- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-13
- Bylos Nr.
- I-4091-414/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Kristinai Kančelkytei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde (b. l. 3-4) nurodė, kad nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki skundo padavimo dienos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis. Jam tekdavo mažesnis, nei teisės aktuose reglamentuojamas, gyvenamasis plotas. Papildomai įrengta lova, stalas, tualetas, spintelės dar labiau mažino kameros plotą. Nurodė, jog higienos priemonių (tualetinio popieriaus, dantų pastos, skalbimo miltelių, muilo, dezodoranto) buvo išduodama per mažai, todėl pareiškėjas negalėjo tinkamai palaikyti higienos. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų juto orumo pažeminimą, diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-13) nurodė, kad pareiškėjui kamerose 3,6 kv. m. ploto norma buvo užtikrinama. Higienos priemonių pareiškėju buvo išduodama tiksliai tiek, kiek yra numatyta teisės aktuose, tą patvirtina pareiškėjo materialinio aprūpinimo kortelės įrašai. Be to, pareiškėjo skundai ir prašymai dėl higienos priemonių papildomo išdavimo buvo patenkinti. Iš pareiškėjo sveikatos istorijos įrašų matyti, kad jo psichologinė būsena buvo komplikuota dar iki atvykstant į Kauno TI, todėl negali būti daroma išvada, jog kalinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui skunde nurodomas pasekmes. Pareiškėjas nėra kreipęsis dėl fizinės sveikatos ar psichologinių problemų, kurios sietinos su skunde nurodytomis aplinkybėmis. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, savo nurodomų aplinkybių pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjui buvo išsiųstas šaukimas į teismo posėdį (b. l. 66-67) bei raštas, kuriame pareiškėjo buvo prašoma išdėstyti savo poziciją dėl dalyvavimo teismo posėdyje (b. l. 64). Kadangi pareiškėjas savo pozicijos nepateikė, pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje neišreiškė, o atsakovės atstovas Kauno TI į posėdį neatvyko, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sąlygų Kauno TI.
Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui); 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš per mažo gyvenamojo ploto ir higienos priemonių trūkumo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 236, Nr. 245, Nr. 155, Nr. 153, Nr. 160. Minėtų kamerų plotas buvo nuo 14,61 kv. m iki 16,07 kv. m, jose kartu su pareiškėju buvo kalinami dar du arba trys asmenys (b. l. 21-29). Tokiu būdu atskirais laikotarpiais vienam asmeniui teko nuo 3,6 kv. m iki 5,3 kv. m. ploto. Taigi, nacionalinės teisės aktuose nustatyta ploto norma (3,6 kv. m.) ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Taip pat pastebėtina, kad iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui mažiausiai teko 3,2 kv. m. ploto (kameroje Nr. 160), todėl nėra pagrindo konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimo.
Iš pareiškėjo skundo suprastina, jog, jo nuomone, skaičiuojant ploto normą turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo, baldų bei kitų įrengimų užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime (Įsakyme Nr. V-124) nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017, 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-662/2017, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1110-858/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Taigi, pagal bylos duomenis, nenustačius gyvenamojo ploto normos (3,6 kv. m.) pažeidimo, nenustačius, kad atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto, nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro ploto normos išskaičiuoti sanitarinio mazgo, baldų ar kito inventoriaus užimamą plotą.
Pareiškėjas skundžiasi, jog jam nebuvo išduodama pakankamai higienos priemonių (tualetinio muilo, dantų pastos ir šepetėlio, skalbimo miltelių, dezodoranto ir tualetinio popieriaus).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims 1 mėnesiui išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo ir 1 dantų šepetėlis, 2 mėnesiams - 75 ml tūbelė dantų pastos, 3 mėnesiams - 75 ml talpos dezodorantas ir 400 g skalbimo miltelių. Iš byloje esančios Suimtojo/nuteistojo materialinio aprūpinimo kortelės (b. l. 30) matyti, kad skalbimo milteliai, dantų pasta bei dezodorantas pareiškėjui buvo išduodami tiksliai laikantis Apraše nustatytų kiekių ir periodiškumo. Tai patvirtinta ir paties pareiškėjo parašu. Nors iš minėtos kortelės įrašų matyti, jog tualetinis muilas, tualetinis popierius ir dantų šepetėlis pareiškėjui nebuvo išduoti 2018 m. rugpjūčio mėnesį, šios aplinkybės pats pareiškėjas skunde nenurodo ir dėl to ginčo nekelia. Pareiškėjas skundžiasi tuo, jog išduodamų higienos priemonių kiekiai ir tūris neatitinka pareiškėjo poreikių – teigia, jog 400 gramų skalbimo miltelių ir 100 gramų muilo nepakanka, 75 ml dantų pastos tūbelė per maža. Kadangi būtent toks, kokius nurodo pareiškėjas, higienos priemonių kiekis ir periodiškumas ir yra nustatytas Apraše, didesnių higienos priemonių pakuočių išdavimas arba dažnesnis jų išdavimas nėra numatytas, pareiškėjo teiginiai laikytini tik subjektyvia jo paties nuomone, nepagrįsta jokiomis teisės aktų nuostatomis. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas, pritrūkęs tam tikros higienos priemonės, galėjo teikti prašymą Kauno TI administracijai dėl papildomų priemonių išdavimo. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas tokius prašymus yra teikęs ir jie buvo patenkinti. Skunde šios aplinkybės nutylimos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo šioje dalyje konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė orumo pažeminimą, diskomfortą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau iš bylos duomenų matyti (b. l. 61), kad vos pareiškėjui atvykus į Kauno TI, jam buvo paskirta sustiprinta individuali priežiūra dėl psichologinės būklės, vadovaujantis Krizių įveikos komandos nutarimu. Dėl to negalima daryti vienareikšmės išvados, kad neigiami išgyvenimai būtų tiesiogiai susiję tik su pareiškėjo nurodytomis kalinimo sąlygomis. Pareiškėjo Sveikatos istorijoje (b. l. 31-60) nėra jokių kitų įrašų apie tai, jog kalinimo sąlygos būtų turėjusios įtakos pareiškėjo sveikatai. Be to, laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra susiję su privatumo, judėjimo laisvės apribojimu ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė.
Įvertinęs paminėtas aplinkybes, pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų atsakovo neteisėtų veiksmų ir aplinkybių, jog dėl kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, konstatavimui. Jo patirti nepatogumai nelaikytini intensyviais ar prilygstančiais pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).
Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.