2017-11-08 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08)- FR1042-7587. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis pavedimo išrašymo dieną, t. y. 2017-10-19, (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui 7096,71 Eur, iš jos: 5701,84 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ir 77,27 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-27), 1299,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (tolia – GPM) ir 18,60 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-16). Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-16. Priverstinis išieškojimas iš atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose vykdomas nuo 2017-08-01. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018-01-26 nelikviduota ir sudaro 10 872,51 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2017-06-01 buvo 91,12 Eur, gauta pajamų 118 084,41 Eur, iš kasos išmokėta 118 175,53 Eur, likutis kasoje 2017-09-30 buvo 0,00 Eur. Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 atsakingas asmuo gavo 71 955,69 Eur, išlaidos sudarė 70 402,63 Eur (sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT717300010111644323 išrašų už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 nustatyta, kad tuo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 902,70 Eur, įplaukos 18 696,26 Eur, išlaidos 19 741,28 Eur(iš jų 13 396,79 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas, 4 418,03 Eur sumokėta Sodrai, 1 414,84 Eur sumokėta VMI), likutis sąskaitoje 2017-09-30 buvo 142,32 Eur.

Tuo (duomenys neskelbtini) direktorius E. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30, nustatyta, kad E. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl jis savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jo bendrovės veiklos pobūdis – maitinimo paslaugų teikimas, t. y. kavinių veikla. 2017 m. pradžioje atidarius naują restoraną, į ką buvo investuota daug lėšų, jo veikla nepasiteisino, nes buvo atidarytas netinkamu laiku bei turėjo problemų dėl patalpų nuomos. Bandydamas išsaugoti verslą, bandė gaunamą pelną išdalinti visiems kreditoriams, atsiskaitinėjo su tiekėjais bei paslaugų teikėjais, mokėjo darbo užmokesčius. Matydamas, kad naujas restoranas yra nuostolingas, jį uždarė ir šiuo metu veikia tik dvi kavinės, iš kurių gaunamo pelno mano, kad įsiskolinimą po truputį pavyks mažinti.

Byloje surinkti rašytiniai duomenys: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo (b. l. 1-9), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 10-11), (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 12-20), 2017-11-08 operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 21-24), E. A. rašytiniai paaiškinimai, kuriose nurodė, kad (duomenys neskelbtini) susidarė nemaža skola valstybei dėl nuostolingos veiklos atidarant naują restoraną. 2017 m. balandžio mėnesį buvo atidarytas naujas restoranas, adresu (duomenys neskelbtini), kas reikalavo daug investicijų, tačiau jis dirbo nuostolingai, todėl birželio gale jis buvo uždarytas. Dėl minėtų priežasčių įsiskolinimai susidarė ne tik valstybei, tačiau ir tiekėjams, darbuotojams. Situacijai pagerėjus po truputi įsiskolinimus stengiamasi padengti (b. l. 25), kasos knygos kopija (b. l. 27-43), (duomenys neskelbtini) avansų apyskaitos (b. l. 44-80), apyvartos žiniaraštis (b. l. 81-85), sąskaitos išrašai (b. l. 86- 97).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra VMI prie FM skolininkė. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, dėl susidariusios skolos valstybės biudžetui, nuo 2017-11-08 Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2017-10-19 (duomenys neskelbtini) skola valstybės biudžetui 7096,71 Eur, iš jos: 5701,84 Eur PVM ir 77,27 Eur šio mokesčio delspinigių (mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-27), 1299,00 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (tolia – GPM) ir 18,60 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės deklaruota mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-06-16. Bendrovės mokestinė nepriemoka 2018-01-26 ne likviduota ir sudaro 10 872,51 Eur. Iš pateiktų kasos knygos išrašų už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 matyti, kad lėšų likutis kasoje 2017-06-01 buvo 91,12 Eur, gauta pajamų 118 084,41 Eur, iš kasos išmokėta 118 175,53 Eur, likutis kasoje 2017-09-30 buvo 0,00 Eur. Pagal avansines apyskaitas per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 atsakingas asmuo gavo 71 955,69 Eur, išlaidos sudarė 70 402,63 Eur (sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas). Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT717300010111644323 išrašų už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-30 nustatyta, kad tuo laikotarpio pradžioje pinigų likutis sąskaitoje buvo 902,70 Eur, įplaukos 18 696,26 Eur, išlaidos 19 741,28 Eur(iš jų 13 396,79 Eur sumokėta tiekėjams už prekes ir paslaugas, 4 418,03 Eur sumokėta Sodrai, 1 414,84 Eur sumokėta VMI), likutis sąskaitoje 2017-09-30 buvo 142,32 Eur.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, kurios reikalavimai pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį tenkinami trečiąja eile, mokėjo darbo užmokesčius, vykdė atsiskaitymus su įvairiais tiekėjais bei paslaugų teikėjais, kurių reikalavimai pagal minėtą įstatyminį reglamentavimą turėjo būti tenkinami atitinkamai penktąją eile, t. y. šiuo atveju tik po to, kai patenkinami atsiskaitymai su VMI. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad įstatymų atsiskaitymų tvarkos Bendrovėje nebuvo laikomasi.

Iš rašytinės bylos medžiagos bei E. A. pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. A., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, suprato, kad turėjo galimybę sumažinti ar pilnai padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei darbuotojais. Tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad tokiu būdu bandė išsaugoti savo verslą ir bendrovės veiklą. Tačiau teisės normų pažeidimai negali būti suprantami kaip negaliojantys, kuomet norima pateisinti įmonės tolimesnį vystymą. E. A., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bet kuriuo atveju privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ši nuostata yra imperatyvi ir nei ji, nei kiti teisės aktai nenumato jokių išimčių kuomet galima jos nepaisyti. Jos privaloma laikytis visiems: tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Įmonėje susidariusi situacija, jos mokumo/nemokumo būsena šiuo atveju nėra svarbiausia. Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys.

Taigi iš to akivaizdu, kad bendrovės vadovas E. A., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nelikviduotus įsipareigojimus VMI, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, numatančias atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pirmiau aptartos aplinkybės kartu leidžia spręsti ir dėl E. A. kaltės padarius šį teisės pažeidimą, t. y. kad tokie bendrovės vadovo veiksmai, kuomet bendrovė turėjo galimybę bent iš dalies padengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, pažeidžiant įstatymo reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą, buvo sąmoningi.

Tuo (duomenys neskelbtini) vadovas E. A. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Duomenų apie E. A. baustumus nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. E. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant E. A. nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog jis būtų baustas administracine tvarka už analogiškus administracinius nusižengimus. Atsižvelgtina ir į E. A. paaiškinimus dėl bendrovės skolos susidarymo. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgtina į bendrovės vadovo veiksmus, siekiant šalinti įsiskolinimą.

Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta E. A. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, nustatant minimalų jos dydį. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu

nutarė:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Violeta Miceikienė