- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- II-1244-917/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00993-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kategorijos
- 9.55Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ir skelbimo juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo interneto svetainėje tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. skundą dėl Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 2 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1320-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K. (toliau – ir Pareiškėjas) Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1320-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. 9.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nariu, per nustatytą laiką nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, už ką R. K. paskirta 615 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2024 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas R. K. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą ir teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodyta, kad apie Pareiškėjo atžvilgiu užvestą administracinio nusižengimo bylą jis sužinojo tik iš 2024 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu gauto skundžiamo nutarimo. Tai reiškia, kad iki tol, Pareiškėjas nei elektroniniu paštu, nei kitu būdu nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, jam nebuvo įteiktas protokolas, o tai reiškia, kad Pareiškėjui buvo apribota galimybė susipažinti su bylos medžiaga, teikti paaiškinimus, naudotis kitomis teisėmis bei sumokėti mažesnę baudą, nei numatyta sankcijoje. Institucija privalėjo Pareiškėją informuoti apie jo atžvilgiu užvesto bylos nagrinėjimą, suteikiant jam galimybę susipažinti su inkriminuojamu pažeidimu, pateikti paaiškinimus ar prašymus, pasinaudoti teise sumokėti siūlomą baudos dydį, tačiau dėl proceso metu padarytų pažeidimų, tokios teisės iš Pareiškėjo buvo atimtos. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad proceso metu pranešimai Pareiškėjui buvo siųsti el. paštu, tačiau šios aplinkybės nėra teisingos. Tiek Institucijos duomenų bazėje, tiek kitose oficialiose duomenų bazėse yra nurodytas Pareiškėjo gyvenamosios vietos adresas, el. paštas, vienintelis, kuriuo naudojasi Pareiškėjas, šiuo el. paštu 2024 m. spalio 2 d. jam ir buvo įteiktas nutarimas. Pažymėtina, kad nei gyvenamosios vietos adresu, nei darbovietės adresu, nei minėtu el. paštu Pareiškėjui nebuvo patiekti jokie dokumentai ar pranešimai apie bylos nagrinėjimą ne teismo metu, išskyrus skundžiamą nutarimą. Skunde cituojama ANK 573 straipsnio 1 dalis. Sistemiškai vertinant minėtą ANK normą, matyti, kad šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo reglamentavimas skirtas užtikrinti, jog administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantiems asmenims tie dokumentai būtų tinkamai įteikti. Tas tikslas matyti ir iš LR ANK 573 straipsnio pavadinimo. Valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis. Pareiškėjui, kaip fiziniam asmeniui, nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos, ar prievartos priemonės. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Atitinkamai ir siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą. Vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad Juridinių asmenų registre (toliau – Registras), įregistruoti duomenys, kad juridinio asmens MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu veikia R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Registrų centre 2024 m. rugpjūčio 13 d. automatiniu būdu buvo suformuotas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-291339-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), R. K. už tai, kad jis, būdamas vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu ir atlikdamas bendrijos atstovui priskirtas funkcijas, per teisės aktų nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą bei teisę pateikti paaiškinimą 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo išsiųsti pareiškėjui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuris Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) nurodomas kaip Pareiškėjo elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinkantis ANK 573 straipsnio kriterijus. Išsiuntimo faktas, data ir laikas yra fiksuoti ANR. Institucijos priimtas nutarimas Pareiškėjui buvo išsiųstas 2024 m. spalio 2 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas dėl Nutarimo pateikė skundą, kuris buvo išsiųstas iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). MB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateiktas iki šiol. Skunde Pareiškėjas paties administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčija, nenurodo jokių su administraciniu nusižengimu susijusių aplinkybių ar aplinkybių, šalinančių pareiškėjo administracinę atsakomybę. Pareiškėjas Nutarimą prašo panaikinti tuo pagrindu, kad jam nebuvo pateiktas (įteiktas) Protokolas su administraciniu nurodymu, ir tuo buvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas. Pareiškėjas yra subjektas, turintis pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrijos finansinių atskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Iš Teismui pateiktų Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad Protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) – tuo pačiu adresu, kuriuo vėliau buvo išsiųstas ir Nutarimas. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent iš šio elektroninio pašto adreso Pareiškėjas atsiuntė Skundą Registrų centrui, o taip pat šį elektroninio pašto adresą nurodė Teismui kaip adresą, kuriuo pageidauja gauti procesinius dokumentus. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad Pareiškėjas minėtu elektroninio pašto adresu aktyviai naudojasi, jį laiko patikima komunikacijos su Pareiškėju priemone. Jokių aplinkybių, dėl kurių Pareiškėjas galėjo negauti jam minėtu elektroninio pašto adresu siųsto vieno konkretaus dokumento – Protokolo, pareiškėjas nenurodo. Pareiškėjui siųstas elektroninis laiškas su Protokolu negrįžo kaip neįteiktas, taigi nėra duomenų apie jokias technines kliūtis, dėl kurių laiškas būtų galėjęs nepasiekti Pareiškėjo elektroninio pašto dėžutės. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam kaip fiziniam asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės; pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai; siųsdama dokumentus elektroniniu paštu Institucija turėjo įsitikinti, ar tie dokumentai pasiekė adresatą; vien tai, kad asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokia Pareiškėjo pozicija yra nepagrįsta. Atsiliepime cituojama ANK 573 straipsnio 1 dalis. Teismų praktikoje pažymima, jog atsižvelgiant į tai, kad pareigos išnaudoti visų galimų procesinio dokumento siuntimo būdų ar tai daryti neapibrėžtą kiekį kartų, tikrinti, ar gavėjas tinkamai siunčiamus procesinius dokumentus gavo, įstatymų leidėjas imperatyviai nenumato, todėl pagrįsta yra pasirinkti ekonomiškiausią ir greičiausią dokumento pristatymo būdą. Subjektui, tiriančiam bei nagrinėjančiam administracinį nusižengimą, nekilus abejonių dėl oficialiame valstybės registre pateiktų duomenų, neprivaloma imtis papildomų priemonių; nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas. Taigi nei faktinių, nei teisinių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl tinkamo Protokolo įteikimo Pareiškėjui, byloje nėra. Aplinkybė, kad Pareiškėjas savo pasirinkimu galimai laiku nesusipažino su Protokolu, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą Nutarimą. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju elektroninio laiško įteikimas nesiejamas su pareigų Pareiškėjui atsiradimu, todėl nėra administracinio nusižengimo sudėtį sudaranti aplinkybė. Atitinkamai, Registrų centrui nekyla ir negali kilti pareiga prieš priimant Nutarimą imtis papildomų veiksmų įsitikinti, ar su Protokolu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susipažino. Ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, neliko jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pareiškėjas Skunde nenurodo ir konkrečiai neįvardija, kokių sąlygų nustatymas (nenustatymas) jo manymu lemia nekaltumo principo pažeidimą. Priimdamas Nutarimą, Registrų centras laikėsi ir kitų administracinių nusižengimų teisenos principų. Protokolo išsiuntimas Pareiškėjui įstatymo numatyta tvarka ne tik nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo principų, tačiau priešingai – užtikrina jų laikymąsi. Būtent Pareiškėjo pageidavimas, kad jam dokumentai būtų siunčiami visais įmanomais alternatyviais įteikimo būdais, galėtų pažeisti asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nes tokiu būdu Pareiškėjui butų nepagrįstai suteiktos išskirtinės privilegijos; be to, tuo galėtų būti pažeistas ir operatyvumo principas. Šiuo atveju būtent paties Pareiškėjo pasyvus elgesys užkirto kelią efektyviam ir ekonomiškam administraciniam procesui. Be to, Pareiškėjas iki šiol neištaisė pažeidimo (nepateikė Registrų centrui Bendrijos finansinių ataskaitų rinkinio), dėl ko nėra galimybės traktuoti, kad Pareiškėjas aktyviai siekia susitaikymo su valstybe.
Į 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose Pareiškėjas R. K. neatvyko, susisiekus telefonu nurodė, kad šaukimą į posėdį gavo el. paštu, tačiau jo neatidarė, todėl neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1320-2024 2024 m. rugpjūčio 13 d. 9.05 val., (duomenys neskelbtini), būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nariu, per nustatytą laiką nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 23 straipsnio 3 dalyje. Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, už ką R. K. paskirta 615 Eur bauda.
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.
MBĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kai mažosios bendrijos organas yra tik mažosios bendrijos narių susirinkimas, tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas.
MBĮ 14 straipsnio 4 dalis numato, kad kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas ir mažojoje bendrijoje yra vienas narys, jis taip pat atlieka šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje mažosios bendrijos atstovui priskirtas funkcijas, išskyrus nurodytas 2, 3 ir 4 punktuose.
MBĮ 21 straipsnio 7 dalies 7 punkte numatyta pareiga teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui mažosios bendrijos dokumentus, duomenis ir kitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktiną informaciją. Ši pareiga tenka vieninteliam mažosios bendrijos nariui, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K., nuo pat MB „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, iki šios dienos, yra vienintelis bendrijos narys, todėl būtent jam tenka pareiga teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus teisės aktų nustatytais terminais.
MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) nurodyta, jog mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, ir pateiktas Registro tvarkytojui.
Pagal CK 2.52 straipsnio 1 ir 2 dalis, juridinio asmens finansiniai metai yra kalendoriniai metai, jeigu kitoks laikotarpis nenurodytas juridinio asmens steigimo dokumentuose.
Šiuo atveju, R. K., būdamas vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu, turėjo pareigą per nustatytą laikotarpį pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinį, tačiau to nepadarė, todėl Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, patrauktas pagrįstai.
Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. teismui pateiktu skundu savo kaltės, padarius administracinį nusižengimą, neginčijo, nenurodė jokių aplinkybių susijusių su administracinio nusižengimo padarymu. Tačiau Pareiškėjas pateiktu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą, kadangi bylos nagrinėjimo metu, jam nebuvo tinkamai įteiktas administracinio nusižengimo protokolas bei kita bylos medžiaga, dėl ko Pareiškėjas negalėjo pateikti paaiškinimų, dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, sumokėti pirminės paskirtos baudos.
ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Asmuo turi pareigą pateikti valstybės institucijoms teisingus kontaktinius duomenis bei pasikeitus tokiems duomenims, apie tai informuoti valstybės institucijas. Asmuo turi pareigą tikrinti savo elektroninį paštą, to nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus.
ANK 573 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.
Pastebėtina, jog sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju buvo tinkamai laikytasi procesinių dokumentų įteikimo reikalavimų, svarbu tai, kokiu elektroniniu paštu ir kokiuose registruose nurodytu šie procesiniai dokumentai buvo siunčiami. Teismui pateiktu skundu R. K. patvirtino, kad jo el. paštas yra (duomenys neskelbtini), nurodė, kad sutinka šiuo el. paštu gauti procesinius dokumentus. Iš bylos duomenų matyti, jog būtent šiuo elektroninio pašto adresu ir buvo siunčiami Institucijos priimti procesiniai dokumentai, tai yra, 2024 m. rugpjūčio 13 d. protokolas, 2024 m. spalio 2 d. nutarimas. Pažymėtina, jog konkrečiu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas R. K. netvirtina, kad dokumentai buvo siunčiami ne tuo adresu, tačiau aplinkybę, kad nebuvo informuotas apie priimtus procesinius sprendimus grindžia faktu, jog Institucijos priimto protokolo jis negavo. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog ANK 573 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kas reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti nurodomą elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes.
Teismo vertinimu, aplinkybė, jog Pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, nes negavo Institucijos el. paštu siųsto protokolo, vertintina kritiškai, kaip Pareiškėjo gynybinė pozicija. Institucijos priimtą Nutarimą, siųstą tuo pačiu el. paštu, tai yra, (duomenys neskelbtini), Pareiškėjas gavo, su juo susipažino ir nepraleidęs termino pateikę skundą. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Su juo susisiekus telefonu, nurodė, kad šaukimą į teismo posėdį, siųstą el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–29), jis gavo, matė, tačiau pats jo neatidarė. Minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad Pareiškėjas el. paštu (duomenys neskelbtini) naudojasi aktyviai, juo siunčiamus dokumentus gauna. Be to, Pareiškėjo el. paštas (duomenys neskelbtini) yra nurodytas valstybės informacinėse sistemose ar registruose ir yra naudojamas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
Atsižvelgus į tai, jog R. K. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), laikytina, kad minėti dokumentai R. K. išsiųsti tinkamu būdu, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai yra, pagrįstai išsiųsti vienu iš alternatyvių įstatyme numatytų būdų – elektroniniu paštu. Pastebėtina, jog įstatyme nėra įtvirtinta pareiga procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti visais įstatyme numatytais alternatyviais būdais. Todėl teismo vertinimu, priešingai nei nurodoma skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo daryti išvadą, kad Institucijos procesiniai dokumentai, R. K. buvo įteikti netinkamai, tuo apribojant ar pažeidžiant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises. Tai, kad skunde akcentuojama galimas tradicinis siuntimas registruota pašto siunta, nesudaro pagrindo aukščiau aptarto siuntimo būdo vertinti kaip nepriimtino, neteisingo ar netinkamo. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra įpareigojamas domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų, tačiau pabrėžtina asmens pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, o elgdamasis nepakankamai rūpestingai, asmuo turi prisiimti kilusias neigiamas pasekmes.
Teismas konstatuoja, kad Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 2 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1320-2024 už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. K. buvo skirta 615 Eur dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 600 Eur iki 1 450 Eur. Tai rodo, kad įvertinus visas administracinio nusižengimo aplinkybes, Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, Pareiškėjui paskirta bauda, arti minimaliam skirtinos baudos dydžiui. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 422 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,
nutaria:
palikti Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 2 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1320-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą, ir R. K. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.